Judrusis tribunolas, baudų sistema ir garbės kodeksas - tik kelios iš daugelio Somalio piratų verslo klestėjimo priežasčių, o dėl griežtos drausmės mūsų laikų korsarai tapo vienomis iš geriausiai organizuotų ginkluotųjų pajėgų šioje šalyje.

Dabartiniai Somalio piratai visiškai neatitinka filmuose ir knygose įsigalėjusio nesutramdomų galvažudžių įvaizdžio - tai veikiau sukarinta brolija, turinti sudėtingą ir griežtą taisyklių ir bausmių sistemą.

Šią organizaciją sudaro daugybė mažų kuopelių, veikiančių Indijos vandenyno ir Adeno įlankos pakrantėse. Dvi pagrindinės sausumos bazės įsikūrusios Eilo miestelyje Somalio separatistiniame Puntlando regione ir toliau į pietus esančioje Hararderėje.

"Esama šimtai tarpusavyje susijusių mažų kuopelių", - Haraderėje gyvenantis piratas Hasanas Shukri sakė naujienų agentūrai AFP telefonu duotame interviu.

"Kas rytą mes tariamės, keičiamės informacija apie tai, kas vyksta jūroje, o jeigu įvyksta pagrobiamas koks laivas, likę krante ruošiasi pasiųsti pastiprinimą ir palydėti pagrobtą laivą", - aiškino jis.

Somalio piratų veikla prieš du dešimtmečius prasidėjo nuo kilnesnio amato - saugoti priekrantės vandenis ir jų išteklius nuo neteisėtos žvejybos, taip pat ginti šalies suverenumą tuo metu, kai centrinė valdžia pradėjo krikti.

Mūsų dienų piratai sukūrė sudėtingą nusikalstamą organizaciją, išsikerojusią keliose šalyse. Tačiau jie taip pat stengėsi išlaikyti kiek galima didesnį autoritetą vietos bendruomenėje ir atsiriboti nuo kitų karo vadų vykdomo smurto, dėl kurio Somalio vardas praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje tapo anarchijos sinonimu.

"Dar nesu matęs gaujų, kurios turėtų tokias taisykles. Jie vengia daugelio dalykų, kurie pernelyg paplitę tarp kitų sukarintų grupuočių", - sakė Eilo regiono vyresnysis Mohamedas Sheikhas Issa.

"Jie nežagina, neplėšia įkaitų ir jų nežudo. Jie tiesiog laukia, kol bus sumokėta išpirka, ir visada stengiasi viską išspręsti taikiai", - pridūrė jis.

Sudėtinga Somalio klanų vidaus teisingumo sistema pasirodė esanti visiškai neveiksminga, kai šalyje kilo ginkluotas chaosas, kuris tęsiasi jau du dešimtmečius, tačiau piratai sugebėjo tinkamai ją panaudoti.

Eile gyvenantis piratų vadeiva Abdi Garadas, susijęs su neseniai vykusiomis atakomis prieš JAV laivus, aiškino, kad gaujos turi būstinę kalnuose, kurioje lyderiai galis susirinkti pasitarti arba išspręsti tarpusavio nesutarimus.

"Turime neįveikiamą tvirtovę, o kai tarp mūsų kyla nesutarimų, ten renkasi visi piratų vadai", - jis sakė AFP.

Slaptoji piratų buveinė yra už kelių kilometrų nuo Eilo esančioje Bedėjaus vietovėje.

"Mes turime savotišką judrųjį teismą, kuris įsikūręs Bedėjuje. Nusikaltęs piratas greitai nuteisiamas ir nubaudžiamas, nes neturime kalėjimų, kuriuose galėtume juos laikyti", - sakė Abdi Garadas.

Kai kurios grupuotės, priklausančios toliau į pietus nutolusiuose Hobjo ir Haraderės kaimuose veikiantiems klanams, tikriausiai nesutiktų su Abdi Garado teiginiu, kad visi Somalio piratai paklūsta vienai centrinei vadovybei.

