JAV prezidentas neįsipareigojo dėl peržiūrėto 20 punktų pasiūlymo užbaigti beveik ketverius metus trunkantį konfliktą, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nepateikė jokių ženklų, kad Maskvai jis būtų priimtinas.
D. Trumpas karo Ukrainoje užbaigimą padarė pagrindiniu savo antrosios kadencijos, kaip save vadinančio „taikos prezidentu“, akcentu ir ne kartą kaltino tiek Kyjivą, tiek Maskvą dėl nesugebėjimo užtikrinti paliaubų.
Sekmadienio susitikimas, kurį D. Trumpas surengs savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, bus pirmasis jų asmeninis susitikimas nuo spalio mėnesio, kai JAV prezidentas atsisakė patenkinti V. Zelenskio prašymą dėl ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“.
Ir šį kartą Ukrainos vadovas gali susidurti su dar vienu sunkiu derybų momentu, nes D. Trumpas primygtinai tvirtina, kad jis „nieko neturi, kol aš to nepatvirtinu“.
Europos sąjungininkai
Tikimasi, kad derybos truks valandą, o po to abu prezidentai turėtų surengti bendrą pokalbį su pagrindinių Europos sąjungininkų vadovais.
Patikslintas taikos planas, kuris atsirado po kelias savaites trukusių intensyvių JAV ir Ukrainos derybų, sustabdytų karą dabartinėse fronto linijose ir galėtų pareikalauti, kad Ukraina atitrauktų karius iš rytų, sudarant sąlygas sukurti demilitarizuotas buferines zonas.
Todėl kol kas tai aiškiausias Kyjivo patvirtinimas dėl galimų teritorinių nuolaidų.
Tačiau jame nenumatyta, kad Ukraina pasitrauktų iš 20 proc. rytinio Donecko regiono, kurį ji vis dar kontroliuoja – tai pagrindinis Rusijos teritorinis reikalavimas.
Prieš nusileisdamas Floridoje, V. Zelenskis sustojo Kanadoje, kur surengė konferencinį pokalbį su Europos sąjungininkais, kurie pažadėjo visapusiškai remti jo taikos pastangas ir toliau daryti spaudimą Maskvai.
Ukrainos vadovas sakė tikintis, kad derybos Floridoje bus labai konstruktyvios, ir pabrėžė, kad V. Putinas parodė savo ranką, surengęs mirtiną dronų ir raketų ataką prieš Kyjivą, dėl kurios per šalčius šimtams tūkstančių gyventojų laikinai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir šildymas.
„Ši ataka – tai dar vienas Rusijos atsakas į mūsų taikos pastangas. Ir tai tikrai parodė, kad Putinas nenori taikos“, – sakė jis.
Jis taip pat sakė žurnalistams, kad spaus D. Trumpą dėl saugumo garantijų, kurios užkirstų kelią bet kokiai atnaujintai Rusijos agresijai, jei būtų užtikrintos paliaubos, suteikimo svarbos.
„Mums reikia tvirtų saugumo garantijų. Mes tai aptarsime ir aptarsime sąlygas“, – sakė jis.
Ukraina tvirtina, kad jai reikia daugiau Europos ir JAV finansavimo ir ginklų – ypač dronų.
Rusija apkaltino Ukrainą ir ją remiančią Europą bandymu sugriauti ankstesnį JAV tarpininkaujamą planą nutraukti kovas, o pastarojo meto laimėjimai mūšio lauke – šeštadienį Rusija paskelbė užėmusi dar du miestus Rytų Ukrainoje – laikomi Maskvos pozicijos stiprinimu, kai kalbama apie taikos derybas.
„Jei Kyjivo valdžia nenori taikiai išspręsti šio reikalo, visas mums iškilusias problemas išspręsime karinėmis priemonėmis“, – šeštadienį sakė V. Putinas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad Maskva ir toliau bendradarbiaus su JAV derybininkais, tačiau kritikavo Europos vyriausybes kaip pagrindinę kliūtį taikai.
„Jos neslepia savo planų ruoštis karui su Rusija“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad Europos politikų ambicijos juos tiesiog apakina.
Naujausi komentarai