Anksčiau parama narystei NATO stabiliai siekdavo 20-30 proc., tačiau pastaraisiais mėnesiais, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Suomijoje, taip pat kaimyninėje Švedijoje (abi šios šalys istoriškai yra neutralios) smarkiai išaugo.

Dabar apie 76 proc. suomių nori, kad šalis įstotų į NATO, palyginti su 60 proc. kovo mėnesį, rodo transliuotojo YLE užsakymu tyrimų bendrovės „Taloustutkimus“ atlikta apklausa. Taip pat paaiškėjo, kad dauguma pasisako už nepriklausomai nuo partinės priklausomybės.

Praėjusią savaitę atlikta atskira apklausa parodė, kad dauguma įstatymų leidėjų pasisako už prisijungimą: 121 iš 200 parlamento narių pasisakė už ir tik 10 buvo prieš.

Suomija ir Švedija priartėjo prie aljanso ir svarsto galimą bendrą paraišką norėdamos geriau apsisaugoti nuo kaimynystėje esančios Rusijos.

Aljanso teigimu, plačiai pritariama šių šalių priėmimui į NATO, tačiau jų narystę turi ratifikuoti visų 30 dabartinių valstybių narių parlamentai.

Tik visateisės NATO narės oficialiai naudojasi kolektyvinės gynybos apsauga pagal Aljanso chartijos 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.

Gegužės 12 dieną Suomijos prezidentas Saulis Niinisto turi paskelbti savo asmeninę poziciją dėl narystės NATO.

Daugelis analitikų spėja, kad šalys greitai priims sprendimą dėl paraiškų, kad būtų galima jas pateikti iki birželio mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.