Pchenjanas, nepaisydamas griežtų tarptautinių sankcijų, sėkmingą bandomąjį raketos paleidimą surengė praėjusį ketvirtadienį. Tai buvo pirmasis Šiaurės Korėjos TŽBR išbandymas visu nuotoliu nuo 2017 metų. Kim Jong Unas asmeniškai stebėjo paleidimą.

Didžiulė TŽBR „Hwasong 17“ pirmąkart buvo pademonstruota 2020 metų spalį. Analitikai ją praminė „raketa monstru“.

„Tik turint didžiulius smogiamuosius pajėgimus, pribloškiančią karinę galią, kurios niekas negali sustabdyti, galima užkirsti kelią karui, garantuoti šalies saugumą, suvaldyti ir sukontroliuoti visas imperialistų keliamas grėsmes ir jų šantažą“, – sakė Kim Jong Unas paleidime dalyvavusiems darbuotojams. Šalies lyderį citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA.

„Toliau sieksime tikslo stiprinti nacionalinės gynybos pajėgumus“, – sakė jis.

Manoma, kad ketvirtadienį paleista raketa pakilo aukščiau ir skriejo toliau nei kitos TŽBR, anksčiau išbandytos branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos, įskaitant ankstesnio modelio raketą, pajėgią smogti bet kuriam JAV žemyninės teritorijos taškui.

Pietų Korėjos kariškiai paskelbė, kad ketvirtadienį paleista raketa gali nuskrieti 6,2 tūkst. kilometrų, daug toliau negu ankstesnio modelio TŽRK „Hwasong 15“, kurią Šiaurės Korėja išbandė 2017 metų lapkritį.

Analitikai sako, kad sėkmingas ketvirtadienio paleidimas galėjo sustiprinti Kim Jong Uno įsitikinimą, kad jo šalis eina teisingu keliu, siekdama branduolinio atgrasymo priemonių, todėl galima tikėtis daugiau tokių bandymų.

Šiaurės Korėja laikėsi ilgo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų bandymų moratoriumo nuo 2018 metų, kai Kim Jong Unas įsitraukė į diplomatinį procesą su tuomečiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Tačiau 2019-aisiais derybos žlugo ir diplomatija įstrigo.

Bandomasis raketos paleidimas atliktas regionui opiu metu – Pietų Korėja rengiasi gegužę numatytai naujo prezidento inauguracijai, o Jungtinės Valstijos šiuo metu yra sutelkusios dėmesį Rusijos invaziją Ukrainoje.