Apžvelgiame svarbiausius 2014-ųjų įvykius pasaulyje.

Sausis

1 d. Latvija: šalis prisijungė prie euro zonos, tapdama 18-ąja valstybe, įsivedusia bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą.

Čekija: per sprogimą savo namuose Prahoje žuvo palestiniečių ambasadorius Čekijoje Jamalas al Jamalas (Džamalas Džamalas). Manoma, kad sprogimas įvyko suveikus seifo apsaugos nuo vagių sistemai, kai diplomatas jį atidarė.

JAV: Billas de Blasio (Bilas de Blasijas) buvo prisaikdintas 109-uoju Niujorko meru ir tapo pirmuoju po beveik dviejų dešimtmečių demokratu, užėmusiu šio miesto rotušę. Mero poste jis pakeitė Michaelą Bloombergą (Maiklą Blumbergą), kuris miestui vadovavo 12 metų.

Šveicarija: šios Alpių šalies prezidentu 2014 metams tapo užsienio reikalų ministras Didier Burkhalteris (Didjė Burkhalteris). Šveicarijos prezidento postas rotacijos principu kasmet perduodamas vienam iš septynių tarppartinio ministrų kabineto narių.

JAV: Koloradas tapo pirmąja JAV valstija, leidusia pardavinėti marihuaną.

2 d. Izraelis: smarkiai pablogėjo komos ištikto buvusio premjero Arielio Sharono (Arielio Šarono) būklė. 85 metų A.Sharonas komos būsenos yra nuo 2006–ųjų, kai jį ištiko rimtas insultas.

4 d. Indija: pietvakarinės Goa valstijos pajūrio kaime sugriuvus statomam trijų aukštų namui, žuvo mažiausiai 15 žmonių.

Irakas: su "al Qaeda" susijusi grupuotė "Irako ir Levanto islamo valstybė" (ISIL) užėmė į vakarus nuo Bagdado esantį Faludžos miestą ir kai kuriuos Ramadžio rajonus.

Libanas: kalėjimo ligoninėje Beirute mirė su "al Qaeda" siejamos grupuotės - Abdullah Azzamo (Abdulos Azamo) brigadų - vadeiva Majidas al- Majidas (Madžidas Madžidas). Jo grupuotė kaltinama dėl 2013 metų lapkritį dviejų mirtininkų įvykdytų sprogdinimų priešais Irano ambasadą Beirute.

5 d. Bangladešas: šalyje vyko smurto temdyti parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo valdančioji lyga "Awami". Rinkimų baigtis buvo aiški dar prieš balsavimą, nes juos boikotavo pagrindinė opozicinė Bangladešo nacionalistų partija. Rinkimų dieną per atskirus incidentus šalyje žuvo 18 žmonių.

Portugalija: eidamas 72-uosius metus Lisabonoje mirė portugalų futbolo legenda Eusebio da Silva Ferreira (Eusebiju da Silva Fereira). Mozambike gimęs E.da Silva Ferreira, laikomas vienu geriausiu visų laikų puolėju, mirė sustojus širdžiai.

6 d. Latvija: prezidentas Andris Bėrzinis pavedė žemės ūkio ministrei Laimduotai Straujumai formuoti naują vyriausybę. Iki tol nepartine buvusi politikė įstojo į centro dešiniųjų partiją "Vienybė", kad ši politinė jėga galėtų oficialiai iškelti ją kandidate į premjerus.

Voketija: kanclerė Angela Merkel per atostogas Šveicarijoje pargriuvo šliuoždama lygumų slidėmis ir susižeidė dubenį.

6 d. Venesuela: greitkelyje šalies šiaurės vakaruose per nepavykusį apiplėšimą nušauti buvusi "Mis Venesuela", muilo operų žvaigždė Monica Spear (Monika Spear) ir jos partneris Thomas Henry Berry (Tomas Henris Beris). Poros penkerių metų duktė per užpuolimą buvo sužeista.

JAV: amerikietė Colleen LaRose (Kolin LaRouz), internete save vadinusi džihadistės Džeinės (JihadJane) slapyvardžiu, buvo nuteista kalėti dešimt metų už dalyvavimą sąmoksle nužudyti musulmonus įžeidusį švedų menininką Larsą Vilksą. Sausio 8 dieną jos bendrininkei Jamie Paulin-Ramirez (Džeimi Polin-Ramires) teismas skyrė aštuonerius metus kalėjimo.

Senatas patvirtino Janet Yellen (Dženet Jelen) naująja Federalinės rezervų sistemos vadove. Ji yra pirmoji moteris, paskirta vadovauti galingiausiam pasaulyje centriniam bankui.

7 d. JAV: didžiąją Jungtinių Valstijų ir Kanados dalį sukaustė didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius speigas - kai kuriose vietovėse temperatūra buvo žemesnė negu Marso paviršiuje. Dėl jo buvo uždarytos mokyklos, verslo įmonės ir vyriausybinės institucijos, atšaukti lėktuvų skrydžiai ir sustabdyti traukiniai.

Ispanija: teismas pranešė šaukiantis karaliaus Juano Carloso (Chuano Karloso) jauniausiąją dukterį Cristiną (Kristiną) liudyti dėl įtariamų mokestinių ir pinigų plovimo nusikaltimų – tai pirmas kartas, kai tokia procedūra taikoma kuriam nors iš tiesioginių monarcho giminaičių.

Didžioji Britanija: rytų Anglijoje per pratybas sudužus JAV kariniam sraigtasparniui, žuvo visi keturi jo įgulos nariai. Nelaimė įvyko netoli Solthauzo, Norfolko pakrantėje.

Honkongas: eidamas 108-uosius metus mirė Honkongo kino novatorius, prodiuseris Runas Runas Shaw (Runas Runas Šao), kurio studija populiarino kung fu žanrą, padariusį įtaką Quentinui Tarantino (Kventinui Tarantinui) ir kitiems Holivudo režisieriams.

8 d. JAV: prie Virdžinijos krantų sudužus JAV karinių jūrų pajėgų sraigtasparniui, žuvo du įgulos nariai, o dar vienas dingo. Du sraigtasparnio įgulos nariai buvo išgelbėti.

Vokietija: buvęs nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas Thomas Hitzlspergeris (Tomas Hiclšpergeris) pasiskelbė esantis gėjus, pareiškęs, jog šiuo savo žingsniu nori sugriauti prieš homoseksualumą nukreiptus įsitikinimus, kurie seniai yra persipynę su populiariausio pasaulyje sporto mačistine kultūra.

9 d. Japonija: per sprogimą, kuris nugriaudėjo centrinėje šalies dalyje esančio Jokaičio miesto chemijos gamykloje, žuvo penki žmonės, dar 12 buvo sužeisti. Sprogimas įvyko remontuojant šilumkaitį, naudojamą silicio medžiagų gamybos procese.

Tunisas: atsinaujinus protestams atsistatydino premjeras Ali Larayedhas (Alis Larajezas), atverdamas kelią naujiems rinkimams. Premjeras pasitraukė pagal susitarimą tarp jo islamiškos partijos „Ennahda“ ir sekuliarios opozicijos. Laikinuoju vyriausybės vadovu sausio 10 dieną paskiriamas Mehdi Jomaa (Mehdis Džoma)

10 d. Prancūzija: bulvarinis savaitraštis "Closer" paskelbė, kad prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) užmezgė romaną su aktore Julie Gayet (Žiuli Gajė), ir iliustravo savo teiginius nuotraukomis. Gandai apie prezidento , kuris niekada nebuvo vedęs, meilės romaną sklandė jau keli mėnesiai.

