„Šiandien galiu pranešti, kad JK šiemet į Šiaurės Atlantą ir Tolimąją Šiaurę išsiųs mūsų lėktuvnešio smogiamąją grupę, vadovaujamą „HMS Prince of Wales“ ir veiksiančią kartu su JAV, Kanada bei kitomis NATO sąjungininkėmis, įtaigiai pademonstruojant mūsų įsipareigojimą euroatlantiniam saugumui“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).
Grupę sudarys ir operacijoje „Operation Firecrest“ dalyvaus Karališkojo laivyno karo laivai, naikintuvai F-35 ir sraigtasparniai, teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Tai bus „įtaigus jėgos pademonstravimas (...) siekiant atgrasyti Rusijos agresiją ir apsaugoti gyvybiškai svarbią povandeninę infrastruktūrą“, sakoma pranešime.
„HMS Prince of Wales“ yra didžiausias Karališkojo karo laivyno karo laivas; tikimasi, kad nuo jo denio kils ir amerikiečių orlaiviai.
Operacijoje dalyvaus tūkstančiai karių iš visų trijų ginkluotųjų pajėgų rūšių, priduriama Gynybos ministerijos pranešime.
„Dislokavimas apims veiklą pagal šią savaitę pradėtą NATO misiją „Arctic Sentry“, stiprinant Aljanso saugumą regione, kur tirpstant jūros ledui atsiveria nauji keliai ir didėja priešiškų valstybių veiklos grėsmė“, – nurodė ministerija.
Prancūzija taip pat paskelbė, kad 2026 metais minimame regione dislokuos savo lėktuvnešio grupę.
K. Starmeris Miuncheno konferencijoje sakė, kad Didžioji Britanija turi būti pasirengusi kovoti.
Lyderiai neturi dvejoti, nes „Rusija įrodė savo agresijos apetitą“, sakė jis.
Kelias į priekį yra tiesus ir aiškus. Turime stiprinti savo „kietąją“ galią, nes tai yra šių laikų valiuta.
„Kelias į priekį yra tiesus ir aiškus. Turime stiprinti savo „kietąją“ galią, nes tai yra šių laikų valiuta, – kalbėjo jis. – Privalome gebėti atgrasyti agresiją ir, taip, jei reikės, privalome būti pasirengę kovoti.“
Gynybos ministerija teigė, kad lėktuvnešio grupės dislokavimas sustiprins „NATO atgrasymą tokiu metu, kai regione auga Rusijos grėsmės“.
Ji pridūrė, kad „per pastaruosius dvejus metus 30 proc. padaugėjo Rusijos karinio jūrų laivyno laivų, keliančių grėsmę JK vandenims“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat sukėlė nerimą Europos šalims pareiškęs, kad Grenlandija, autonominė Danijos teritorija Arktyje, turėtų pereiti JAV kontrolėn.
Tačiau praėjusį mėnesį D. Trumpas sakė, kad su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute) buvo pasiektas preliminarus susitarimas dėl didesnės Jungtinių Valstijų įtakos šioje naudingųjų iškasenų turtingoje ir strategiškai svarbioje saloje.
Praėjus dešimtmečiui po „Brexito“ Europa ir JK siekia glaudesnių ryšių
Praėjus dešimčiai metų po referendumo, nulėmusio „Brexitą“, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga (ES) vis nestabilesniame pasaulyje privalo suvienyti jėgas, šeštadienį pareiškė jų lyderiai.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad Europa ir Didžioji Britanija turi glaudžiau bendradarbiauti „saugumo, ekonomikos (...), mūsų demokratijų gynimo srityse“.
„Europa ir ypač JK turėtų suartėti (...). Praėjus 10 metų po „Brexito“, mūsų ateitis yra susieta taip pat glaudžiai, kaip ir anksčiau“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas K. Starmeris jai pritarė.
EK vadovė: Europa privalo prisiimti atsakomybę už saugumą
Europa privalo prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, šeštadienį Miunchene vykstančioje saugumo konferencijoje pareiškė EK pirmininkė U. von der Leyen.
„Europa turi dėti daugiau pastangų ir privalo prisiimti atsakomybę“ už savo saugumą, sakė ji Miuncheno saugumo konferencijai.
„Europos saugumas ne visada buvo laikomas mūsų pagrindine atsakomybe, – sakė ji. – Privalome suformuoti europinį strateginių pajėgumų stuburą: kosmose, žvalgybos ir tolimojo nuotolio smūgių srityse.“
„Joks tabu negali likti nepaliestas“, – sakė ji, turėdama omenyje pirmiausia kolektyvinį Europos Sąjungos (ES) valstybių narių įsipareigojimą ginti viena kitą agresijos atveju.
„Tikiu, kad atėjo laikas Europos savitarpio gynybos sąlygą paversti realybe“, – pareiškė U. von der Leyen.
Europa jau pradėjo istorinį persiginklavimo procesą, siekdama iki 2030 metų turėti patikimą gynybą. Tai daroma reaguojant į JAV grasinimus sumažinti savo investicijas į NATO ir rengiantis galimam konfliktui su Rusija.
Naujausi komentarai