M. Martinas ir B. Johnsonas, „šią popietę kalbėjęsi apie susirūpinimą keliančius įvykius Šiaurės Airijoje“, pabrėžė, kad „smurtas yra nepriimtinas“, ir „ragino laikytis ramybės“, informavo Airijos lyderio biuras.

„Kelias į priekį yra dialogas ir darbas Didžiojo penktadienio susitarimo institucijose. Jie susitarė, kad abi vyriausybės ir toliau palaikys ryšius“, – priduriama pranešime.

Tuo metu Baltieji rūmai išreiškė susirūpinimą dėl neramumų Šiaurės Airijoje ir taip pat paragino laikytis ramybės.

„Esame sunerimę dėl smurto Šiaurės Airijoje“, – žurnalistams pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki), paraginusi „laikytis ramybės“.

Šiaurės Airijos lyderiai ketvirtadienį savo ruožtu pasmerkė kelias dienas besitęsiančius smurtinius neramumus, prasidėjusius šios JK provincijos probritiškoje bendruomenėje.

„Nors mūsų politinės pozicijos daugeliu klausimų labai skiriasi, visi mes vieningai palaikome teisėtvarką ir kartu išreiškiame savo paramą policijai bei policijos pareigūnams, kurie nepaisydami pavojaus sau saugo kitus“, – pažymėjo ministrai.

Per naktines atakas sužeista dešimtys policijos pareigūnų, taip pat vienas vairuotojas, į kurio autobusą vėlai trečiadienį pataikė padegamoji bomba. Be to, policija tiria, ar prie neramumų prisidėjo liūdnai pagarsėjusios Šiaurės Airijos sukarintos organizacijos.

Šiaurės Airijos teisėkūros asamblėja dėl neramumų pirma laiko sugrįžo iš Velykų atostogų ir surengė skubias diskusijas.

Proairiškų nacionalistų ir centristų lyderiai kaip bendrą neramumų priežastį įvardijo „Brexitą“, taip pat pažėrė Londonui kritikos dėl junionistams duotų pažadų neištesėjimo.

Junionistė pirmoji ministrė Arlene Foster (Arlin Foster) savo ruožtu susilaikė nuo naujos kritikos nacionalistų partijai „Sinn Fein“ ir pasmerkė „riaušes, nusikalstamumą ir beprasmišką naikinimą“.

„Tai nevyksta tuose rajonuose gyvenančių žmonių vardu“, – pareiškė ji įstatymų leidėjams.

Šiaurės Airiją 30 metų draskė konfliktas tarp katalikų nacionalistų ir protestantų junionistų bendruomenių, pareikalavęs apie 3 500 gyvybių.

Junionistų sukarintos organizacijos, britų saugumo pajėgos ir ginkluoti nacionalistai, siekę prijungti šią provinciją prie Airijos Respublikos, konfliktavo iki 1998 metų, kol buvo pasirašytas istorinis taikos susitarimas.

Tas susitarimas leido junionistams ir nacionalistams sugyventi padarant regiono statusą miglotą ir panaikinant kontrolę pasienyje su Europos Sąjungos nare Airija.

Tačiau JK 2016 metais netikėtai nubalsavus už išstojimą iš bloko, vėl atsirado poreikis kalbėti apie pasienio kontrolę. Buvo sutarta dėl specialiojo „protokolo“, kuriuo kontrolė nukreipiama toliau nuo sausumos sienos, tačiau daugelis junionistų kaltina Londoną išdavyste.

Junionistų bendruomenė taip pat pasipiktino vietos valdžios sprendimu nepatraukti atsakomybėn „Sinn Fein“ vadovų už tai, kad jie pernai dalyvavo buvusio kovotojų lyderio laidotuvėse, veikiausiai pažeisdami suvaržymus dėl COVID-19.