Spalvingasis Berlyno meras, socialdemokratas Klausas Wowereitis (Klausas Voveraitis), jau 13 metų valdantis Vokietijos sostinę, kurią kažkada skambiai pavadino „neturtinga, bet seksualia“, atsistatydina.

K.Wowereitis, kuris Berlyno meru dirba nuo 2001-ųjų, kažkada buvo laikomas potencialiu varžovu kanclerei Angelai Merkel, bet jo žvaigždę pastaraisiais metais smarkiai prislopino fiasko dėl planuoto tarptautinio oro uosto.

Šaltiniai Berlyno vyriausybėje sakė, kad 60 metų K.Wowereitis vėliau antradienį paskelbs, kad gruodžio 11 dieną norėtų palikti šį postą – likus beveik dvejiems metams iki kadencijos pabaigos. Tokio sprendimo priežastys nenurodomos.

Kol kas neaišku, kas jį pakeis ir ar jo sprendimas išprovokuos naujus rinkimus, kurie šiaip turi įvykti 2016 metų pabaigoje.

Oro uostas pietrytiniame Berlyno pakraštyje turėjo būti atidarytas 2012 metų birželį, bet darbai vis vėluodavo, sąmatos buvo smarkiai viršytos. Nauja jo atidarymo data dar nepaskelbta.

K.Wowereitis du kartus buvo perrinktas, bet pastaraisiais metais jo populiarumas sumažėjo. Jis jau buvo paskelbęs, kad nedalyvaus kituose Berlyno rinkimuose.

K.Wowereitis tapo nacionaline įžymybe, kai per rinkimų kampaniją 2001-aisiais viešai pripažino, kad yra gėjus, – kaip tik tuo metu, kai vienas laikraštis planavo atskleisti tiesą apie jo seksualumą.

Jis buvo vienas pirmųjų tai padariusių garsių Vokietijos politikų, o jo kolegoms partijoje tada ištarti žodžiai „Aš esu gėjus, ir tai tiesiog puiku“ tapo nauja populiaria fraze.

Opozicinės Laisvųjų demokratų partijos vadovas Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) antradienį „Twitter“ parašė: „Wowereitis atsistatydina, ir tai tiesiog puiku. Meras išeina, bet chaosas ir skolos lieka“.

Vokiečių laikraštis „Tagesspiegel“ rašė, kad socialdemokratų lyderis Berlyne Janas Stoessas (Janas Štėsas) turėtų perimti įgaliojimus iš K.Wowereičio, kuris trečią mero kadenciją laimėjo 2011 rugsėjį.

Valdant K.Wowereičiui Berlynas per 13 valdymo metų tapo vienu madingiausių ir populiariausių turizmo centrų Europoje.

Tačiau jo reputacijai pakenkė minėtas fiasko dėl Berlyno naujojo tarptautinio oro uosto. 2013 metų sausį K.Wowereitis atsistatydino iš oro uosto priežiūros komiteto pirmininko posto.

K.Wowereitis, kuris užaugo vakariniame miesto rajone, atskirtame Berlyno sienos, ilgą laiką, regis, įkūnijo šio per naktis švenčiančio metropolio dvasią. Jis šokdavo per iškilmingus renginius ir labdaros koncertus, o kartą pozavo nuotraukai tarsi gerdamas šampaną iš raudono kabareto žvaigždės aukštakulnio.

Berlynas pagaliau pradeda žengti į klestėjimą, kurio buvo laukiama nuo 1989 metų, kai griuvo Berlyno sieną. Jis vėl atstatomas kaip džiaugsminga Vokietijos sostinė po dešimtmečius trukusio padalijimo per Šaltąjį karą.

Mieste tebeverda darbas: daugelyje išraustų centrinių gatvių vyksta statybos.

Berlynas nedominuoja decentralizuotoje federacinėje Vokietijoje, kitaip negu Londonas arba Paryžius savo šalyse, o sostinės ekonomika sudaro tik 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tačiau miesto ekonomika auga sparčiau negu Vokietijos vidurkis; Berlynas taip pat yra viena iš gyvybingiausių Europoje skaitmeninių startuolių arenų.

Buvusioje „niekieno žemėje“ palei Berlyno sieną kuriasi prekybos centrai ir prabangūs gyvenamieji rajonai, o sostinės gyventojų sparčiai gausėja. Dabar Berlyne gyvena 3,4 mln. žmonių – vis dar mažiau negu per miesto klestėjimą XX a. pradžioje.

Miestą apėmęs statybų pakilimas, bet didėjantis jo populiarumas atrodo neįprastas, nes Berlynas vis dar neturi oro uosto, tinkamo vienos iš didžiųjų Europos valstybių sostinei.

Naujojo tarptautinio oro uosto projekto, asmeniškai globoto K.Wowereito, įgyvendinimas vėluoja penkeriais metais, dvigubai viršijo planuotą biudžetą ir virto nacionalinių anekdotu.