JAV: Indijos generalinio konsulo Niujorke pavaduotoja Devyani Khobragade (Devjani Khobragadė), kurios areštas 2013 metų gruodžio 12 dieną išprovokavo Delio ir Vašingtono diplomatinį ginčą, išskrido namo. Diplomatė buvo areštuota dėl įtarimų melavus savo tarnaitės vizos prašyme ir mokėjus jai mažiau nei pusę įstatymais nustatyto minimalaus atlyginimo.

Ispanija: šalis pakvietė sugrįžti prieš daugiau kaip 500 metų, inkvizicijos laikais, iš Ispanijos išvarytų žydų sefardų palikuonis. Vasario 7 dieną Ispanijos vyriausybė pritarė pilietybės įstatymo projektui, numatančiam suteikti jiems pilietybę.

11 d. Izraelis: ligoninėje netoli Tel Avivo, būdamas 85-erių metų amžiaus, mirė buvęs šalies premjeras Arielis Sharonas (Arielis Šaronas), kuris taip ir neatsigavo iš komos po 2006-aisiais patirto insulto.

Prancūzija: astronomai, naudodami rentgeno spindulių teleskopus, rado įrodymų, kad nykštukinės galaktikos centre yra juodoji skylė, siurbianti medžiagą iš vienos žvaigždės, ir pirmąkart nufilmavo tokį procesą.

12 d. JAV: Los Andžele įvyko 71-oji „Auksinių gaublių“ įteikimo ceremonija. Prestižinį geriausios dramos „Auksinį gaublį“ pelnė istorinė drama „12 vergovės metų“ (12 Years a Slave), o juosta apie talentingą sukčių „Amerikietiška afera“ (American Hustle) gavo geriausio miuziklo ar komedijos filmo apdovanojimą. Australė Cate Blanchett (Keit Blanšet) paskelbta geriausia dramos aktore – už vaidmenį Woody Alleno (Vudžio Aleno) „Džesminoje“ (Blue Jasmine), o Matthew McConaughey (Metjus Makonis) triumfavo geriausio dramos aktoriaus kategorijoje – už darbą „Dalaso klube“ (Dallas Buyers Club). „Volstrito vilko“ (The Wolf of Wall Street) žvaigždė Leonardo DiCaprio (Leonardas DiKaprijas) ir Amy Adams (Eimi Adams) iš „Amerikietiškos aferos“ gavo geriausių miuziklo ar komedijos aktorių apdovanojimus. Geriausio režisieriaus „ Auksinis gaublys“ atiteko meksikiečiui Alfonso Cuaronui (Alfonsui Kuaronui) už įspūdingą 3D kosminę dramą „Gravitacija“ (Gravity), o geriausiu užsienio filmu pripažintas italo Paolo Sorrentino (Paolo Sorentino) „Didis grožis“ (La grande bellezza).

13 d. Šveicarija: Madrido "Real" žaidžiančiam Portugalijos rinktinės puolėjui Cristiano Ronaldo (Krištianu Ronaldu) Ciuriche įteiktas FIFA "Auksinis kamuolys" - geriausio 2013-ųjų pasaulio futbolininko prizas. Geriausia pasaulio futbolininke išrinkta vokietė Nadine Angerer.

14 d. Rusija: ilgametis prezidento Vladimiro Putino kritikas, amerikiečių žurnalistas Davidas Satteris (Deividas Sateris) paskelbtas nepageidaujamu Rusijoje - tai vienas pirmųjų tokių atvejų nuo Šaltojo karo laikų. Rusijos URM sprendimą išsiųsti D.Satterį motyvavo tuo, kad jis „šiurkščiai pažeidė“ šalies migracijos įstatymus.

16 d. Ukraina: Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos dominuojama Aukščiausioji Rada, paaštrindama krizę šalyje, priėmė įstatymus, uždraudusius praktiškai visas protestų formas.

Pietų Sudanas: nuo gruodžio, kai šioje jaunoje valstybėje prasidėjo pilietinis karas tarp prezidentui Salvai Kiirui (Salvai Kirui) ištikimų armijos dalinių ir padriko sukilėlių aljanso, sudaryto iš genčių kovotojų ir maištingų armijos vadų, buvo visiškai sugriauti Boro ir Bentiu miestai.

17 d. Afganistanas: talibų mirtininkui susisprogdinus prie populiaraus restorano Kabulo centre, žuvo 21 žmogus, tarp jų 13 užsieniečių.

Japonija: Tokijuje sulaukęs 91-erių metų mirė japonų karys Hiroo Onoda (Hiras Onoda), kuris tris dešimtmečius slapstėsi Filipinų džiunglėse, nes netikėjo, kad Antrasis pasaulinis karas baigėsi. Jis dalyvavo partizaninėje kovoje Lubango saloje netoli Lusono, ir tik 1974-aisiais jį galiausiai pavyko įtikinti, kad karas tikrai baigėsi.

JAV: Ohajuje myriop nuteisto žudiko Denniso McGuire'o (Deniso Magvairo) egzekucija panaudojant anksčiau Amerikoje nenaudotą vaistų mišinį truko net 25 minutes.

Didžioji Britanija: karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) vaikaitė Zara Phillips (Zara Filips) pagimdė mergaitę. Tai pirmasis Z. Phillips, kuri yra buvusi pasaulio jojimo čempionė, ir jos vyro regbio žaidėjas Mike'o Tindallo (Maiko Tindalo) vaikas.

18 d. Egiptas: rinkėjai referendume triuškinama balsų dauguma (98,1 proc.) pritarė naujai, kariškių palaikomai konstitucijai, kuri atvėrė kelią armijos vadui siekti prezidento posto. Rinkėjų aktyvumas siekė 39 procentus.

19-22 d. Ukraina: šimtai žmonių buvo sužeisti per susirėmimus tarp milicijos ir demonstrantų, protestavusių prieš vyriausybės priimtus naujus įstatymus, kuriais buvo uždraustos praktiškai visos protestų formos. Mėnesio gale paskelbta, kad šių susirėmimų aukomis tapo keturi žmonės, daugiau nei 500 buvo sužeisti. Sausio 28 dieną Aukščiausioji Rada atšaukė tuos drakoniškus įstatymus, sukėlusius opozicijos įtūžį.

19 d. Norvegija: didžiulis gaisras nuniokojo istorinį Lerdalsioirio kaimą šalies vakaruose, sunaikindamas daug reikšmingų 18-19 amžiaus medinių namų ir priversdamas evakuoti vietos gyventojus. Šis kaimas, įsikūręs maždaug už 200 km į šiaurės vakarus nuo Oslo Vakarų Norvegijos fjordų regione, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

20 d. Centrinė Afrikos Respublika: parlamentas laikinąja šalies vadove paskyrė Bangio miesto merę Catherine Samba Panza (Katrin Sambą Panzą). Ji yra pirmoji moteris, tapusi šios neramumų krečiamos, skurdžios valstybės prezidente.

