Pchenjano tvirtinimu, savo planu taikytis į salą, kurioje esama strategiškai svarbių JAV karinių objektų, jis siekia „pasiųsti svarbų perspėjimą“, kad Jungtinių Valstijų lyderį įmanoma paveikti „tik absoliučia jėga“.

Toks pareiškimas pasirodė po to, kai D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pasigyrė, jog jo šalies branduolinis arsenalas yra „daug stipresnis ir galingesnis nei kada nors anksčiau“.

Antradienį JAV vadovas paskelbė itin griežtą pareiškimą, kuris atrodo atitinkantis paties Pchenjano reguliariai skelbiamus grasinimus.

„Geriau tegul Šiaurės Korėja nebegrasina Jungtinėms Valstijoms, – sakė D.Trumpas. – Kitu atveju jiems bus atsakyta su tokia ugnimi ir įniršiu, kokio pasaulis dar nematė.“

Toks žodžių karas dėl Pchenjano branduolinės ir raketinės programų kelia būgštavimų, kad kuriai nors šaliai žengus neapgalvotą žingsnį Korėjos pusiasalis ir aplinkinės teritorijos gali susidurti su katastrofiškomis pasekmėmis.

Šiaurės Korėja liepą išbandė dvi tarpžemynines balistines raketas (ICBM), kurios, ekspertų teigimu, gali pasiekti JAV žemyninę teritoriją.

D.Trumpo pastabos apie „ugnį ir įniršį“ buvo „didelė nesąmonė“, strateginių raketinių pajėgų vadą generolą Kim Rak Gyomą (Kim Rak Gjomą) citavo oficiali Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Tvirtas dialogas neįmanomas su tokiu vyruku, neturinčiu sveiko proto“, – pridūrė jis pranešime

Pasak generolo, kariuomenė užbaigs savo planą dėl Guamo iki rugpjūčio vidurio ir pateiks jį svarstyti šalies vadovui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui).

Neįprastai detaliame pranešime sakoma, kad vienu metu bus paleistos keturios raketos, kurios praskris virš Japonijos Šimanės, Hirošimos ir Kočio prefektūrų.

Anot Pchenjano, iš viso jos skristų 17 min. 45 sek. ir įveiktų beveik 3 360 km kelią. Raketos nukristų už 30-40 km nuo Guamo – prie pat teritorinių JAV vandenų.

Japonija, kuri jau anksčiau yra žadėjusi numušti Pchenjano raketas, keliančias grėsmę šalies teritorijai, ketvirtadienį pareiškė „nebegalinti toleruoti“ Šiaurės Korėjos provokacijų.

Ramiajame vandenyne esanti vos 540 kv. km ploto atoki Guamo sala yra svarbus JAV karinis priešakinis postas. Joje esama įvairių karinių objektų, tarp jų didelė Andersono oro pajėgų bazė ir Guamo karinio laivyno bazė, taip pat laikoma apie 6 000 amerikiečių karių.

Antradienį virš Korėjos pusiasalio praskrido JAV bombonešiai B1-B, o KCNA pareiškė, kad šis žingsnis „įrodo, jog JAV imperialistai yra branduolinio karo maniakai“.

Seulo Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Yang Moo-jinas (Jang Mudžinas) teigė, kad naujausias Pchenjano pareiškimas yra neįprastai detalus.

„Atrodo, Šiaurės Korėja sako, kad tai, ką ji ruošiasi daryti, nepažeidžia tarptautinių įstatymų, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Taigi, negalima atmesti, kad Šiaurės Korėja gali paversti šį planą tikrove.“

Šaltojo karo metais 9-ame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga paleido raketas be kovinių užtaisų, nukritusias Ramiajame vandenyne maždaug už 1 000 km nuo Havajų.

Analitikų teigimu, jei Šiaurės Korėja iš tiesų paleistų raketų Guamo link, JAV susidurtų su dilema. Jeigu amerikiečiai nemėgintų numušti tų raketų, jos kariuomenė prarastų patikimumą, o Pchenjaną tai padrąsintų surengti pilno pajėgumo ICBM bandymą.

Tačiau jei amerikiečių kariškiai pamėgintų perimti korėjiečių balistines raketas ir bent viena jų pasiektų savo galutinį tikslą, nukentėtų pasitikėjimas JAV priešraketinės gynybos efektyvumu.

„Tai yra prievartinis grasinimas nutraukti B-1 skrydžius“, – tviteryje pareiškė Amerikos pažangos centro vyresnysis tyrėjas Adamas Mountas (Adamas Mauntas).

„Kitaip nei D.Trumpo miglotas ir provokuojantis grasinimas, KLDR (grasinimas) yra prievartinis, aiškus, specifiškas ir turi pagrįsto potencialo eskaluotis. Reaguoti (į jį) būtų keblu“, – pridūrė jis.

Trečiadienį Pchenjano centre surengtose eitynėse dalyvavo tūkstančiai šiaurės korėjiečių, mojavusių sugniaužtais kumščiais. Šiuo renginiu Šiaurės Korėjos valdžia siekė pademonstruoti, kad jos politiką palaiko šalies gyventojai.

Ant vieno plakato buvo užrašyta: „10 mln. širdžių dega pažadu ginti tėvynę iki mirties.“

„Gyvybės ir mirties klausimas“

Pietų Korėjos kariuomenė savo ruožtu neseniai pareiškė, kad atakos atveju Šiaurės Korėja sulauktų „stipraus ir ryžtingo atsako“.

Manoma, kad įtampa Korėjos pusiasalyje dar labiau išaugs vėliau šį mėnesį, kai prasidės Seulo ir Vašingtono bendros karinės pratybos „Laisvės sargybinis Ulči“ („Ulchi Freedom Guardian“).

„Pchenjanas Vašingtono retoriką interpretuoja kitaip nei įprastus Šiaurės Korėjos grasinimus vertina Vakarai. Tokią aršią D.Trumpo retoriką jis laiko gyvybės ir mirties klausimu“, – pareiškė Sedžongo instituto vyresnysis mokslininkas Hong Hyun-ikas (Hong Hjunikas).

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas) trečiadienį perspėjo Šiaurės Korėją „atsikratyti“ branduolinių ambicijų ir „nutraukti bet kokius svarstymus veiksmų, kurie lemtų jos režimo pabaigą ir jos pačios žmonių sunaikinimą“.

Nors pasirodė pranešimų, kad minėtas D.Trumpo pareiškimas nustebino jo paties aplinką, Baltųjų rūmų atstovė Sarah Huckabee (Sara Hakabi Sanders) pareiškė, kad Nacionalinio saugumo taryba ir kiti pareigūnai žinojo, jog „prezidentas ruošiasi atsakyti... stipria nedviprasmiška žinute“.

Valstybės departamento atstovė Heather Nauert (Heter Noert) savo ruožtu pareiškė, jog visa D.Trumpo administracija laikosi „tos pačios nuomonės“.

Visgi valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) teigė netikintis, kad Guamui ar kitoms JAV teritorijoms „yra iškilusi kokia nors neišvengiama grėsmė“. Jis išreiškė viltį, jog krizės padės išvengti diplomatinis spaudimas.

Praėjusį savaitgalį Jungtinės Tautos Pchenjanui paskelbė jau septintą sankcijų paketą. Jam pritarė netgi pagrindinė Šiaurės Korėjos režimo sąjungininkė Kinija.