Derybos buvo organizuojamos slaptai, apie jas buvo paskelbta paskutinę minutę. Tai pirmosios tiesioginės Šiaurės Korėjos lyderio derybos su kitos valstybės vadovu po vasarį Hanojuje surengto jo nesėkmingo viršūnių susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
Trečiadienį po pietų Kim Jong Uno traukinys atvyko į carinės Rusijos laikais pastatytą Vladivostoko geležinkelio stotį. Kim Jong Unas išlipo iš vagono ir žengė ant platformos patiestu raudonu kilimu į traukinių stoties pagrindinį pastatą, parodė Rusijos televizija. Lauke Šiaurės Korėjos lyderį pasitiko garbės sargyba.
Iš geležinkelio stoties lyderis išvažiavo limuzinu, pranešė rusų naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. Iš abiejų limuzino pusių bėgo apsaugininkai, kol po kelių dešimčių metrų automobilis padidino greitį ir su visu kortežu nuvažiavo miesto centrinės aikštės link.
„Tikiuosi, kad šis vizitas bus sėkmingas ir naudingas“, – sakė Kim Jong Unas rusų televizijai Rusijos Chasano mieste, kur jo traukinys anksčiau trečiadienį kirto sieną.
„Tikiuosi, kad per derybas... galėsiu dalyvauti konkrečiose diskusijose dėl situacijų Korėjos pusiasalyje išsprendimo ir dėl mūsų dvišalių santykių plėtojimo“, – pridūrė Kim Jong Unas.
V. Putinas į Vladivostoką turi atvykti ketvirtadienį, o po derybų išskris į kitą viršūnių susitikimą Pekine.
Šiaurės Korėjos oficialioji naujienų agentūra KCNA anksčiau pranešė, kad Kim Jong Uno traukinys pajudėjo į Rusiją, o šalies lyderį lydi užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho (Li Jong Ho), po viršūnių susitikimo Vietname žurnalistams pareiškęs, kad šalies pozicija „niekada nepasikeis“.
Trečiadienį traukinys kirto Tumanajos upę ir atvyko į Chasaną Primorės krašte prie sienos su Šiaurės Korėja. Čia lyderį pasveikino tautiniais drabužiais vilkinčios moterys su duona ir druska.
Kim Jong Uno pirmtakai Šiaurės Korėjos lyderio poste, jo tėvas Kim Jong Ilas (Kim Čen Iras) ir senelis Kim Il Sungas (Kim Ir Senas), taip pat buvo čia sustoję, kai vyko į kaimyninę Rusiją.
Chasano stotyje stovi nedidelis medinis pastatas, Rusijos ir Šiaurės Korėjos draugystės namai, taip pat vadinami „Kim Il Sungo nameliu“. Jis buvo pastatytas 1986 metais, šio Šiaurės Korėjos lyderio vizito išvakarėse.
Vėliavos gatvėse
Už kelių kilometrų nuo Vladivostoko esančioje Rusų saloje, kur ketvirtadienį susitiks Kim Jong Unas ir V. Putinas, jau antradienį gatvėse plevėsavo Šiaurės Korėjos ir Rusijos vėliavos. Viršūnių susitikimas turėtų vykti saloje esančio Tolimųjų Rytų federalinio universiteto miestelio teritorijoje.
Primorės krašto gubernatorius Olegas Kožemiaka sakė, kad Šiaurės Korėjos lyderis, be kita ko, bus vaišinamas rusiškais valgiais, tokiais kaip barščiai ir virtiniai, taip pat ikrai.
Pasak jo, Pchenjano pareigūnai prieš vizitą neiškėlė jokių ypatingų reikalavimų.
Kim Jong Unas planuoja likti Vladivostoke ir penktadienį – jis dalyvaus keliuose kultūriniuose renginiuose, įskaitant apsilankymus baleto spektaklyje ir miesto akvariume, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Praėjusiais metais prasidėjus diplomatiniam procesui dėl Pchenjano branduolinės programos, V. Putinas ne kartą kvietė Kim Jong Uną atvykti vizito į Rusiją.