21 d. JAV: buvusiam Virdžinijos gubernatoriui Bobui McDonnellui (Bobui Makdonelui) ir jo žmonai Maureen (Morin) pateikti federaliniai kaltinimai dėl korupcijos už tai, kad gavo įvairių vertingų dovanų ir lengvatinių paskolų iš vieno verslininko mainais į politinę pagalbą. Rugsėjį sutuoktiniai buvo pripažinti kaltais, o bausmės jiems bus paskirtos ateinančių metų sausio 6 dieną.

Italija: būdamas 80 metų po igos ligos Bolonijoje mirė italų dirigentas Claudio Abbado (Klaudijus Abadas), kurį svaiginama karjera nuvedė nuo operos teatro „La Scala“ iki Berlyno filharmonijos ir Vienos valstybinės operos

Pietų Osetija: nuo Gruzijos atskilusios nepripažintos respublikos premjeru tapo Domentis Kulumbegovas.

22 d. Latvija: parlamentas patvirtino Laimduotos Straujumos vadovaujamą naują centro dešiniųjų koalicinę vyriausybę. 62 metų L. Straujuma, anksčiau vadovavusi žemės ūkio ministerijai, yra pirmoji Latvijos premjerė moteris.

23 d. Rusija: Aukščiausiasis Teismas nurodė tuoj pat paleisti kalinamą buvusio naftos magnato Michailo Chodorkovskio verslo partnerį Platoną Lebedevą, kurio bausmės laikas turėjo baigtis gegužę. P. Lebedevas buvo areštuotas 2003 metų liepą ir nuteistas kalėti 10,5 metų dviejose itin prieštaringai vertinamose bylose dėl sukčiavimo, vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo.

24 d. Ukraina: neramumai išplito į Chmelnyckio, Žytomyro, Čerkasų, Lvovo, Ternopilio, Ivano Frankivsko, Lucko, Rivnės ir Černivcių miestus. Lvove ir Rivnėje buvo užimti sričių administracijos pastatai, o Lvovo srities gubernatorius buvo priverstas protestuotojų pasirašyti atsistatydinimo pareiškimą.

JAV: Baltimorės priemiestyje esančiame prekybos centre anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjęs 19-metis Darionas Marcusas Aguilaras (Darionas Markusas Agilaras) nušovė du žmones ir tuomet pats nusižudė.

Italija: iš senovinės bažnytėlės San Pjetro dela Jenkos kaimelyje, esančiame Abrucų srityje Italijos centrinėje dalyje, pavogta ampulė su velionio lenkų popiežiaus Jono Pauliaus II krauju.

25 d. Madagaskaras: prezidento pareigas pradėjo eiti 2013 metų gruodį rinkimus laimėjęs Hery Rajaonarimampianina (Heris Radžaonarimampianina), anksčiau užėmęs finansų ministro postą.

26 d. JAV: per 56-ąją „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją Los Andžele triumfavo prancūzų elektroninės muzikos duetas „Daft Punk“, pelnęs net penkias „Grammy“ statulėles, įskaitant apdovanojimą už geriausią metų albumą. Hiphopo duetas „Macklemore & Ryan Lewis“ paskelbti geriausiais naujais artistais, o dainininkės Lorde (Lord) iš Naujosios Zelandijos megahitas „Royals“ - geriausia metų daina. Šou metu priešais sceną skambant "Macklemore & Ryan Lewis" atliekamai dainai „Same Love" buvo sutuoktos 34 poros - tos pačios lyties ir kelios tradicinės, taip pat įvairių rasių ir išvaizdos. Vestuvės buvo oficialios, nes joms vadovavo dainininkė Queen Latifah (Kvin Latifa), turinti teisę tuokti poras Kalifornijoje. Vyriausiosiosd pamergės vaidmuo teko Madonnai (Madonai), viena iš atkakliausių gėjų santuokų šalininkių.

27 d. Hondūras: 2013 metų lapkritį vykusių ginčijamų prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbtas konservatyvių pažiūrų Orlando Hernandezas (Chuanas Orlandas Hernandesas) pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas.

JAV: Niujorko ligoninėje, būdamas 94 metų amžiaus, mirė legendinis Amerikos bardas, folkmuzikos dainininkas ir aktyvistas Pete'as Seegeris (Pitas Sigeris).

28 d. Ukraina: nusileisdamas protestuotojų spaudimui, iš vyriausybės vadovo posto atsistatydino Mykola Azarovas, kuris buvo artimas V.Janukovyčiaus bendražygis. Laikinai eiti premjero pareigas pavesta pirmajam vicepremjerui Serhijui Arbuzovui.

29 d. Čekija: nauju šalies premjeru tapo Bohuslavas Sobotka, kurio Socialdemokratų partija laimėjo 2013-ųjų spalį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus.

30 d. Italija: Florencijos teismas pripažino amerikiečių studentę Amandą Knox ( Amandą Noks) kalta dėl britės Meredith Kercher (Meredit Kerčer) nužudymo 2007 metų lapkričio 2 dieną ir už akių skyrė jai 28 su puse metų kalėjimo. Teimas taip pat grąžino apkaltinamąjį nuosprendį dėl šios žmogžudystės A.Knox buvusiam vaikinui, italui Raffaele Sollecito (Rafaelei Solečitui) ir skyrė jam 25 metų kalėjimo bausmę. A.Knox ir R.Sollecito pirmą kartą dėl šios žmogžudystės buvo nuteisti 2009 metais, o tada, 2011-aisiais, jie buvo išteisinti pagal apeliaciją.

Vasaris

1 d. Indonezija: Sumatros salos šiaurėje išsiveržus Sinabungo ugnikalniui, kuris yra vienas iš kelių dešimčių aktyvių Indonezijos vulkanų, žuvo 14 žmonių.

Austrija: eidamas 84-uosius metus Insbruko klinikoje mirė austrų aktorius Maximilianas Schellas (Maksimilijanas Šelas), kuris 1961 metais pelnė geriausio aktoriaus „Oskarą“ už vaidmenį filme „Niurnbergo procesas“ (Judgment at Nuremberg).

2 d. Ukraina: daugiau kaip 50 tūkst. žmonių susirinko į mitingą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje reikalauti, kad prezidentas V.Janukovyčius sutiktų su įgaliojimų apkarpymu ir būtų be jokių sąlygų paleisti visi protestuotojai, areštuoti per du demonstracijų mėnesius.

Tailandas: politinių neramumų apimtoje šalyje vyko visuotiniai rinkimai, per kuriuos opozicijos protestuotojai blokavo balsavimą tūkstančiuose rinkimų apylinkių, todėl kovo 21 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė juos negaliojančiais. Nauji rinkimai buvo paskirti liepos 20 dieną, tačiau neįvyko, nes gegužę kariškiai įvykdė perversmą.

JAV: savo bute Niujorke rastas negyvas aktorius Philipas Seymouras Hoffmanas (Filipas Seimuras Hofmanas). Nustatyta, kad 46 metų Ph.S. Hoffmanas, 2006-aisiais pelnęs „Oskarą“ už Trumano Capote (Trumano Kapotės) vaidmenį filme „Kapotė“ (Capote) ir vadintas savo kartos geriausiu ekscentriškų personažų kūrėju, mirė nuo per didelės įvairių narkotikų dozės.

3 d. Rusija: Makvoje 15-metis vyresniųjų klasių moksleivis ginkluotas įsiveržė į savo mokyklą, paėmė įkaitais 29 mokinius ir nušovė mokytoją bei policininką, o dar vieną pareigūną sužeidė. Galiausiai užpuolikas buvo sulaikytas, o visi moksleiviai saugiai evakuoti.

