Vaiskus dangus, šimtai tūkstančių žmonių, pakili nuotaika ir iki pat kaulų smegenų besismelkiantis šaltis – toks buvo sausio 20-osios rytas Vašingtone, kur buvo perrašyta visa ligšiolinė Jungtinių Valstijų istorija, – prisiekė pirmasis juodaodis JAV prezidentas Barackas Obama.

...ir aš ten buvau, alų, midų gėriau...

Visuotinė inauguracijos karštinė

Ažiotažas dėl inauguracijos buvo jaučiamas jau keletą savaičių prieš įvykį. B.Obamos prisaikdinimo iškilmės tapo pagrindine Vašingtono gyventojų pokalbių tema, televizijos laidos ir laikraščiai, atrodo, tik ir nagrinėjo menkiausius artėjančios šventės aspektus – ar tai būtų buvę saugumo reikalai, ar šalies pirmosios damos šventinės suknelės spalva.

Didieji prekybos centrai ir smulkios gatvės krautuvėlės buvo užverstos šiam įvykiui skirta atributika – nuo proginių atvirukų ir monetų iki tortų su prezidento B.Obamos simbolika.

Nuo visuotinės inauguracijos karštinės neatsiliko ir nuomos kainos – kai kur jos šoktelėjo net keturis penkis kartus. Tačiau iš visos Amerikos suplūdę žmonės buvo pasiruošę mokėti net fantastines sumas už apartamentus, iš kurių atsiveria vaizdas į svarbiausias ceremonijų vietas.

Pažįstami vašingtoniečiai dalijosi gandais, kad pats Willas Smithas, juodaodis Holivudo žvaigždė, vien tik tam, kad pamatytų numylėtinio triumfo akimirką, nepagailėjo 80 tūkst. dolerių (daugiau nei 210 tūkst. litų) už apartamentų, esančių tiesiai prieš Kongreso rūmus, kelių dienų nuomą.

Kad miestas ruošiasi neeiliniam įvykiui, liudijo jau išvakarėse automobiliams uždaromi pagrindiniai tiltai ir gatvės, gausėjančios specialiųjų tarnybų pajėgos. Vakarieniaujant vienoje iš priemiesčio picerijų teko persimesti keliais žodžiais su specialiųjų pajėgų vyrukais, kurie ruošėsi naktinei pamainai. Įspūdingas vaizdas: juodai apsirengę augaloti vaikinai su grėsmingai atrodančiais tarnybiniais šunimis. Visi jie kalbėjo apie ilgą naktį, kurią teks praleisti tikrinant iškilmių vietas ir įtartinai atrodančius automobilius.

Pinigų nebuvo gaila

Išankstinės žiniasklaidos ir vietos saugumo tarnybų prognozės pasitvirtino su kaupu – į inauguracijos iškilmes susirinko didžiausia kada nors Vašingtone buvusi žmonių minia. Įvairiais skaičiavimais, sausio 20-ąją mieste buvo nuo 1,5 iki 2 mln. žmonių. O juk JAV sostinė gyventojų skaičiumi gali būti lyginama su Vilniumi.

Reginys tikrai nenuvylė, nors arčiau ceremonijų vietų prasibrauti taip ir nepavyko, todėl, kaip ir tūkstančiams kitų, iškilmes teko stebėti per tam tikslui sustatytus gigantiškus ekranus. Vietoje pakalbintas iš Peru kilęs Jorge'as užsiminė, kad žmonės, norėdami iš arčiau pamatyti išrinktojo prezidento priesaiką, nepaisydami stingdančio šalčio, patogesnes vietas ėmė užsiimti dar 3 val. ryto.

Plika akimi buvo matyti, kad pinigų inauguracijos iškilmėms negailėta. Sakoma, kad tai brangiausios kada nors buvusios prisaikdinimo iškilmės, jos šalies biudžetui atsiėjo apie 150 mln. dolerių (400 mln. litų). Galima palyginti: kadenciją baigusio JAV prezidento George'o W.Busho antroji inauguracija 2005 m. kainavo apie 43 mln. dolerių (šių dienų kursu 115 mln. litų) ir už tai jis buvo kaltinamas nepagrįstu išlaidavimu, kai ką tik buvo praūžęs uraganas Katrina ir brangus karas Irake.

Dabar, atrodytų, esant daug sunkesnei ekonominei padėčiai, žmonės nė nebandė išlaidumu kaltinti naujojo prezidento – gera nuotaika ir permainų viltys užgožė visas negandas.

