Šiaurės Korėja sekmadienį paskelbė sėkmingai iškėlusi į orbitą kosminį palydovą per „epochos masto įvykį“, esą didindama savo gynybos pajėgumus, o tarptautinį bendruomenė šį paleidimą pasmerkė kaip balistinės raketos bandymą.

Pranešimą perskaitė žvaigždė

Valstybinės televizijos pranešėja paskelbė, kad raketos startas, kurį asmeniškai įsakė atlikti Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas), „sėkmingai iškėlė mūsų Žemės stebėjimų palydovą „Kwangmyongsong 4“ ... į orbitą“.

Palydovas buvo paleistas iš Sohė bandymo poligono šalies šiaurės vakaruose 9 val. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku, o maždaug po 10 minučių pasiekė orbitą.

Oficialų pranešimą perskaitė šalies televizijos žvaigžde tapusi Ri Chun Hee (Li Čun Hi), pagarsėjusi savo pompastišku stiliumi skelbiant svarbiausias šalies naujienas, tokias kaip praeitą mėnesį netikėtai įvykdytas branduolinis bandymas.

„Visiška sėkmingas „Kwangmyongsong 4“ startas ... yra epochos masto įvykis plėtojant šalies mokslo, technologijos, ekonomikos ir gynybos pajėgumus, legitimiai naudojantis teise naudoti kosminę erdvę nepriklausomai ir taikiems tikslams“, – sakė ji.

Pasak Ri Chun Hee, Šiaurės Korėja toliau vysto savo kosminę programą, pridūrusi, kad naujausias palydovas, kuriame sumontuoti įvairūs matavimo ir ryšių prietaisai, skrieja poliarine orbita, apsisukdamas aplink Žemę kas 94 min. 24 sekundės.

„KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) nacionalinė aerokosminės plėtros administracija ateityje paleis daugiau palydovų ... ištikimai vykdydama didžiosios Korėjos darbininkų partijos politiką skirti didelę svarbą mokslui ir technologijoms“, – sakė pranešėja.

Sukėlė griežtą pasipiktinimą

Šis raketos startas iškart buvo griežtai sukritikuotas Seulo ir jo sąjungininko Vašingtono, o Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą „smarkiai“ reaguoti į šią „nepriimtiną provokaciją“. Daugelis šalių šį žingsnį vertino kaip aiškų Jungtinių Tautų rezoliucijų nepaisymą ir užmaskuotą balistinės raketos bandymą, Pchenjanui kuriant sistemas, kurios potencialiai galėtų nuskraidinti kovinį užtaisą netgi į Jungtinių Valstijų žemyninę dalį. Apgailestavimą pareiškė netgi Kinija, vienintelė įtakinga Pchenjano sąjungininkė.

Po sekmadienį įvykusio raketos starto Pietų Korėjos ir JAV gynybos pareigūnai paskelbė pradėsiantys oficialias derybas dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Pietų Korėjoje.

Vašingtonas sako, kad priešraketinės gynybos sistema THAAD (Terminal High Altitude Area Defense) būtų atgrasomoji priemonė, kurios dislokavimas yra būtinos dėl Šiaurės Korėjos balistinių raketų programos plėtros.

Tačiau Kinija ir Rusija baiminasi, kad toks žingsnis gali išprovokuoti ginklavimosi varžybas tame regione, kuriame pusiausvyra gali būti lengvai sutrikdyta.

JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) sakė, kad Šiaurės Korėjos veiksmai yra „itin apgailėtini“ ir pareikalavo „sustabdyti provokuojančius veiksmus bei grįžti prie tarptautinių įsipareigojimų vykdymo“.

Seulo prašymu vėliau sekmadienį JT Saugumo Taryba surengs nepaprastąjį pasitarimą.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės nori, kad Šiaurės Korėjai būtų sugriežtintos sankcijos, bet Pchenjano pagrindinė prekybos partnerė ir naftos tiekėja Kinija anksčiau yra blokavusi siūlytas griežtesnes priemones, pasinaudojusi veto teise Jungtinėse Tautose.

Vašingtonas sakė, kad naujausias raketos paleidimas yra „destabilizuojantis ir provokuojantis“.

„Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinio ginklavimosi programos kelia rimtą grėsmę mūsų interesams – taip pat kai kurių mūsų artimiausių sąjungininkų saugumui – ir silpnina taiką bei saugumą platesniame regione“, – sakoma nacionalinio saugumo patarėjos Susan Rice (Siuzan Rais) pranešime.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) sakė, kad Šiaurės Korėjos veiksmai „absoliučiai netoleruotini“ ir yra JT Saugumo Tarybos rezoliucijų „aiškus pažeidimas“.

Rusija antrino šiai pozicijai, sakydama, kad tas žingsnis buvo didelis smūgis regiono saugumui ir kelia grėsmę pačiam Pchenjanui.

„Akivaizdu, kad tokie veiksmai veda prie rimto padėties paaštrėjimo Korėjos pusiasalyje ir Šiaurės Rytų Azijoje, talkindami tiems, kad kliaujasi blokų politika ir karinės priešpriešos didinimu, keldami didelę žalą regiono valstybių, visų pirma pačios KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos), saugumui“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying (Hua Čunjing) sakė, kad Pchenjanas turi „teisę naudoti kosminę erdvę taikiems tikslams, bet ta teisė yra ribojama JT Saugumo Tarybos rezoliucijų“. Ji paragino „visas susijusias šalis ramiai elgtis susiklosčius šiai padėčiai“, taip pat tęsti „dialogą ir konsultacijas“ dėl padėties Korėjos pusiasalyje.

Kinijos ir jos stalinistinės kaimynės santykiai pastaraisiais metais buvo įtempti dėl Pchenjano branduolinių ambicijų. Pekinas taip pat pareiškė nepritarimą praeitą mėnesį Šiaurės Korėjos įvykdytam branduoliniam bandymui.

Penktadienį JAV ir Pietų Korėjos prezidentai atskirtai telefonu kalbėjosi su Kinijos vadovu, ragindami imtis veiksmų Jungtinėse Tautose, kad būtų sugriežtintos sankcijos Šiaurės Korėjai.

Tačiau Kinijos teikiama pagalba yra tarsi gelbėjimosi ratas skurstančiai Šiaurės Korėjai, o apžvalgininkai sako, kad Pekinas baiminasi, jog sustabdžius prekybą šalį gali užplūsti pabėgėlių banga. Kinija taip pat baiminasi, kad Pchenjano režimas gali neatlaikyti didinamo spaudimo ir žlugti, o toks scenarijus potencialiai vestų prie suvienytos, Jungtinėms Valstijoms draugiškos Korėjos valstybės atsiradimo Kinijos pašonėje.