Antradienį išplatintame Tyrimų komiteto pranešime rašoma, kad ministras sulaikytas per Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – KGB įpėdinės – operaciją.

„Uliukajevas sulaikytas su įkalčiais, kai paėmė kyšį. Kalbama apie pinigų prievartavimą ir grasinimais „Rosneft“ atstovams“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Tyrimų komiteto atstovės Svetlana Petrenko.

Pasak pranešimo, pinigai ministrui buvo perduoti pirmadienį už tai, kad jis praėjusį mėnesį uždegė žalią šviesą „Rosneft“ už 5,2 mlrd. JAV dolerių perimti iš valstybės mažesnės naftos pramonės grupės „Bašneft“ kontrolinį akcijų paketą.

Pranešime nenurodoma, kas įteikė kyšį A.Uliukajevui.

Keistas pirkimas

„Bašneft“, šeštosios didžiausios pagal gavybos apimtis Rusijos naftos bendrovės, 50,7 proc. akcijų buvo parduotos po kelis mėnesius trukusių ginčų, susijusių su vyriausybės kontroliuojama didžiausia šalies naftos pramonės įmone „Rosneft“. Pastarajai vadovauja Igoris Sečinas, svarbus prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kritikuotas kai kurių vyriausybės veikėjų.

Iš pradžių A.Uliukajevas teigė, kad „Rosneft“ dalyvavimas „Bašneft“ privatizacijoje „netikslingas“, nes ją kontroliuoja valstybė per holdingo įmonę „Rosneftegaz“. Vis dėlto rugsėjo pradžioje ministras pareiškė, kad juridiškai „Rosneft“ gali pretenduoti į „Bašneft“, nes privatizacijos įstatymas tokį scenarijų leidžia.

„Visa suma – 329,69 mlrd. rublių (4,7 mlrd. eurų) – teks Rusijos biudžetui“, – sakoma A.Uliukajevo pranešime, paskelbtame po spalio 12-osios sandorio. Jis pridūrė, kad vyriausybei buvo pateikti tik du pasiūlymai įsigyti „Bašneft“ akcijų, o vienas iš jų buvo daug mažesnis negu nepriklausomų ekspertų nustatyta šio paketo vertė.

V.Putinas tuo metu viešai pareiškė, kad yra „šiek tiek nustebęs dėl tokios vyriausybės pozicijos, bet tai iš tikrųjų yra vyriausybės pozicija – visų pirma finansų ir ekonomikos bloko“.

Tyrimų komiteto pranešime sakoma, kad A.Uliukajevas sulaikytas atliekant didelio masto tyrimą dėl kyšininkavimo, už kurį gresia 8–15 metų laisvės atėmimo.

Komitetas pridūrė, kad ministrui artimiausiu laiku bus pateikti kaltinimai.

S.Petrenko sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“: „Bashneft“ akcijų pirkimas buvo vykdomas teisėtai ir nėra baudžiamojo tyrimo objektas.“

A.Uliukajevas Ekonomikos plėtros vyriausybei vadovauja nuo 2013 metų.

„RIA Novosti“ citavo teisėsaugos šaltinius, sakiusius, kad A.Uliukajevas buvo sulaikytas per reidą, kai tyrėjai „gavo rimtų įrodymų“, vykdydami „jo pokalbių ir su juo susijusių asmenų pokalbių pasiklausymą“.

„Rosneft“ atstovas sakė valstybinei naujienų agentūrai TASS, kad bendrovė nekomentuos Tyrimų komiteto veiksmų, bet pabrėžė, kad „Bašneft“ akcijos buvo įsigytos „laikantis Rusijos įstatymų pagal geriausią komercinį pasiūlymą, pateiktą veikiančiam bankui“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškino „Interfax“: „Tai labai rimti kaltinimai, kuriems reikia labai rimtų įrodymų. Kaip bebūtų, nuspręsti gali tik teismas.“

Panašią poziciją išsakė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, bet jis pabrėžė, kad nuo kovos su korupcija niekas nėra apsaugoti, netgi aukščiausio rango pareigūnai.

