Griauna demokratijos ramstį

Visuomenę sukrėtusi siūloma teismų reforma, anot jos kritikų, pakerta vieną demokratijos ramsčių – teismų institucijos atskyrimą nuo politinės valdžios. Žinant, kad vyriausybę visada formuoja parlamento dauguma, teismai laikomi vienintele nepriklausoma valdžia.

Izraelis neturi Konstitucijos, tad Aukščiausiasis Teismas vykdo kitur įprastas Konstitucinio Teismo funkcijas ir gali vetuoti bet kokį Kneseto priimtą įstatymą. Žinant, kad vidutinė vyriausybės ir koalicijos gyvavimo trukmė – 1,5–2 metai, per šį laiką paprastosios balsų daugumos palaikomi valdantieji gali netrukdomi priimti jų sampratą ar interesus atitinkančius įstatymus.

Jei valdančioji dauguma būtų tvirtai remiama ir per rinkimus sulauktų akivaizdžios daugumos rinkėjų palaikymo, anot apžvalgininkų, būtų galima teigti, kad politikai vykdo piliečių valią. Tačiau kai nė viena partija nelaimi daugumos ir tik per įvairius užkulisinius sandorius suburiama koalicija, kalbėti, kad Knesete daugiausia vietų turinti partija yra įgijusi ir aiškų piliečių mandatą, esą negalima.

Vienareikšmiškai teigti, kad valdantieji yra už reformą, o dauguma visuomenės prieš, taip pat negalima.

 

Kita vertus, valdančiųjų oponentai pritaria: teismų sistemos reforma būtina. Apie tai byloja kad ir tokie pavyzdžiai kaip kad buvusio finansų ministro Avigdoro Libermano byla: jo tariamos korupcijos įrodymai rinkti dešimtmetį, tačiau teisme byla subliūško.

Benjamino Netanyahu vadovaujama vyriausybė tvirtina, kad Aukščiausiasis Teismas pernelyg kišasi į politinius sprendimus ir siūlo pakeisti Izraelio įstatymus, kad parlamentas paprasta balsų dauguma galėtų panaikinti teismo sprendimus. Siūlomos reformos taip pat suteiktų vyriausybei kur kas daugiau galių skiriant teisėjus.

Lygios stovyklos

Vyriausybės bandymas vykdyti teismų reformą sukėlė smurtinių protestų, suskaldė ne tik visuomenę, bet ir valdančiąją koaliciją.

Stabdyti reformą ragino net gynybos ministras Yoavas Galantas, pabrėžęs, kad masiniai protestai prieš reformą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis akcentavo, kad kariuomenėje ir žvalgybos tarnybose kilo nepasitenkinimas reformos planais, tūkstančiai karių, lakūnų ir žvalgybos pareigūnų pagrasino netarnausią vyriausybei, kuri abejoja demokratiniais valstybės pagrindais.

Be to, anot Y. Galanto, tokie vidiniai nesutarimai sutampa su padidėjusia Irano ir Libano „Hezbollah“ grėsme Izraeliui, neramumais Palestinos teritorijose.

Protestas prasidėjo spontaniškai, nevadovaujant jokiai politinei partijai. Net B. Netanyahu oponentas, buvęs premjeras Yairas Lapidas tik prisijungė prie protestuotojų, užuot tapęs jų lyderiu.

Neatlaikęs masinių protestų Izraelio premjeras pirmadienį paskelbė laikinai stabdantis ginčytiną teismų reformą. Šis klausimas į parlamentą grįš ne anksčiau kaip balandžio pabaigoje.

Tačiau tris mėnesius vykstančių protestų organizatoriai pareiškė nesitrauksiantys. Laikinai įšaldyti reformos planus esą neužtenka ir todėl nacionaliniai protestai vyksią, kol įstatymas Knesete bus atmestas.

