Šis pareiškimas yra pirmasis viešas Seulo komentaras apie griežtai įslaptinto Pchenjano branduolinio arsenalo galimą dydį.

Suvienijimo ministras Cho Myoung-gyonas (Čo Mjongjonas) sakė, parlamentui, kad Šiaurės Korėja gali turėti nuo 20 iki 60 branduolinių ginklų ir nurodė, kad ši informacija buvo gauta iš žvalgybos tarnybų.

Pagrindinė šalies žvalgybos agentūra – Nacionalinė žvalgybos tarnyba – nurodė kol kas negalinti komentuoti šio pareiškimo.

Tikėtina, kad Cho Myoung-gyonas šios neketino atskleisti šios informacijos. Jo ministerija antradienį paskelbė, kad ministro žodžiai nereiškia, jog Pietų Korėja pripažįsta Šiaurės Korėją branduoline valstybe. Tai gali reikšti, kad Seulo diplomatinės pastangos įtikinti Pchenjaną atsisakyti savo branduolinės programos bus tęsiamos.

Pietų Korėjos pateiktas Šiaurės Korėjos arsenalo vertinimas nedaug skiriasi nuo įvairių civilinių organizacijų skelbtų vertinimų, daugiausiai grindžiamu numanomais Pchenjano skiliųjų medžiagų gamybos pajėgumais.

Pietų Korėjos vyriausybės ataskaitose sakoma, kad Šiaurė tikriausiai yra pasigaminusi 50 kg branduoliniams ginklams tinkamo plutonio, o tokio kiekio užtektų mažiausiai aštuonioms bomboms.

Stanfordo universiteto ekspertai, įskaitant branduolinės fizikos specialistą Siegfriedą Heckerį (Zygfridą Hekerį), 2010 metais aplankiusį Njongbjono kompleksą, anksčiau šiais metais rašė, kad Šiaurės Korėja tikriausiai turi 250–500 kg smarkiai prisodrinto urano, pakankamo pagaminti 25–30 branduolinių užtaisų.

Daugelis užsienio ekspertų sako, kad Šiaurės Korėja tikriausiai turi daugiau slaptų urano sodrinimo įmonių.

Šiaurės Korėja anksčiau šiais metais pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja. Pchenjanas sako esantis linkęs derėtis dėl jo branduolinio arsenalo plėtros sustabdymo. Vis dėlto branduolinė diplomatija vėliau įstrigo, kilus abejonių, kiek nuoširdūs yra Šiaurės Korėjos pažadai dėl branduolinio nusiginklavimo.