Trys dalys

Birželio pradžioje centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) prisijungė prie kitų konservatyvių frakcijų, palaikydama pramonei palankesnes apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reformas. Toks žingsnis paskatino centro kairiuosius socialdemokratus sunaikinti galutinį tekstą.

Tąkart balsavimas pradėjo grandininę reakciją ir pasibaigė tuo, kad trys ES kovos su klimato kaita paketo dalys – jau minėta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo įvedimas ir socialinio klimato fondo įsteigimas – buvo grąžintos persvarstyti į EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetą, kuriame buvo pasiektas kompromisas dėl atnaujintų teisės aktų sąlygų.

Šią savaitę europarlamentarai galiausiai sutarė, kad ATLPS turėtų būti reformuota, įtraukiant pastatus ir kelių transportą, o nuo 2029 m. – ir piliečius. Nemokamų leidimų turi būti palaipsniui atsisakoma nuo 2027 m. ir jie būtų visiškai panaikinti iki 2032 m.

EP taip pat siūlo pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą. Jis numatytų mokestį trečiųjų šalių gamintojų importuojamoms prekėms, kurios pagamintos nesilaikant ES aplinkosaugos standartų. Anksčiau įvedus šį mokestį iki 2032 m. būtų panaikinti nemokami ATLPS leidimai.

Parlamento nariai pritarė ir socialinio klimato fondo įsteigimui, kurio lėšomis būtų kompensuojamos išlaidos didžiausią energijos nepriteklių ir judumo suvaržymus patiriantiems gyventojams. Šio fondo parama būtų skiriama reaguojant į kylančias kelių transporto degalų ir šildymo kuro kainas, lėšos taip pat būtų investuojamos į pastatų renovaciją.

Didelė dalis EP narių džiaugiasi, kad po prieš kelias savaites užklupusios aklavietės pavyko greitai rasti kompromisus, tačiau ne visi su tuo sutinka. Kritikų teigimu, susitarimas neatitinka klimato kaitos realijų ir ankstesnių Parlamento raginimų nustatyti griežtesnius kovos su ja tikslus.

Sudėtinga prasmukti

Pagal Europos klimato teisės aktą ES planuoja iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. pasiekti neutralų šių išlakų poveikį klimatui.

Ambicijos — aukštos, tačiau šią savaitę EP nugalėjusios trijų žaliosios darbotvarkės teisės aktų pataisos, kuriomis iš dalies siekiama suteikti daugiau laisvės nešvariausiems Europos sektoriams, parodė, kad nedidelė įstatymų leidėjų dauguma pritaria konservatyviam požiūriui į kovą su klimato kaita.

Dar prieš kelias savaites ambicingesnius žaliojo perėjimo tikslus palaikę europarlamentarai teigė, kad iš dalies dėl susidariusios padėties kaltas intensyvus sunkiosios pramonės atstovų lobizmas EP. Daugelis EP narių kalbėjo, kad kelias savaites iki praėjusios sesijos balsavimo juos užplūdo pranešimai.

Mohammedas Chahimas, socialdemokratų pirmininko pavaduotojas ir įstatymų leidėjas, atsakingas už EP pozicijos dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo įvedimo rengimą, sakė dar neseniai negalėjęs eiti institucijos koridoriais be lobistų mėginimų jį užkalbinti.

„Daug savo laiko praleidžiu atremdamas informaciją iš užkulisių, – po pralaimėto balsavimo pridūrė jis. – Taip atsitiko pastarosiomis savaitėmis – buvo užpultas kiekvienas susitarimo elementas, o mano grupės ir individualiuose susitikimuose man reikėjo atremti senus argumentus.“

Centre – nemokami leidimai

„Politico“ leidinys primena, kad gegužę paskelbtas ENVI komiteto sprendimas įvesti griežtus nemokamų apyvartinių taršos leidimų apribojimus sukėlė lobizmo audrą iš pramonės pusės.

