Tai buvo antrasis Šiaurės Korėjos ginklo paleidimas per 48 valandas po to, kai šeštadienį, reaguodama į planuotas Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos karines pratybas, ji paleido vieną galingiausių tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM).

Japonija teigė, kad ICBM nukrito jos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), o jos paleidimas paskatino JAV ir Pietų Korėją sekmadienį surengti bendras oro pajėgų pratybas.

Pchenjanas pareiškė, kad Korėjos liaudies armija (KPA) pirmadienį paleido raketas, reaguodama į šias JAV ir Pietų Korėjos pratybas ir kaltindama šias šalis dėl blogėjančios saugumo padėties, sakoma oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.

„Šiandienos šaudymo pratybomis, kuriose dalyvavo itin dideli daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai, taktinės branduolinės atakos priemonės, KPA pademonstravo savo visišką pasirengimą atgrasyti ir valią pasipriešinti“ bendroms oro pratyboms, teigė KCNA.

Tvirta ir pikta Kimo reakcija į išorinį ICBM paleidimo vertinimą rodo, kad Šiaurės šaliai tikrai rūpi perduoti žinią, jog ji gali smogti JAV žemyninei daliai.

Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad pirmadienį tarp 7 val. 0 min. ir 7 val. 11 min. vietos (tarp 0 val. 0 min. ir 0 val. 11 min. Lietuvos) laiku užfiksavo dviejų trumpojo nuotolio balistinių raketų paleidimą. Viena jų nuskriejo 390 km, o kita – 340 km, kol nukrito Rytų jūroje, nurodė ji, turėdama omenyje vandens telkinį, dar vadinamą Japonijos jūra.

Ji pavadino šiuos paleidimus „rimta provokacija, kuri kenkia taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje“, ir paragino Šiaurės Korėją „nedelsiant nutraukti“ veiksmus.

Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) galingoji sesuo perspėjo, kad šalis atidžiai stebi Vašingtono ir Seulo veiksmus, kuriais siekiama regione dislokuoti daugiau JAV strateginių išteklių, ir pažadėjo imtis „atitinkamų atsakomųjų veiksmų“, jei Pchenjanas manys, kad tokie veiksmai kelia grėsmę.

„Ramiojo vandenyno, kaip poligono, naudojimo dažnumas priklauso nuo JAV pajėgų veiksmų pobūdžio“, – KCNA paskelbtame pareiškime sakė Kim Yo Jong (Kim Jo Čen).

„Staigmena“

Pchenjanas pareiškė, kad šeštadienį paleista ICBM buvo „staigmena“, parodžiusi Šiaurės Korėjos gebėjimą surengti „mirtiną branduolinę kontrataką“.

Japonija teigė, kad ICBM skrido 66 minutes ir nusileido jos IEZ.

Atsakydami į tai Seulas ir Vašingtonas sekmadienį surengė bendras oro pajėgų pratybas, kuriose dalyvavo strateginis bombonešis ir nesusekami („stealth“) naikintuvai.

Sankcijas pažeidžiantis paleidimas buvo plačiai pasmerktas, įskaitant pirmadienį Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo), kuris paragino Pchenjaną nutraukti „provokacinius veiksmus“.

Šiaurės Korėja šeštadienį savo kariams skyrė „puikų įvertinimą“ už „staigaus paleidimo pratybų“ įvykdymą, tačiau Pietų Korėjos analitikai nurodė, kad nuo įsakymo iki paleidimo praėjo maždaug devynios valandos.

Pirmadienį Kim Yo Jong atmetė tokią kritiką kaip „bandymą nuvertinti KLDR raketinių pajėgų pasirengimą“, – teigė ji, vartodama oficialų Šiaurės Korėjos pavadinimą.

Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto atstovas Hong Minas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ši pikta reakcija – tai dalis Šiaurės Korėjos pasipriešinimo bet kokiai išorės analizei, susijusiai su jos ICBM pajėgumais.

„Tvirta ir pikta Kimo reakcija į išorinį ICBM paleidimo vertinimą rodo, kad Šiaurės šaliai tikrai rūpi perduoti žinią, jog ji gali smogti JAV žemyninei daliai“, – teigė jis.

Jis pridūrė, kad pirmadienį paleistos raketos buvo Šiaurės Korėjos atsakas į sekmadienį vykusias JAV ir Pietų Korėjos oro pajėgų pratybas.

Naudojant trumpesnio nuotolio raketas Šiaurės Korėja „praktiškai taikėsi į JAV bazes ir Pietų Korėjos vadavietę toje teritorijoje“.

Šiaurės Korėjos ginklų paleidimas įvyko prieš šią savaitę vyksiančias bendras JAV ir Pietų Korėjos mokomąsias pratybas, kuriomis siekiama pagerinti atsaką Pchenjano branduolinės atakos atveju.

Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja įspėjo apie „precedento neturintį“ griežtą atsaką į Seulo ir Vašingtono planuojamas bendras pratybas, kurias ji vadina pasirengimu karui.

Po to, kai Šiaurės Korėja paskelbė esanti „negrįžtama“ branduolinė valstybė, o lyderis Kim Jong Unas paragino „eksponentiškai“ didinti ginklų, įskaitant taktinius branduolinius ginklus, gamybą, abiejų Korėjų santykiai yra vieni blogiausių per pastaruosius metus.