Priesaiką pakartojo

Artėjant šventės kulminacijai minia vis labiau džiūgavo, bet į sceną įžengus G.W.Bushui pasigirdo pratisas švilpimas. Vaizdas pasikeitė pasirodžius B.Obamai – griausmingi aplodismentai susimaišė su tyliomis džiaugsmo ašaromis.

Priesaiką išrinktasis prezidentas tautai davė kelios minutės po vidurdienio. Bet tai buvo tik formalumas, mat jau tada jis, nors dar nedavęs priesaikos, jau buvo 44-asis JAV prezidentas. Mat pagal JAV konstituciją prezidentas savo pareigas pradeda eiti sausio 20 d. vidurdienį Rytų pakrantės laiku.

Kelias minutes trukusi priesaikos davimo ceremonija taip pat neapsiėjo be netikėtumų. Skaitydamas tekstą suklydo JAV aukščiausiojo teismo pirmininkas, taip supainiodamas ir patį B.Obamą. Bet naujasis prezidentas neprarado savo žavesio ir šioje situacijoje. Šyptelėjęs jis dar kartą pakartojo priesaikos tekstą.

"Galų gale pamatėme, kad jis lygiai toks pats žmogus kaip ir mes, nors žiniasklaida jį jau spėjo paversti vos ne pusdieviu", – šalia kuždėjosi žmonės supratę, kad prezidentas labai jaudinasi.

Rasių skirtumai nedingo

Ne viskas iškilmėse ėjosi sklandžiai: transporto grūstys, spūstys metro, šimtai žmonių nukentėję nuo šalčio ir smulkių sužalojimų, minios nepatekusių į iškilmes, tačiau visa tai negadino pakilios masių nuotaikos.

Nerimą kėlė kiti dalykai: rasistinio pobūdžio SMS žinutės, skriejančios į mobiliuosius telefonus, neleido pamiršti, kad šalis vis dar susiskaldžiusi rasiniu klausimu. Be to, ne vienas kalbintas baltaodis liejo nuoskaudą, kad Amerikos juodaodžiai B.Obamą sieja tik su savo problemomis ir pamiršta, jog jis yra visų amerikiečių prezidentas, juolab kad jo motina – baltoji.

Lietuvė: "Negaliu patikėti..."

Baigiantis dienai užsukau į priemiesčio restoranėlį – geriausia vieta sužinoti paprastų amerikiečių nuotaikas. Be abejo, prie baro sėdintys vietiniai tebegyveno praėjusios dienos įspūdžiais, o palubėse kabantys televizoriai tebeplyšavo apie pasibaigusias iškilmes.

"Sakant priesaiką baras buvo sausakimšas, lankytojai klausėsi jos tylėdami. Atrodė, tarsi jie žiūrėtų stebuklingą pasaką, kuri tuoj tuoj pakeis jų gyvenimą ir pasaulį, – pasakojo restoranėlio savininkas Brianas. – Pasibaigus prezidento kalbai visi plojo, visų rasių atstovai buvo kaip niekada vieningi. Tai buvo vienas įsimintiniausių mano kada nors matytų vaizdų."

Kiti baro lankytojai taip pat noriai dalijosi įspūdžiais. Lietuvė Milda, neseniai tapusi JAV piliete, buvo pilna euforijos: "Vis dar negaliu patikėti, kad kandidatas, už kurį pirmąkart balsavau tapusi JAV piliete, tapo prezidentu."

Šalia sėdintis juodaodis taip pat buvo kupinas sentimentalių ateities vilčių.

"Tikiu, kad vieną dieną B.Obama įgyvendins Martino Lutherio Kingo svajonę ir pakeis pasaulį, taip palikdamas rasinius prietarus istorijai", – kalbėjo jis.

Senyva moteris, karšta respublikonų gerbėja, taip pat turėjo savo nuomonę: "Nors per rinkimų kampaniją nepalaikiau nė vieno kandidato, šiandien džiaugiuosi matydama žmones tokius vieningus."

Vakare grįžus namo ir dar kartą peržvelgus dienos įspūdžius galvoje kirbėjo dvi mintys: B.Obama, pakeldamas priesaikai dešinę ranką, tuo pat metu "pakėlė" visų amerikiečių viltis, o sausio 20-oji Amerikai buvo didi diena.