4 d. Ukraina: parlamente, reikalaujant protestuotojams, įregistruotas įstatymo projektas dėl 2004 metų konstitucijos, numatančios mažesnes valstybės vadovo galias, sugrąžinimo.

Didžioji Britanija: Škotijos parlamentas didele balsų persvara priėmė įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimo. Įstatymas, kuriuo gėjų santuokos leidžiamos Anglijoje ir Velse, buvo priimtas 2013 metų liepą.

JAV: „Microsoft“ oficialiai paskelbė, kad bendrovės generaliniu direktoriumi vietoje Steve'o Ballmero (Stivo Balmero) paskirtas Satya Nadella (Satja Nadela).

5 d. Bosnija ir Hercegovina: pramoniniame Tuzlos mieste šalies šiaurės rytuose prasidėję protestai prieš politinių lyderių nesugebėjimą pažaboti didžiulio skurdo ir augančio nedarbo greitai išplito į kitus miestus ir virto riaušėmis, per kurias nukentėjo šimtai žmonių ir buvo padegta virtinė vyriausybinių pastatų, įskaitant prezidentūrą Sarajeve. Tokio masto neramumų šalis nematė nuo 1992-1995 metų karo.

6 d. JAV: pokalbių laidų legenda Jay Leno (Džėjus Lenas) po 22-ejų įspūdingos televizinės karjeros metų atsisveikino su žiūrovais ir paskutinį kartą vedė savo itin populiarų vakaro pokalbių šou "Tonight Show", kurį transliuoja kanalas NBC. Laidos vedėjo kėdėje jį pakeitė Jimmy Fallonas (Džimis Falonas).

7 d. Rusija: Juodosios jūros kurorte Sočyje prasidėjo XXII-osios žiemos olimpinės žaidynės, pasirengimą kurioms temdė prieštaringi vertinimai dėl gėjų teisių, statybų vėlavimų ir susirūpinimo saugumu. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo daugiau kaip 40 kitų valstybių vadovų ir lyderių, tarp jų JT generalinį sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), tačiau Baracko Obamos (Barako Obamos) ir tokių svarbių Europos Sąjungos valstybių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija lyderių šventėje nebuvo.

8 d. Saudo Arabija: per gaisrą, kuris kilo Saudo Arabijos šventojo miesto Medinos viešbutyje, žuvo 15 piligrimų, o dar 130 buvo sužeisti.

9 d. Šveicarija: šveicarai referendume nedidele persvara nubalsavo už imigracijos iš ES suvaržymą. Dešiniojo sparno populistų stumtą planą „Sustabdyk masinę imigraciją“ parėmė 50,3 proc. balsavusiųjų.

Rusija: Rusijos Tolimųjų Rytų regiono Sachalino saloje šautuvu ginkluotas vyras per pamaldas įsiveržė į pagrindinę Južno Sachalinsko ir Kurilų vyskupijos katedrą ir nušovė du žmones, o dar šešis sužeidė. Užpuolikas, vienos vietos firmos apsaugininkas, sulaikytas.

10 d. Alžyras: kalnuotame šiaurės rytų Um el Bvagio regione regione sudužus 78 žmones skraidinusiam kariniam lėktuvui „C-130 Hercules“, žuvo 77 jo keleiviai, o vienam orlaivyje buvusiam žmogui pavyko išsigelbėti.

12 d. Venesuela: sostinėje Karakase per daugiatūkstantinę studentų demonstraciją prieš gilėjančią ekonomikos krizę susirėmus vyriausybėms šalininkams ir priešininkams, žuvo du žmonės ir dar 23 buvo sužeisti.

13 d. Belgija: šalis tapo pirmąja pasaulio valstybe, leidžiančia eutanaziją nepagydomai sergantiems bet kokio amžiaus vaikams. Pirmasis eutanazijos įstatymas pasaulyje buvo priimtas Nyderlanduose, bet jis leidžia eutanaziją sunkiems ligoniams tik nuo 12 metų.

JAV: Mohavių dykumoje Kalifornijoje baigta statyti didžiausia pasaulyje Aivanpos saulės šiluminė elektrinė (Solar Electric Generating System).

14 d. Italija: spaudžiamas savo Demokratų partijos, atsistatydino premjeras Enrico Letta (Enrikas Leta), šiame poste praleidęs mažiau nei metus. Jis buvo kritikuojamas už tai, kad nesiėmė iš esmės spręsti opių ekonominių problemų.

JAV: Rytų pakrantėje siautėjusi smarki pūga pareikalavo mažiausiai 25 žmonių gyvybių, dar šimtus tūkstančių gyventojų paliko be elektros.

15 d. JAV: Holivudo aktorė Ellen Page (Elen Peidž) Las Vegase vykusioje homoseksualios orientacijos paauglių konferencijoje paskelbė esanti lesbietė.

16 d. Nepalas: kalnuotame Arghakhančio rajone šalies vakaruose sudužus „ Nepal Airlines“ lėktuvui, žuvo visi 18 juo skridusių žmonių.

Didžioji Britanija: Londone 67-ąjį kartą išdalyti Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimai. Geriausiu filmu pripažinta Steve'o McQueeno (Stivo Makvino) režisuota juosta „12 vergovės metų“ (12 Years a Slave), o joje vaidinantis Chiwetelas Ejioforas (Čivetelas Edžioforas) - geriausiu aktoriumi. Australė Cate Blanchett (Keit Blanšet) pelnė geriausios aktorės statulėlę už darbą Woody Alleno (Vudžio Aleno) komedijoje „Džesmina“ (Blue Jasmine), o geriausio režisieriaus apdovanojimas atiteko „Gravitacijos“ (Gravity) kūrėjui, meksikiečiui Alfonso Cuaronui (Alfonsui Kuaronui).

17 d. Kosmosas: netoli Žemės saugiai praskriejo 270 m skresmens asteroidas „2000 EM26“. Asteroidas praskriejo būdamas 8,8 karto toliau nuo mūsų planetos negu Mėnulio orbita.

18-20 d. Ukraina: Kijeve užvirė kruvini susirėmimai, kurių metu milicija panaudojo kovinius ginklus prieš lazdomis ir padegamosiomis bombomis ginkluotus protestuotojus. Vasario 19-osios naktį per gatvių mūšius Kijevo centre nuo šautinių žaizdų mirė apie 20 žmonių, daugiausia – protestuotojai. Vasario 20-ąją per kovas Nepriklausomybės aikštėje žuvo daugiau kaip 60 žmonių. Atrodo, kad daugelį jų nušovė snaiperiai. Po šių skerdynių tris mėnesius trukusio sukilimo aukų skaičius padidėjo iki maždaug 105.

19 d. Indija: parlamentas priėmė teisės aktą, kuriuo po beveik šešis dešimtmečius trukusios separatistų kampanijos buvo sukurta nauja Telanganos valstija. 29-oji šalies valstija buvo įkurta į dvi dalis padalijus Andhra Pradešo valstiją.

Didžioji Britanija: prestižinių britų popmuzikos apdovanojimų „BRIT Awards“ teikimo ceremonijoje triumfavo rokeriai „Arctic Monkeys“, trečią kartą laimėję du pagrindinius apdovanojimus - geriausio albumo ir geriausios britų grupės. Geriausio britų atlikėjo apdovanojimas atiteko Davidui Bowie (Deividui Bouviui), tapusiam vyriausiu „BRIT Awards“ laureatu, o geriausios britų atlikėjos - Ellie Goulding (Eli Gulding).