Iki šiol ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema apėmė apie 11 tūkst. elektrinių ir daug energijos naudojančių pramonės įmonių (pavyzdžiui, plieno, cemento ar keramikos), taip pat kai kuriuos skrydžius. Kartu šie teršėjai yra atsakingi už apie 40 proc. bloko kenksmingų išmetalų.

Apyvartinių taršos leidimų sistema paprastai veikia kaip ribojimo ir prekybos sistema: teršėjai turi nusipirkti vieną kreditą už kiekvieną išmetamo anglies dioksido toną. Kreditais galima prekiauti, tačiau bendras skaičius rinkoje palaipsniui mažinamas, tai savaime riboja emisijas.

Tačiau, siekiant apsaugoti Europos sunkiąją pramonę nuo konkurencijos su šalimis, kuriose tokios sistemos su nustatytomis kainomis nėra, šie daug energijos suvartojantys sektoriai kol kas didžiąją dalį kreditų gauna nemokamai – tai tam tikra prasme virsta taršos subsidija. Skaičiuojama, kad energetikos sektoriuje, kuris negauna nemokamų leidimų, sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis, o pramonės išmetamų teršalų kiekis per pastarąjį dešimtmetį išliko beveik nepakitęs.

Didžioji Europos sunkiosios pramonės dalis norėtų kuo ilgiau išlaikyti nemokamus leidimus. Pavyzdžiui, ES plieno asociacija „Eurofer“ teigia, kad greitas tokio subsidijavimo nutraukimas sukeltų pavojų sektoriaus perėjimui prie ekologiškesnės veiklos, nes įmonės, daugiau išleidusios taršos mokesčiams, esą turėtų mažiau lėšų žaliosioms investicijoms.

Aplinkos komitetui pirmininkaujantis prancūzų centristas Pascalis Canfinas pastarosiomis dienomis kalbėjo apie lobistinį cunamį ir pabrėžė, kad „Eurofer“ bando sušvelninti teisės aktus. „Po kalbų, kurios yra labai palankios klimatui, kai reikia įsitraukti į sudėtingą žaidimo taisyklių keitimo dalį, kai kurios bendrovės pradeda (…) kovos su klimatu puolimą“, – rašė jis „Le Monde“ paskelbtame pranešime, tarp kitų minėdamas ir „Eurofer“.

Marios susitikimų

P.Canfinas pažymėjo, kad kai kurios įmonės, nors ir mažiau, bet ėmėsi lobizmo, siekdamos ambicingų tikslų. Tačiau pelno nesiekianti organizacija „InfluenceMap“ išsiaiškino, kad su EP nariais susitiko daugiausia grupės ir įmonės, kurios priešinosi greitesniam nemokamų kreditų panaikinimui.

Ar apskritai nebeturėtume klausytis pramonės balsų? Ar viskas, ką sako NVO, yra teisinga, ir viskas, ką sako pramonės atstovai, yra neteisinga?

Vokietijos plieno milžinė „Thyssenkrupp“ surengė septynis susitikimus su pagrindiniais EP nariais, rengusiais ATLPS pasiūlymą. Penkis kartus susitiko vien tik su ELP lyderiaujančiu įstatymų leidėju Peteriu Liese. Remiantis „Politico“ žurnalistų matytais „InfluenceMap“ surinktais EP narių įrašais, ,„Eurofer“ ir Vokietijos pramonės federacija surengė po šešis susitikimus su P.Liese. „HydrogenEurope“ dalyvavo penkiuose susitikimuose, iš kurių du buvo su P.Liese.