Atsakydamas į „Interfax“ klausimą apie A.Uliukajevo sulaikymą, V.Volodinas pareiškė: „Prieš įstatymą visi lygūs “.

„Galima pasakyti tik viena: Rusijos Federacijos vyriausybės ministrui pateiktas labai rimtas kaltinimas ir, be abejo, tašką šiuo klausimu turi padėti teismas“, – pridūrė jis.

Nuostabos balsai

Centrinio banko vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas pareiškė „RIA Novosti“, kad A.Uliukajevas „yra paskutinis žmogus, kurį galėtum įtarti tokiais dalykais. Tai, ką rašo žiniasklaida, atrodo absurdiška. Kol kas niekas nėra aišku.“

Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas tvirtino, kad jam šis incidentas atrodo keistas, nes didelę patirtį turintis politikas vargu ar galėtų ryžtis reikalauti pinigų iš „Rosneft“ vadovo už jau įvykusį sandorį.

„Nutinka, kad aukšto rango pareigūnai ne be pagrindo sulaikomi už kyšių ėmimą. Uliukajevo atveju kyla labai daug klausimų, tarp jų susijusių su šio kyšio motyvacija ir pačiu faktu – ar (kyšis) buvo, ar nebuvo, ar yra tik įtarimai, kad taip galėjo būti“, – radijui „Business FM“ sakė A.Šochinas.

„Reikia būti bepročiui, kad praėjus mėnesiui po sandorio formalaus, juridinio ir politinio patvirtinimo kažkuo grasinti „Rosneft“ ir prievartauti 2 mln. dolerių iš Igorio Ivanovičiau Sečino, faktiškai vieno įtakingiausių žmonių mūsų šalyje“, – stebėjosi jis.

D.Peskovas vėliau Rusijos žiniasklaidai sakė, kad V.Putinas buvo informuotas apie prasidėjusią operaciją, kurios metu buvo sulaikytas A.Uliukajevas.

V.Putino kritikai įsitikinę, kad jis nekreipė dėmesio į plačiai paplitusią korupciją, nes jo artimi sąjungininkai jam valdant sukaupė didžiulius turtus, nors jis ir buvo raginamas susidoroti su visuotiniu kyšininkavimu.

Kitoje daug atgarsio sulaukusioje korupcijos byloje, rugsėjį už įtariamą kyšių ėmimą buvo areštuotas vienas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, laikinasis kovos su kyšininkavimu agentūros vadovas. Policija jo bute Maskvoje aptiko daugiau kaip 120 mln. dolerių (108,7 mln. eurų) grynaisiais.

Liepą buvo sulaikyti keli Tiriamojo komiteto pareigūnai kilus įtarimų, kad jie ėmė didelius kyšius iš nusikalstamos grupuotės boso mainais į tai, kad būtų nutraukta jo byla.

Buvęs gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas buvo atleistas 2012 metais kilus stambiam korupcijos skandalui.

„Valstybinis kapitalizmas“

„Bašneft“, įsikūrusi Vidurio Rusijos mieste Ufoje, buvo privatizuota pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje.

2014 metais Maskvos teismas nurodė nacionalizuoti milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo turimas akcijas po to, kai šis buvo sulaikytas dėl kaltinimų pinigų plovimu.

Praėjus dviem mėnesiams po „Bašneft“ perdavimo valstybei V.Jevtušenkovas buvo paleistas.

Sprendimas leisti valstybės valdomai „Rosneft“ varžytis dėl „Bašneft“ akcijų, buvo plačiai kritikuojamas, taip pat ir vyriausybės atstovų, reikalaujančių liberalizuoti girgždančią šalies ekonomiką.

Verslo dienraštis „Vedomosti“ dar prieš „Bašneft“ pardavimo patvirtinimą pranešė, kad jis „patvirtina, kad Rusija sąmoningai kuria valstybinį kapitalizmą ir monopolizuoja ekonomiką“.

„Neįmanoma pavadinti vienos valstybinės įmonės pardavimo kitai valstybinei įmonei privatizacija“, – rašė „Vedomosti“.