Vienareikšmiškai teigti, kad valdantieji yra už reformą, o dauguma visuomenės prieš, taip pat negalima. Aktyvioji piliečių bendruomenė pasidalijo į apylyges dalis.

Giliai susiskaldę

Kita vertus, ši situacija – tik problemų aisbergo viršūnė. Kaip radijui NV sakė Sergejus Auslenderis, Izraelio politinė sistema yra pasenusi, nepritaikyta dabartinėms sąlygoms. „Ją sukūrė kiti žmonės, kiti politikai, kitomis aplinkybėmis, kitiems žmonėms. Nuo to laiko Izraelis labai pasikeitė: žmonių daug daugiau, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios, senosios“, – sakė jis.

Izraelis labai pasikeitė: žmonių daug daugiau, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios, senosios.

 

Apžvalgininkas laikosi nuomonės, kad šaliai reikia konstitucijos. Tačiau, turint omenyje visuomenės susiskaldymą, vargu ar būtų įmanoma dėl jos susitarti.

Be to, kartu su teisine reforma valdantieji bandė prastumti ir vadinamąjį dovanojimo įstatymą. Tai įstatymas, kuris leidžia valstybės pareigūnams, savivaldybių pareigūnams priimti dovanas, tam tikras finansines aukas neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Įstatyme buvo kalbama apie neatidėliotinas teisines ir medicinines išlaidas.

„Daugelis teisininkų ėmė kalbėti, kad tai yra užslėpta kyšininkavimo forma. Jei rytoj kuriam nors ministrui bus iškelta baudžiamoji byla dėl korupcijos, jis gali priimti dovanas ir gintis teisme, samdyti brangius advokatus pasinaudodami šiomis dovanomis“, – sakė S. Auslenderis.

Šis įstatymas, pvz., leistų ir pačiam B. Netanyahu nevykdyti teismo sprendimo grąžinti 270 tūkst. dolerių, kuriuos jis gavo iš savo velionio pusbrolio advokatams nusisamdyti.

Subtilus spaudimas

Iki teismų reformos klausimas grįš į Parlamentą, valdančioji koalicija ir opozicija problemos sprendimo bandys ieškoti tarpininkaujant šalies prezidentui Itzhakui Herzogui.

Iki šiol B. Netanyahu atmetė prezidento siūlytą kompromisą.

Spaudimas B. Netanyahu iš atviros formos pereina į užkulisinę. Antradienį Izraelio premjerui teko šalto dušo porcija nuo artimiausio strateginio partnerio. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė artimiausiu metu nelaukiąs B. Netanyahu Vašingtone. Žurnalistų paklaustas, ar pakvies Izraelio premjerą į Baltuosius rūmus, J. Bidenas atsakė: „Ne artimiausiu metu.“

JAV lyderis sakė, kad viliasi, jog B. Netanyahu atsisakys teismų reformos planų. Į tai B. Netanyahu atsakė įrašu tviteryje: jis vertinąs J. Bideno paramą, bet „Izraelis yra suvereni šalis ir priima sprendimus vadovaudamasis žmonių valia, o ne spaudimu iš užsienio, įskaitant ir geriausių draugų“.

Senbuvio klaidos

Nors pats B. Netanyahu laikomas vienu iš labiausiai patyrusių Izraelio politikų, jis, anot ekspertų, suklydo vertindamas pilietinės visuomenės galią. Pernelyg pasitikėta ir savo rėmėjais.

Naujausios apklausos rodo: jei rinkimai vyktų rytoj, jo „Likud“ nesurinktų pakankamai balsų ir nebegalėtų formuoti koalicinės vyriausybės. Pvz., 13-ojo kanalo užsakymu atlikta apklausa rodo, kad B. Netanyahu partija gautų tik 27 mandatus vietoje dabar turimų 32.

Jei koaliciją paliktų kuris nors partneris, Izraelyje būtų skelbiami nauji rinkimai – šeštieji per ketverius metus.