Karas Gazos Ruože, didėjanti įtampa Viduriniuose Rytuose, bado sąlygos Sudano pilietiniame kare ir besitęsiantis karas Ukrainoje – vieni iš svarbiausių klausimų, įtrauktų į svarbiausio JT renginio, Generalinės Asamblėjos savaitės, prezidentų ir ministrų pirmininkų darbotvarkę.

Tačiau JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas šią savaitę tvirtino, kad pasaulis sugebės „išvengti trečiojo pasaulinio karo“.

„Esame liudininkai to, kad daugėja konfliktų ir didėja nebaudžiamumo jausmas“, – sakė A. Guterresas spaudos konferencijoje.

Jungtinių Valstijų ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield teigė, kad šis susitikimas „negali vykti kritiškesniu ir sudėtingesniu metu“.

„Atrodo, kad krizių ir konfliktų, reikalaujančių dėmesio ir veiksmų, sąrašas tik ilgėja ir ilgėja (...), lengva pasiduoti cinizmui. Bet mes negalime sau to leisti“, – teigė ji.

Neaišku, ką šiame didžiuliame susitikime įmanoma pasiekti milijonų konfliktų ir skurdo prislėgtų žmonių visame pasaulyje atžvilgiu.

Izraelio lyderis Benjaminas Netanyahu, palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas ir naujasis Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas dalyvaus Asamblėjoje, todėl „akivaizdu, kad Gazos Ruožas bus svarbiausias iš šių konfliktų, kalbant apie lyderių pasisakymus“, sakė analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) ekspertas Richardas Gowanas.

Jis teigė, kad diplomatinės kalbos ir pozicijos demonstravimas „iš tikrųjų nelabai pakeis įvykius vietoje“.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po spalio 7 dienos islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, kai, remiantis oficialiais Izraelio duomenimis, žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per vienuolika mėnesių besitęsiantį karą šioje palestiniečių teritorijoje jau žuvo mažiausiai 41 272 žmonės. JT yra pripažinusi šiuos duomenis kaip patikimus.

Baiminamasi, kad konfliktas gali išplisti į Libaną, kur šią savaitę įvyko keli mirtini sprogimai, nukreipti prieš grupuotės „Hezbollah“ rankinius ryšio prietaisus. Izraelis kol kas to nekomentavo.

Veiksmas Niujorke prasideda sekmadienį „Ateities viršūnių susitikimu“ – A. Guterreso bandymu užbėgti už akių iššūkiams, su kuriais pasaulis susidurs ateinančiais metais.

Nepalikti konfliktų ateinančios kartoms

Pasaulio lyderiai, tarp kurių, kaip tikimasi, bus ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, dalyvaus, kad priimtų paktą dėl to, kaip ateityje spręsti opiausias problemas.

Nepaisant įtemptų derybų ir A. Guterreso raginimo lyderiams rodyti drąsą, analitikai kritikuoja teksto projektą, nes jame labai trūksta užmojo.

„Viena iš rizikų, ir tai daugiau nei rizika, (yra) ta, kad ateities viršūnių susitikimas gali būti panašus į praeities viršūnių susitikimą, o geriausiu atveju – į dabarties viršūnių susitikimą“, – sakė kitas diplomatas.

A. Guterresas tvirtina, kad šis renginys yra naudingas, teigdamas, kad „tarptautiniai iššūkiai vystosi greičiau nei mes sugebame juos išspręsti“.

„Matome nekontroliuojamus geopolitinius nesutarimus ir įsibėgėjančius konfliktus, ypač Ukrainoje, Gazos Ruože, Sudane ir kitur, įsibėgėjančią klimato kaitą, įsibėgėjančią nelygybę (...), o mūsų institucijos paprasčiausiai nespėja“, – sakė jis.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovė JT Laetitia Courtois  teigė, kad labai svarbu, jog konfliktai būtų sprendžiami dabar, o ne kaip „kitos kartos tikslas“.

Po viršūnių susitikimo prasidės Generalinės Asamblėjos savaitė, per kurią 193 JT narės aukšto lygio pareigūnai kreipsis į kolegas. Pirmasis į susirinkusiuosius kreipsis Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva.

Po to kalbės JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris, be kitų klausimų, turėtų kalbėti apie derybas dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože.

Kinijos ir Rusijos lyderiai, kaip ir ankstesniais metais, nedalyvaus, tačiau Niujorke laukiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

2023 metais V. Zelenskis buvo daugiausiai dėmesio sulaukusi asmenybė, tačiau vienas diplomatas sakė, kad šiemet jam bus sunku išlikti centre, jam pristatant savo „pergalės planą“.