J. Kaczynskis – žmogus, bandantis apginti katalikišką Lenkijos tapatybę globalizacijos amžiuje ir skeptiškas dabartinės Europos Sąjungos atžvilgiu. Briuselis ir liberalioji Lenkija į jį žiūri kreivai dėl konservatyvios socialinės politikos ir bandymo sugriežtinti teismų ir nacionalinės žiniasklaidos. Tad populiariausias šalyje politinės satyros serialas, vaizduojantis valdančiosios partijos lyderį, rodomas ten, kur sukontroliuoti jo neįmanoma – „Youtube“ platformoje. Nuo sausio „Pirmininko ausis“, surinkusi jau 10 mln. peržiūrų 40 mln. nesiekiančioje šalyje, neblogas pasiekimas valstybėje, kur populiariausia televizijos šeimyninė drama žiūrima beveik dvigubai mažiau.

„Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis galios taškas mūsų valstybėje – Varšuvos Novogrudzka gatvėje, kur yra J. Kaczynskio biuras. Tai – tikrasis valstybės pirmininkas ir asmenys, kurie formaliai yra aukščiau jo – premjerė ir prezidentas – iš tiesų paklūsta jam“, – sako „Pirmininko ausies“ kūrėjas Robertas Gorskis.

Pirmininkas seriale – žmogus, už kurio nugaros puikuojasi gaublys, kuriame vienintelė sausuma – didžiulė Lenkija. Jos valdytojas niekad nepalieka kabineto, ilgam už durų laukti palieka prezidentą, įsakinėja premjerui ir padlaižiaujantiems patarėjams, myli kates ir yra kiek negebantis savimi pasirūpinti viengungis. Serialą, kaip ir labiausiai Lenkiją nuo 1989 m. dalinantį politiką, vieni mėgsta kiti nekenčia dėl tų pačių savybių.

„Visi jam šnibžda į ausį, kas tik jiems naudinga, tada jam pačiam tenka rinktis, kuo pasitikėti, kuo ne. Manau, kad jis nepasitiki niekuo, nes tai ir reiškia galią. Tad šis veikėjas, kaip ir bet koks valdovas, iš esmės yra tragiškas veikėjas“, – sako R. Gorskis.

„Gerai, kai žmonės juokiasi, juoktis reikia. O tai, kad jie juokiasi iš manęs? Galima sakyti, kad tai, matyt, mano paties kaltė“, – svarsto J. Kaczynskis.