20 d. Švedija: princesė Madeleine (Madeleinė), kuri yra ketvirtas žmogus į Švedijos sostą, pagimdė dukterį. Princesė Leonore Lilian Maria (Leonor Lilian Marija) gimė Niujorke, kur šiuo netu gyvena Madeleinė su vyru, britų kilmės JAV bankininku Christopheriu O'Neillu (Kristoferiu O'Nilu).

21 d. Ukraina: V.Janukovyčius ir opozicijos lyderiai, spaudžiami ES užsienio reikalų ministrų, pasirašė politinį susitarimą, kuriame buvo numatyta, kad šalyje bus surengti pirmalaikiai rinkimai, suformuota nacionalinės vienybės vyriausybė ir sumažintos prezidento galios. Tą pačią dieną Rada sugrąžino 2004-ųjų konstituciją su mažesniais valstybės vadovo įgaliojimais ir pritarė sulaikytų protestuotojų amnestijai.

22 d. Ukraina: iš Rados pirmininko posto pasitraukus V.Janukovyčiaus patikėtiniui Volodymyrui Rybakui, naujuoju parlamento vadovu paskirtas ekspremjerės Julijos Tymošenko artimas sąjungininkas Oleksandras Turčynovas. Tą pačią dieną Rada paskelbė V.Janukovyčių pagal konstituciją negalinčiu eiti savo pareigų ir paskyrė gegužės 25 dieną pirmalaikius valstybės vadovo rinkimus. V.Janukovyčius pabėgo iš šalies ir rado prieglobstį Rusijoje. Rados sprendimu tą patį vakarą iš kalėjimo Charkovo mieste paleista J.Tymošenko, kuri yra 2011-aisiais buvo nuteista kalėti septynerius metus už įgaliojimų viršijimą.

Italija: premjeru prisaikdintas 39 metų centro kairiųjų pažiūrų Matteo Renzi (Matėjas Rencis), kuris yra jauniausias visų laikų Italijos vyriausybės vadovas.

Vatikanas: popiežius Pranciškus per ceremoniją Šv.Petro bazilikoje Vatikane pirmąkart paskyrė 19 naujų kardinolų. Iškilmingą ceremoniją stebėjo ir dabartinio Katalikų Bažnyčios vadovo pirmtakas Benediktas XVI, kuris viešumoje pasirodė pirmą kartą nuo tada, kai 2013-aisiais atsistatydino.

Islandija: šalis paskelbė atsisakanti ketinimo stoti į ES.

23 d. Ukraina: Rada pavedė naujajam parlamento pirmininkui O.Turčynovui laikinai eiti prezidento pareigas.

Rusija: baigėsi 17-a dienų trukusi Sočio žiemos olimpiada. Pagal iškovotų medalių skaičių Rusijos rinktinė užėmė pirmąją vietą: 13 aukso, 11 sidabro ir 9 bronzos, antra buvo Norvegija, trečia - Kanada. Medalius iškovojo 26 šalių sportininkai. Iš viso varžėsi 88 šalys ir tai yra didžiausias delegacijų skaičius per visą žiemos olimpiadų istoriją.

24 d. Vatikanas: popiežius Pranciškus įkūrė Ekonomikos sekretoriatą ir Ekonomikos tarybą, kurių uždavinys – tvarkyti Romos Kurijos ir kitų Šventojo Sosto bei Vatikano institucijų ekonominius reiklus bei prižiūrėti jų administracinę ir finansinę veiklą.

Uganda: prezidentas Yoweri Museveni (Joveris Musevenis), nepaisydamas tarptautinio spaudimo ir kritikos, pasirašė įstatymą, numačiusį itin griežtas bausmes už homoseksualizmą, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos. Tačiau rugpjūtį šalies Konstitucinis Teismas panaikino šį įstatymą, nurodęs, kad jis buvo priimtas pažeidžiant konstituciją, nes nebuvo būtino įstatymų leidėjų kvorumo.

Rusija: Maskvos teismas skyrė nuo pustrečių iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmes septyniems asmenims, pripažintiems kaltais dėl dalyvavimo riaušėse ir policijos užpuolimo per protestus prieš prezidentą Vladimirą Putiną 2012 metais. Aštuntai vadinamosios Bolotnajos bylos kaltinamajai buvo skirta lygtinė bausmė. Prie teismo rūmų, kur buvo skelbiami nuosprendžiai, buvo sulaikyti 426 protestuotojai, skandavę „Laisvę!“ ir „Maidanas“.

25 d. Ukraina: Rada patvirtino proeuropietiškų pažiūrų politiką ir vieną iš opozicijos lyderių Arsenijų Jaceniuką vadovauti vyriausybei iki gegužę numatytų prezidento rinkimų.

JAV: Kalifornijoje viena pora, vedžiodama savo šunį, atkasė daugiau kaip 1,4 tūkst. aukso monetų, kurių vertė, pasak ekspertų, - daugiau kaip 10 mln. dolerių. Dauguma monetų yra 19-ojo amžiaus pabaigos. Vadinamasis Sadl Ridžo radinys laikomas vertingiausiu lobiu, kada nors rastu JAV.

Meksika: eidamas 67-uosius metus Meksikoje nuo širdies smūgio mirė ispanų gitaristas Paco de Lucia (Pakas de Lusija), padėjęs propaguoti flamenką visame pasaulyje
26 d. Ukraina: Rusija atsisakė pripažinti naująją Ukrainos valdžią ir paskelbė kovinę parengtį savo ginkluotosiose pajėgose. Tuo tarpu Ukrainos autonominio Krymo regiono sostinėje Simferopolyje ir Sevastopolio uostamiestyje, kur bazuojasi Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas, prasidėjo prorusiškos demonstracijos.

27 d. Ukraina: prorusiški ginkluoti aktyvistai užėmė Krymo regiono parlamento ir vyriausybės pastatus Simferopolyje, ant kurių iškėlė Rusijos Federacijos vėliavas. Nuo vyriausybinių pastatų Sevastopolyje taip pat buvo nuleistos Ukrainos vėliavos.

28 d. Ukraina: VRM vadovas apkaltino Rusijos pajėgas surengus „ginkluotą invaziją“ Kryme, teigdamas, kad jos blokavo ukrainiečių karines bazes, užėmė oro uostą ir de facto kontroliuoja pusiasalį.

Rusija: turto grobstymu įtariamam Aleksejui Navalnui, kuris iškilo kaip pagrindinis opozicijos lyderis per protestų prieš Vladimirą Putiną bangą 2011–2012 metais, teismas skyrė namų areštą. A.Navalnas ir jo šalininkai tvirtina, kad tokiomis priemonėmis Kremlius siekia pašalinti iš politikos vieną iš pavojingiausių V.Putino oponentų.

Kovas

1 d. Ukraina: Krymo regiono Ministrų tarybos pirmininkas Serhijus Aksionovas paskelbė perimąs vadovavimą jėgos struktūroms autonomijoje ir paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagalbos užtikrinant saugumą.

Ukraina-Rusija: parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir toje šalyje dislokuota Rusijos karinį kontingentą.