Nuo 2018 metų kovo Kim Jong Unas keturiskart susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), tris kartus – su Pietų Korėjos vadovu Moon Jae-inu (Mun Džejinu), dukart – su D. Trumpu ir kartą – su Vietnamo prezidentu.
Analitikai sako, kad dabar Kim Jong Unas siekia užsitikrinti platesnę tarptautinę paramą, į aklavietę patekus deryboms su Vašingtonu, o Maskva nori dalyvauti dar viename pasaulio „karštajame taške“.
Pasak Vakarų diplomatų, turint galvoje drastiškai sumenkusį Rusijos tarptautinį vaidmenį, dabar šalies užsienio politikos varomąja jėga yra „reikšmingumo paieškos“.
Hanojuje pinigų stokojanti Šiaurės Korėja reikalavo nedelsiant sušvelninti sankcijas, įvestas šaliai dėl jos branduolinės ir balistinių raketų programų. Tačiau derybos žlugo nesutarus, ko Pchenjanas pasirengęs atsisakyti mainais.
Praėjusią savaitę Pchenjanas kandžiai užsipuolė JAV valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo (Maiką Pompėją) ir pareikalavo, kad jis būtų nušalintas nuo derybų. Toks pareiškimas buvo padarytas kelios valandos po Šiaurės Korėjos pranešimo, kad ji įvykdė naujo ginklo bandymą.
Maskva jau ragino švelninti sankcijas Šiaurės Korėjai, o JAV kaltino Rusiją bandant padėti Pchenjanui išvengti kai kurių priemonių. Rusija tai neigia.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas antradienį trumpoje spaudos konferencijoje sakė, kad per viršūnių susitikimą Vladivostoke „bus koncentruojamasi į politinį ir diplomatinį branduolinės problemos Korėjos pusiasalyje sprendimą“.
„Rusija ketina visais būdais padėti konsoliduoti pozityvias tendencijas“, – sakė jis, bet pridūrė, kad joks bendras pareiškimas ar susitarimų pasirašymas neplanuojami.
KCNA nepaminėjo, ar Kim Jong Uną lydi jo žmona Ri Sol Ju (Li Sol Džu) arba sesuo, artima padėjėja Kim Yo Jong (Kim Jo Čen).
Šaltojo karo laikų ryšiai
Ryšiai tarp Pchenjano ir Maskvos, kuri kažkada buvo svarbiausia jo sąjungininkė, palaikomi dešimtmečius.
Sovietų Sąjunga iškėlė Kim Jong Uno senelį Kim Il Sungą Šiaurės Korėjos lyderiu ir buvo labai svarbi Pchenjano rėmėja bei pagalbos teikėja Šaltojo karo metais.
SSSR finansavimą Šiaurės Korėjai ėmė mažinti jai 9-ajame dešimtmetyje pradėjus siekti susitaikymo su Seulu. Vėliau Pchenjanas smarkiai nukentėjo subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Tuomet svarbiausia izoliuotos Šiaurės Korėjos sąjungininke, didžiausia prekybos partnere ir gyvybiškai svarbia kuro tiekėja tapo Kinija.
Netrukus po to, kai pirmą kartą buvo išrinktas Rusijos prezidentu, V. Putinas siekė normalizuoti santykius ir tris kartus susitiko su dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio tėvu Kim Jong Ilu.
Pirmasis iš tų susitikimų įvyko Pchenjane 2000 metais – tuomet V. Putinas tapo pirmuoju Rusijos lyderiu, apsilankiusiu Šiaurės Korėjoje.
Vėliau Kinija įtvirtino savo, kaip svarbiausios Pchenjano sąjungininkės, vaidmenį ir analitikai sako, kad dabar Kim Jong Unas galėtų ieškoti galimybių atsverti Pekino įtaką.
Nors ryšiai tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos išliko šilti, praėjusį kartą jų lyderių susitikimas įvyko 2011 metais, kai Kim Jong Ilas tuometiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui pasakė esąs pasirengęs atsisakyti branduolinių bandymų.
Vėliau valdant jo sūnui Šiaurės Korėja įvykdė kol kas galingiausią savo branduolinį bandymą ir išbandė raketas, galinčias pasiekti bet kurį tašką JAV teritorijos žemyninėje dalyje.
Naujausi komentarai