Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais.

Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Tikimasi, kad trijų kilometrų bandomasis projektas pietrytiniame Imatros sienos perėjimo punkte bus baigtas iki birželio pabaigos.

Dar 70 kilometrų ilgio atkarpa, daugiausia pietryčių Suomijoje, bus nutiesta 2023–2025 metais.

Iš viso Suomija planuoja aptverti 200 kilometrų savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija, o tai kainuos apie 380 mln. eurų.

Tvora bus daugiau kaip trijų metrų aukščio, jos viršuje bus spygliuota viela, o ypač jautriose vietose bus įrengtos naktinio matymo kameros, žibintai ir garsiakalbiai.

Šiuo metu Suomijos sienos pagrinde saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, kurios daugiausia skirtos tam, kad gyvuliai nenuklystų į kitą jų pusę.

Baimindamasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantais darant Suomijai politinį spaudimą, ši NATO kandidatė liepą priėmė naujas sienos apsaugos įstatymo pataisas, kad būtų lengviau pastatyti tvirtesnes tvoras.

Nors praeityje Suomijos ir Rusijos siena „veikė gerai“, lapkritį brigados generolas Jari Tolppanenas (Jaris Tolpanenas)  naujienų agentūrai AFP sakė, kad karas Ukrainoje iš esmės pakeitė saugumo padėtį.

Jo teigimu, pasienio tvora yra „būtina“ siekiant sustabdyti didelio masto neteisėtus patekimus iš Rusijos teritorijos.

Rugsėjį Suomija sulaukė rusų antplūdžio po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti rezervistus kovai Ukrainoje.

Estija, Latvija ir Lenkija taip pat sustiprino arba planuoja sustiprinti savo sienų su Rusija apsaugą.