Kinija: pietvakarinės Junano provincijos Kunmingo mieste apie dešimt peiliais ginkluotų užpuolikų traukinių stotyje mirtinai subadė 29 žmones, o dar daugiau kaip 130 sužalojo. Keturis užpuolikus policija nušovė. Valdžia nurodė, kad išpuolį suorganizavo separatistai iš šalies šiaurės vakaruose esančio Sindziango regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro musulmonai uigūrai.

Prancūzija: eidamas 92-uosius metus mirė prancūzų kino režisierius Alainas Resnais (Alenas Renė), „naujosios bangos“ judėjimo žvaigždė, sukūrusi beveik 50 filmų.

2 d. Ukraina: premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad krizės ištikta jo šalis yra „prie katastrofos slenksčio“, ir apkaltino Rusiją paskelbus karą.

3 d. JAV: Holivude įvyko 86-oji Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų įteikimo ceremonija, kurioje geriausiu metų filmu pripažinta režisieriaus Steve'o McQueeno (Stivo Makvino) istorinė drama „12 vergovės metų“ (12 Years a Slave). Daugiausiai „Oskarų“ statulėlių – septynias - pelnė kosminis 3D trileris „Gravitacija“ (Gravity), o jos kūrėjas meksikietis Alfonso Cuaronas (Alfonsas Kuaronas) paskelbtas geriausiu režisieriumi. Geriausios aktorės „Oskaru“ už darbą Woody Alleno (Vudžio Aleno) „Džesminoje“ (Blue Jasmine) apdovanota australė Cate Blanchett (Keit Blanšet), o Matthew McConaughey (Metjus Makonis) pripažintas geriausiu aktoriumi už vaidmenį „Dalaso klubas“ (Dallas Buyers Club). Geriausio filmo užsienio kalba „Oskarą“ pelnė italo Paolo Sorrentino (Paolo Sorentino) juosta „Didis grožis“ (La grande bellezza).

„Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas (Bilas Geitsas) atkovojo turtingiausio pasaulio žmogaus titulą iš meksikiečio verslo magnato Carloso Slimo (Karloso Slimo) ir su 76 mlrd. JAV dolerių vėl pakilo į pirmąją vietą “Forbes” pasaulio milijardierių sąraše. Į 2014 metų sąrašą milijardieriais buvo įrašyti 1 645 žmonės, kurių turto vidurkis yra 4,5 mlrd. dolerių, o jų visų turtas bendrai sudėjus yra 6,4 trilijono dolerių – vienu trilijonu daugiau nei 2013-aisiais.

4 d. Ukraina-Rusija: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė siuntęs karius į Krymą. JAV vadovas Barackas Obama į tai atsakė, kad V.Putinas „nieko neapkvailins“.

5 d. Estija: tris kadencijas - devynerius metus - prie Estijos vyriausybės vairo stovėjęs Andrus Ansipas atsistatydino, nusprendęs siekti posto Europos Komisijoje.

6 d. Ukraina: Krymo parlamentas nubalsavo už tai, kad būtų kreiptasi į Rusijos prezidentą ir parlamentą su prašymu dėl šio regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Taip pat nuspręsta kovo 16 dieną šiuo klausimu surengti referendumą. Tą pačią dieną JAV paskelbė draudimą išduoti vizas rusams ir ukrainiečiams, kurie prisidėjo prie padėties Ukrainoje destabilizavimo.

NATO: JAV atsiuntė į Lietuvą šešis papildomus naikintuvus F-16 Baltijos šalių oro policijos misijai sustiprinti.

Libija: Nigeris išdavė Libijai nuversto diktatoriaus Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sūnų Saadi (Saadį), kuris į pietinę Libijos kaimynę pabėgo po to, kai 2011 metais per NATO remtą sukilimą buvo nuverstas jo tėvas.

JAV: eidamas 94-uosius metus mirė aktorius Mickey Rooney (Mikis Runis), kuris per savo ilgą karjerą Holivude suvaidino iš viso daugiau nei 200 filmų. 1982 metais aktorius pelnė garbės "Oskarą" už viso gyvenimo pasiekimus.

7 d. Nyderlandai: Tarptautinis baudžiamasis teismas pripažino Kongo karo vadą Germainą Katangą (Žermeną Katangą) kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui - už vienos etninės grupuotės, kuri 2003 metais įvykdė ypač žiaurias žudynes, apginklavimą. Gegužę Teismas jam skyrė 12 metų kalėjimo. Beveik septyneri metai, kuriuos G.Katanga jau praleido už grotų, bus išskaičiuoti iš jo bausmės.

8 d. Malaizija: pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną nepaaiškinamai dingo bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“ su 239 žmonėmis. Malaizijos vyriausybė, remdamasi fragmentiškais palydovų duomenimis, mano, kad orlaivis galėjo nukristi į Indijos vandenyno pietinę dalį, tačiau iki šiol nerasta jokių jo liekanų, nors buvo vykdomos didelio masto paieškos.

9 d. Salvadoras: buvęs kairiųjų sukilėlių vadas Salvadoras Sanchezas Cerenas (Salvadoras Sančesas Serenas) laimėjo šalies prezidento rinkimus, įveikęs savo varžovą, dešiniųjų kandidatą Normaną Quijano (Normaną Kichaną) mažiau nei puse procento balsų.

Kolumbija: derybas su Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) sukilėliais pradėjusio prezidento Juano Manuelio Santoso (Chuano Manuelio Santoso) centro dešiniųjų koalicija per parlamento rinkimus užsitikrino daugumą Kongrese, o buvęs valstybės vadovas Alvaro Uribe (Alvaras Uribė), griežtai nepritariantis politiniam dialogui su maištininkais, buvo išrinktas į Senatą.

Švedija: charizmatiškas švedų pastorius Ulfas Ekmanas, įkūręs „Gyvenimo žodžio“ bažnyčią, kartu su žmona perėjo į Katalikų Bažnyčią.

11 d. Ukraina: Kryme promaskvietiškas regiono parlamentas paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos.

Libija: parlamentas pašalino Ali Zeidaną (Alį Zeidaną) iš premjero posto už tai, kad jis nesugebėjo sutrukdyti išplaukti iš šalies tanklaiviui su sukilėlių užgrobta nafta. Laikinuoju premjeru buvo paskirtas gynybos ministro pareigas ėjęs Abdullah al-Thani (Abdula Sanis), tačiau jis po penkių dienų atsistatydino, pareiškęs, kad buvo užpultas.

Čilė: prezidento pareigas pradėjo eiti Michelle Bachelet (Mišel Bačelet), kuri į šį postą sugrįžo po ketverių metų pertraukos, triuškinamai laimėjusi 2013-ųjų gruodį vykusius rinkimus.

12 d. JAV: per galingą dujų sprogimą Niujorko Manhatano rajone sugriuvo du daugiabučiai ir žuvo 8 žmonės, o dar apie 70 buvo sužeisti.

Didžioji Britanija: internetą išradęs britas Timas Bernersas-Lee ( Timas Bernersas-Li) savo išradimo 25-ųjų metinių proga paragino priimti interneto "Magna Carta" (Didžiąją teisių chartiją) - nuostatų rinkinį, turintį apsaugoti virtualiosios erdvės atvirumą ir neutralumą.

