Vienas garsiausių sovietų šnipų Anthony Bluntas savo atsiminimuose, kurie tapo prieinami visuomenei po jo mirties praėjus 26-eriems metams, pripažino, kad šnipinėjimas Rusijai buvo didžiausia jo gyvenimo klaida.

A.Bluntas žinomas kaip šnipų ratelio „ketvirtas vyras“, kuriuos Kembridžo universitete užverbavo sovietų žvalgyba. Dirbdamas britų žvalgyboje MI5 jis perdavė Maskvai šimtus slaptų dokumentų.

A.Bluntas savo 30 tūkst. žodžių išpažintį užbaigė prieš mirtį 1983 m. Atsiminimai Britanijos bibliotekai buvo perduoti saugoti su ta sąlyga, kad jie taps viešai prieinami po ketvirčio amžiaus. Ketvirtadienį tai ir buvo padaryta.

Užverbavo bičiulis gėjus

1931 m. A.Bluntas, tuo metu Kembridžo universiteto Švč.Trejybės koledžo dėstytojas, susipažino su spalvingu homoseksualios orientacijos studentu Guy Burgessu, kuris įkalbėjo jį nestoti į komunistų partiją, nors tą daryti jį spaudė jo kairiųjų pažiūrų kolegos. Vietoj to, G.Burgessas užverbavo jį dirbti sovietų žvalgybai.

"Aš galbūt būčiau tapęs komunistų partijos nariu, tačiau Guy - nepaprastai įtaigus asmuo - įkalbėjo mane prisidėti prie jo, - rašė A.Bluntas. - Tuo metu nesupratau, kad buvau politiškai naivus, ir neteisingas padėties vertinimas nulėmė tokius mano politinius žingsnius. Atmosfera Kembridže buvo labai intensyvi, o entuziazmas imtis bet kokios antifašistinės veiklos buvo toks didelis, kad aš padariau didžiausią savo gyvenimo klaidą.“

Liautis šnipinėjus nepavyko

1936 m. A.Bluntas paliko Kembridžą ir vėliau ėmė dirbti britų žvalgybos MI5 vidaus reikalų padalinyje. Tokiu būdu šimtai dokumentų atsidūrė KGB pirmtakės - NKVD rankose.

Kembridžo šnipų grupei dar priklausė Haroldas "Kim" Philby ir Donaldas Macleanas. G.Burgessas ir D.Macleanas 1951 m. paspruko į Sovietų Sąjungą, o 1963 m. ten atsidūrė ir H.Philby.

Savo atsiminimuose A.Bluntas pasakoja, kad jis tikėjosi po Antrojo pasaulinio karo nutraukti šią veiklą ir atnaujinti akademinę meno istoriko veiklą.

"Buvau nusivylęs tiek marksizmu, tiek SSRS. Tikėjausi, kad nieko daugiau neišgirsiu apie savo draugus Maskvoje ir galėsiu tęsti įprastą akademinę veiklą, - rašė A.Bluntas. - Žinoma, tai nebuvo taip paprasta, nes aš žinojau apie besitęsiančią Guy, Donaldo ir Kimo veiklą."

Galvojo apie savižudybę

1965 m. MI5 gavo įrodymų apie A.Blunto veiklą ir šnipas, mainais už neliečiamybę, prisipažino kaltu ir davė parodymus. Tokiu būdu jo veikla liko valstybės paslaptimi.

Tačiau 1979 m. lapkritį tuometinė premjerė Margaret Thatcher atskleidė šią informaciją Bendruomenių Rūmų posėdyje. A.Bluntas rašo, kad tai vos neprivedė jo iki savižudybės.

"Daugelis tai būtų pavadinę garbingu išėjimu. Tačiau po ilgų svarstymų nusprendžiau, kad tai būtų buvęs bailus poelgis", - pasakojo A.Bluntas.

Po to, kai viešai tapo žinoma apie jo veiklą, A.Bluntas ėmė slapstytis, ieškodamas paguodos viskyje ir intensyviame darbe. Manoma, kad prieš sugrįždamas į Londoną - čia jis ir mirė - buvęs sovietų šnipas gyveno kažkur Europoje.