Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Kimmo Kiljunenas plenarinio posėdžio pabaigoje kalbėjo apie „istorinį momentą“. „Šio susitarimo tikslas yra lygiai toks pat, kaip narystės NATO tikslas – stiprinti Suomijos ir suomių saugumą“, – pabrėžė jis.

Gruodį Suomijos vyriausybės pasirašytas susitarimas leidžia JAV naudotis 15 karinių bazių Šiaurės šalyje, sudaro galimybes būti ir treniruotis JAV kariams bei laikyti ginklus bei karinę įrangą. Be to, stiprinamas bendradarbiavimas tarp abiejų šalių krizių atvejais. Panašius susitarimus JAV yra sudariusios su dar 11 NATO valstybių, įskaitant Švediją, Norvegiją ir Daniją.

Suomijos kaimynėje Švedijoje parlamentas birželį gynybos sutarčiai pritarė tik po intensyvių debatų. Kritikai būgštavo, kad tai leis dislokuoti šalyje branduolinius ginklus ir įkurdinti nuolatines JAV karines bazes.

Suomija nuo 2023 m. balandžio yra NATO narė. Šalis po Rusijos invazijos į Ukrainą pateikė paraišką tapti Aljanso nare. Šiaurės šalis turi su Rusija 1 340 km ilgio sieną. Santykiai tarp abiejų kaimyninių šalių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir Suomijos prisijungimo prie NATO paaštrėjo.