13 d. Ukraina: rytiniame Donecko mieste per susirėmimus tarp naujosios Kijevo valdžios šalininkų ir prorusiškų aktyvistų buvo mirtinai subadytas aunas vyras, dar apie 30 žmonių buvo sužeisti. Tuo tarpu Krymo totorių lyderis Mustafa Cemilevas ( Mustafa Džemilevas) paprašė NATO įsikišti Kryme, kad būtų užkirstas kelias „žudynėms“, o Krymo totorių bendruomenę paragino boikotuoti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Didžioji Britanija: tvyrant tirštam rūkui Anglijos rytinėje Norfolko grafystėje sudužo sraigtasparnis ir žuvo keturi žmonės, tarp jų turtingiausias Šiaurės Airijos žmogus, Didžiosios Britanijos aukštųjų parlamento rūmų narys Edwardas Haughey (Edvardas Hogis).

Siera Leonė: būdamas 82 metų savo namuose Fritaune mirė buvęs karo meto prezidentas Ahmadas Tejanas Kabbah (Ahmadas Tedžanas Kaba).

14 d. Indija: didžiausiame šalies mieste Mumbajuje sugriuvus septynių aukštų pastatui žuvo 7 žmonės.

16 d. Ukraina: prorusiškos Krymo valdžios organizuotame referendume už regiono prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų, už Krymą Ukrainos sudėtyje - 2,51 proc. plebiscito dalyvių. Referendume dalyvavo 83,1 proc. tokią teisę turėjusių krymiečių. Kijevo valdžia ir dauguma tarptautinės bendrijos atsisakė pripažinti referendumo rezultatus, teigdami, kad jis buvo nelegitimus.

Serbija: valdančioji centro dešiniųjų Serbijos pažangos partija (SNS) didžiule persvara laimėjo pirmalaikius rinkimus ir užsitikrino daugumą parlamente.

Italija: šiaurės rytinio Veneto regiono gyventojai dalyvavo šešias dienas trukusiame interneto balsavime dėl atsiskyrimo nuo likusios šalies dalies. Pasak organizatorių, referendume, kuris nebuvo teisiškai įpareigojantis, už regiono nepriklausomybę pasisakė 89,1 proc. balsavusiųjų (56,6 proc. visų rinkėjų).

17 d. Ukraina-ES-JAV: JAV ir ES įvedė sankcijas aukšto rango rusų ir ukrainiečių pareigūnams, kurie laikomi atsakingais už separatistinio referendumo Kryme organizavimą. ES uždraudė atvykti į Bendriją ir įšaldė sąskaitas 21-am asmeniui, o JAV ėmėsi analogiškų priemonių prieš septynis rusus, tarp jų vicepremjerą Dmitrijų Rogoziną, ir keturis ukrainiečius, įskaitant V.Janukovyčių. Sankcijas paskelbė ir Kanada bei Japonija.

JAV: savo bute Niujorke rasta negyva „The Rolling Stones“ lyderio Micko Jaggerio (Miko Džagerio) draugė L'Wren Scott (Loren Skot), su kuria jis gyveno 13 metų. 49 metų buvusi manekenė, mados dizainerė pasikorė.

18 d. Ukraina-Rusija: prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pripažįstantį Krymo nepriklausomybę ir tą pačią dieną su prorusiškais Krymo lyderiais pasirašė sutartį dėl šio pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos.

Moldova: separatistinė Padniestrės respublika, kurioje gyvena daugiausia rusakalbiai, oficialiai pasiprašė priimama į Rusijos Federaciją.

Taivanas: šimtai protestuotojų, daugiausia – jauni studentai, užėmė parlamentą, reikalaudami atšaukti planus ratifikuoti ginčijamą prekybos paktą su žemynine Kinija. Po penkių dienų demonstrantai įsiveržė į vyriausybės būstinę, tačiau buvo išvaikyti policijos, o per susirėmimus nukentėjo daugiau kaip 100 žmonių. Parlamento okupaciją protestuotojai nutraukė po trijų savaičių, kai jo vadovas pažadėjo nepirmininkauti tolesniems debatams dėl prekybos pakto su Pekinu, kol nebus priimtas įstatymas dėl susitarimų su Kinija stebėjimo.

19 d. Turkija: rytinėje Karso provincijoje į Statistikos instituto biurą įsiveržęs atleistas jo darbuotojas paėmė buvusius kolegas įkaitais, pradėjo šaudyti ir nušovė šešis iš jų, o paskui nusišovė pats.

20 d. Rusija: Valstybės Dūma ratifikavo Rusijos ir Krymo prorusiškos valdžios pasirašytą sutartį dėl Krymo ir Sevastopolio prisijungimo prie Rusijos ir dviejų naujų Rusijos regionų suformavimo, taip pat priėmė atitinkamą federalinį konstitucinį įstatymą. Kitą dieną šiuos dokumentus vienbalsiai patvirtino Federacijos Taryba ir iškart pasirašė Vladimiras Putinas, užbaigdamas Krymo aneksiją.

Afganistanas: Kabule keturi talibų kovotojai, paslėpę pistoletus kojinėse, prasmuko į griežtai saugomą prabangų viešbutį „ Serena“ ir nušovė devynis žmones, tarp jų – keturis užsieniečius.

Indija: savo namuose Delyje, būdamas 99 metų, mirė rašytojas ir žurnalistas Khushwantas Singhas (Khušvantas Singhas), kuris ilgiau nei 60 metų buvo vienas iškiliausių Indijos literatūros veikėjų ir parašė daugiau kaip 100 knygų.

21 d. Ukraina-ES-JAV: Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas su ES lyderiais Briuselyje pasirašė asociacijos sutarties politinę dalį. Tuo tarpu Rusijos prezidentas pasirašė įstatymus dėl Krymo ir Sevastopolio prisijungimo prie Rusijos ir dviejų naujų Rusijos regionų suformavimo. ES paskelbė sankcijas dar 12-ai rusų ir ukrainiečių, o JAV į asmenų, kuriems taikomos baudžiamosios priemonės, sąrašą papildomai įtraukė 20 pavardžių, taip pat ėmėsi sankcijų prieš Rusijos banką „Rossija“.

22 d. JAV: Oso miestelį Vašingtono valstijoje į šiaurės rytus nuo Sietlo užgriuvo didžiulė purvo ir akmenų nuošliauža, palaidojusi kelias dešimtis namų ir pareikalavusi daugiau kaip 40 gyvybių.

23 d. Kenija: netoli Mombasos uostamiesčio į pamaldas bažnyčioje įsiveržę užpuolikai nušovė šešis žmones, o dar 10 sužeidė.

24 d. Ukraina-Rusija: Hagoje susitikę Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai sutarė atšaukti dalyvavimą Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikime, kurį Rusija buvo numačiusi surengti Sočyje, ir vietoje to birželį susitikti Briuselyje nedalyvaujant Rusijai.

Ukraina: laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas įsakė vyriausybinėms pajėgoms palikti Krymą.

Egiptas: teismas skyrė mirties bausmes 529-iems uždraustos Musulmonų brolijos, kuri į valdžią iškėlė vėliau kariškių nušalintą prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį), nariams.

25 d. Ukraina: per milicijos reidą vakarinio Rivnės miesto apylinkėse neaiškiomis aplinkybėmis žuvo ultranacionalistų judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) regioninis lyderis Oleksandras Muzyčka, dar žinomas kaip Saško Bilyj.