Nesutarimų tarp įvairių grupuočių pasitaiko, tačiau svarbiausi piratų įstatymai apibrėžia būtent kivirčų sprendimą, aiškino piratas iš Puntlando Mohamedas Hidigas Dhegey.

"Jeigu kuris nors nušauna kitą, jis iškart nužudomas, o jo kūnas išmetamas rykliams, - piratas sakė iš Garovės miestelio. - Jeigu vienas piratas sužaloja kitą, kaltininkas iškart pašalinamas, o grupuotei nurodoma jį izoliuoti. Jeigu vienas pagrasina ginklu kitam, jis netenka penkių procentų nuo savo grobio dalies."

Ko gera, labiausiai stulbina numanomas Somalio "piratų brolijos" elgesio su pagrobtų laivų įgulomis kodeksas.

"Kiekvienas, sugautas plėšiant įgulos narius laive, bus nubaustas ir ištremtas kelioms savaitėms. Nušovęs įkaitą iš karto pats būtų nušautas, - sakė Ahmedas Ilkacase. - Aš kadaise buvau užkluptas, kai paėmiau iš įkaito piniginę. Turėjau ją grąžinti, o iš mano grobio dalies buvo išskaičiuota 25 tūkst. dolerių."

2008 metų balandį išlaisvinus Prancūzijos jachtą "Le Ponant", tyrėjai šiame laive rado "gero elgesio vadovėlį", kuriame surašytos taisyklės draudžia lytinį smurtą prieš įkaites.

Vidaus taisykles pažeidę piratai baudžiami - tuo savo kailiu įsitikino A.Ilkacase. Kita vertus, pademonstravusiam didžiausią drąsą atlyginama skiriant didžiausią grobio dalį, somalietiškai vadinamą "saami sare".

"Pirmajam piratui, įsiveržusiam į puolamą laivą, priklauso prabangus automobilis, namas arba žmona. Jis taip pat gali nuspręsti paimti didesnę grobio dalį pinigais", - aiškino jis.

Užsienio kariškių vadai, vadovaujantys prieš piratavimą nukreiptoms misijoms, kuriomis siekiama pasaugoti vienus iš judriausių pasaulyje laivybos kelių, taip pat pripažįsta, kad piratai yra puikiai organizuoti.

"Jie labai gerai organizuoti, naudoja geras ryšio sistemas ir puldinėja laikydamiesi tam tikrų taisyklių", - sakė Indijos vandenyne dislokuotoms Prancūzijos karo laivyno jungtinėms pajėgoms vadovaujantis viceadmirolas Gerard'as Valinas.

Iki šiol nepastebima jokių ženklų, kurie bylotų, jog piratai turėtų kitokių motyvų, išskyrus pinigus. Vienintelis žuvęs jų įkaitas buvo nužudytas ne piratų, bet jo laivą vadavusių Prancūzijos komandosų.

Nuo 2008 metų pradžios Somalio piratai pagrobė daugiau nei 60 laivų, o per šį laikotarpį gauta keletas pranešimų apie netinkamą elgesį su įkaitais. Tačiau pagrobėjai dažniausiai gerai elgiasi su jų nelaisvėn patekusiais asmenimis, kad derybos dėl išpirkos vyktų kuo greičiau.

Nors mūsų laikų piratams "svieto lygintojų" įvaizdis jau dabar beveik nebūdingas, apžvalgininkai mano, kad "džentelmeniškų pagrobėjų" dvasia taip pat gali greitai išgaruoti: užpuolikai vis daugiau dėmesio skiria didelės vertės taikiniams, kuriuos pulti labiau pavojinga. Be to, į piratų veiksmus vis aktyviau reaguoja tarptautinės karo laivynų pajėgos, taip pat daugėja galimybių imtis prieš juos teisinių priemonių.

Apžvalgininkai įspėja, jog tokie žygiai, kaip vienos JAV įgulos didvyriškas užgrobto laivo susigrąžinimas ir jo kapitono išvadavimas padedant karo laivyno snaiperiams, gali būti greitai užmiršti, jeigu piratai nuspręstų atsisakyti gerų manierų.