Pats P.Liese atmetė argumentus, kad balsavimui didelę įtaką turėjo pramonės lobizmas. „Žinoma, buvo vykdomas lobizmas, bet iš visų pusių, ir tai yra teisėta, – sakė jis. – Tai normalu. Ar apskritai nebeturėtume klausytis pramonės balsų? Ar viskas, ką sako NVO, yra teisinga, ir viskas, ką sako pramonės atstovai, yra neteisinga?“

Pasimatymai: Vokietijos plieno milžinė „Thyssenkrupp“ surengė septynis susitikimus su pagrindiniais EP nariais, rengusiais ATLPS pasiūlymą. Penkis kartus susitiko vien tik su P. Liese / Y. Hermano / „Reuters“ nuotr.

Jo kolega ELP Danielis Caspary, kuris surengė susitikimą su „Thyssenkrupp“ likus kelioms dienoms iki balsavimo, sakė, kad socialdemokratų noras greičiau atsisakyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų neleis įmonei finansuoti perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio plieno gamybos. Jis taip pat pabrėžė, kad ir žaliųjų grupių lobizmas buvo aktyvus.

„Kodėl aš juos pakviečiau? Aš juos pažįstu, žinau, kokie jų interesai, žinau, kas jiems moka, žinau, ko jie nori, jie labai skaidrūs, – apie „Thyssenkrupp“ sakė jis. – Visos tos NVO, dažnai nežinai, kas už jų stovi.“

Tačiau žaliųjų įstatymų leidėjas Michaelas Blossas, kuris apibūdino lobistines pastangas kaip įtakingesnes, nei tikėtasi, sakė, kad būtų neteisinga juos sulyginti. „Žinoma, nevyriausybinės organizacijos taip pat atsiuntė savo pozicijas, – sakė jis. – Tačiau pramonė – pinigų, kuriuos į tai investuoja, NVO negali pasivyti.“

Rusijos interesų atstovams uždrausta patekti į ES institucijas

Maskvos sukeltas karas Ukrainoje tęsiasi jau keturis mėnesius, prasisuko šeši ES lygmens sankcijų Rusijai raundai. Dabar tokių rusiškų bendrovių kaip „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Rusal“ lobistai prarado įgaliojimus savo informacijai skleisti ir kalboms skelbti ES politikams ir politikos formuotojams.

ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija praėjusią savaitę informavo bloko šalių diplomatus apie savo ketinimą pašalinti Rusijos interesų atstovus iš ES skaidrumo registro. Įtraukimas į registrą yra būtinas, norint patekti į Europos Komisijos, Parlamento ir Tarybos patalpas.

Šiuo žingsniu užbaigiamas kelis mėnesius trukęs siekis atkirsti Rusijos lobistų prieigą. Parlamentas šį mėnesį vienašališkai uždraudė Rusijoje įsikūrusių organizacijų lobistus, EP prezidentei Robertai Metsolai kovo mėnesį pirmą kartą paraginus įvesti tokį draudimą visame Briuselyje. Naujausias ES Tarybos sprendimas atimti iš Rusijos lobistų įgaliojimus neleis jiems patekti į Europos Komisijos pastatus.

Šis žingsnis dar labiau apsunkins Rusijos žaidėjų galimybes, nes į šeštąjį sankcijų paketą jau įtrauktas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti rusams su lobizmu susijusią pagalbą, įskaitant verslo ir valdymo konsultavimo ar viešųjų ryšių paslaugas.

Kai kurios pilietinės visuomenės grupės teigia, kad toks Rusijos interesų atstovų draudimas nepakankamas veiksmas. Pavyzdžiui, „Greenpeace“ perspėjo, kad tokios Rusijos bendrovės kaip „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Rosatom“ vis dar gali turėti prieigą prie europarlamentarų, būdamos pagrindinių ES pramonės asociacijų narėmis ir remdamos įvairius renginius.

Praėjusią savaitę atvirame laiške klimato kaitos nevyriausybinė organizacija paragino R.Metsolą uždrausti lobistų asociacijas, kurios turi Rusijos narių ir klientų, ir neleisti ES pareigūnams renginiuose kalbėtis su Rusijos rėmėjais.