26 d. Estija: prisaikdinta naujoji vyriausybė, vadovaujama jauniausio Europos Sąjungoje premjero, Reformų partijai priklausančio Taavi Roivo (Tavio Reivo), kuris ministru pirmininku tapo būdamas 34 metų.

JAV: federalinis teismas Niujorke pripažino Osamos bin Ladeno žentą ir buvusį „al Qaeda“ atstovą Sulaimaną Abu Ghaithą (Suleimaną Abu Gaisą) kaltu dėl planų žudyti amerikiečius bei materialinės pagalbos teroristams ir skyrė jam kalėjimo iki gyvos galvos bausmę.

27 d. Ukraina: Tarptautinis valiutos fondas paskelbė skirsiantis Ukrainai 14–18 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą.

Vatikanas: JAV prezidentas Barackas Obama Vatikane pirmą kartą susitiko su popiežiumi Pranciškumi.

JAV: eidamas 86-uosius metus mirė valstybės veikėjas Jamesas Schlesingeris (Džeimsas Šlezingeris), vadovavęs Centrinei žvalgybos valdybai, Gynybos departamentui ir buvęs pirmuoju energetikos sekretoriumi.

29 d. Slovakija: politikos naujokas ir milijonierius Andrejus Kiska didžiule persvara laimėjo prezidento rinkimus, kuriuose grūmėsi su kairiųjų veteranu, premjeru Robertu Fico (Robertu Ficu).

30 d. Prancūzija: valdančioji Socialistų partija patyrė žeminamų praradimų vietos valdžios rinkimuose, kuriuose proveržį padarė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) ir pirmą kartą per istoriją vadovauti Paryžiui buvo išrinkta moteris - Ispanijoje gimusi socialistė Anne Hidalgo (An Hidalgo).

31 d. Prancūzija: po nesėkmingo Socialistų partijos pasirodymo vietos valdžios rinkimuose prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) atleido iš premjero pareigų Jeaną-Marcą Ayrault (Žaną Marką Airo) ir vadovauti vyriausybei paskyrė vidaus reikalų ministrą Manuelį Vallsą (Manuelį Valsą).

Balandis

1 d. Belgija: NATO paskelbė, jog dėl Krymo aneksavimo „sustabdo visą praktinį karinį ir civilinį bendradarbiavimą“ su Rusija.

Čilė: šalies šiaurinę Ramiojo vandenyno pakrantę supurtė 8,2 balo žemės drebėjimas, sukėlęs daugiau nei dviejų metrų aukščio cunamio bangas ir pareikalavęs šešių žmonių gyvybių.

Prancūzija: sulaukęs 90-ies metų Paryžiuje mirė istorikas medievistas Jacques'as Le Goffas (Žakas Le Gofas), vienas istorinės antropologijos ir mentalitetų istorijos pionierių.

 

2 d. JAV: Fort Hudo karinėje bazėje Teksase karys Ivanas Lopezas (Aivanas Lopesas), turėjęs problemų dėl psichinės sveikatos, nušovė tris žmones, dar 16 sužeidė, o galiausiai nusižudė.

Australija: šalies aukščiausios instancijos teismas pripažino egzistuojant trečią, „neapibrėžtą“ lytį, kuri nėra nei vyriška, nei moteriška. Aukštasis Teismas nurodė, jog to pageidaujantiems asmenims turi būti suteikta galimybė teisėtai vadintis neutralios lyties žmonėmis.

Kazachstanas: prezidentas Nursultanas Nazarbajevas patenkino premjero Seriko Achmetovo prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų ir nauju vyriausybės vadovu pasiūlė skirti Karimą Masimovą, kuris 2007-2012 metais jau vadovavo ministrų kabinerui.

3 d. Kirgizija: prisaikdinta nauja vyriausybė, vadovaujama Džoomarto Otorbajevo.

4 d. Afganistanas: rytiniame Chosto mieste policininko uniformą vilkėjęs vyras nušovė 48 metų vokietę fotografę, Pulitzerio (Pulicerio) premijos laureatę Anją Niedringhaus (Anią Nydringhauz) ir sunkiai sužeidė kartu su ja buvusią žurnalistę Kathy Gannon (Keiti Ganon). Abi moterys dirbo naujienų agentūroje „The Associated Press“ (AP).

Malta: šalies prezidente prisaikdinta leiboristė Mari-Louis Coleiro Preca (Mari Luis Koleiro Preka). Ji yra jauniausia Maltos prezidentė ir antroji moteris, tapusi šios šalies vadove.

5 d. Afganistanas: milijonai afganų nepaisydami Talibano grasinimų dalyvavo pirmajame prezidento rinkimų ture, kuriame iš viso varžėsi aštuoni kandidatai. Nė vienas iš jų negavo absoliučios daugumos, o į antrąjį rinkimų turą pateko buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) ir buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis).

6 d. Ukraina: prorusiški demonstrantai užėmė pietrytinės Donecko srities administracijos pastatą ir pareikalavo Krymo pavyzdžiu surengti referendumą dėl regiono prisijungimo prie Rusijos. Luhanske prorusiški protestuotojai užėmė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pastatą, o antrajame pagal dydį Charkovo mieste kilo susirėmimai tarp naujosios Kijevo vyriausybės šalininkų ir prorusiškų demonstrantų, užėmusių vietos valdžios pastatą.

Kosta Rika: šalies prezidento rinkimus laimėjo centristas Luisas Guillermo Solisas (Luisas Giljermas Solisas), tapęs pirmuoju per pusę amžiaus trečiosios politinės jėgos kandidatu, iškovojusiu pergalę.

Vengrija: premjero Viktoro Orbano dešinioji partija „Fidesz“ didžiuliu atotrūkiu laimėjo rinkimus ir kartu su savo koalicijos partnere Krikščionių demokratų partija užsitikrino 133 vietas 199 narius turinčiame parlamente.

Rusija: Valstybės Dūmos deputatas komunistas Anatolijus Lokotas laimėjo trečiojo pagal dydį šalies miesto Novosibirko mero rinkimus, netikėtai įveikęs prezidento Vladimiro Putino valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatą.

JAV: eidamas 94-uosius metus mirė aktorius Mickey Rooney (Mikis Runis), kuris per savo ilgą karjerą Holivude suvaidino iš viso daugiau nei 200 filmų. 1982 metais aktorius pelnė garbės "Oskarą" už viso gyvenimo pasiekimus.

7 d. Ukraina: prorusiški aktyvistai, užėmę rytinio Donecko miesto administracijos pastatą, paskelbė savo regioną suverenia Donecko liaudies respublika.

Charkovo mieste milicija per žaibišką operaciją, nepaleidusi nei vieno šūvio, išstūmė prorusiškus protestuotojus iš jų užimto vyriausybinio pastato. Buvo sulaikyta apie 70 žmonių.

Indija: šalyje, kurioje yra iš viso iš viso yra 814 mln. rinkėjų, prasidėjo didžiausi pasaulyje rinkimai, vykę devyniais etapais ir pasibaigę gegužės 12 dieną. Juose istorinę pergalę iškovojo hinduistų nacionalistų partija „Bharatiya Janata“, įveikusi Kongreso partiją, kuri valdė visą laiką, išskyrus 13 metų, nuo nepriklausomybės paskelbimo 1947-aisiais, taip pat – pastaruosius 10 metų be pertraukos.

Didžioji Britanija: savo namuose Kente rasta negyva 25 metų modelis ir televizijos laidų vedėja Peaches Geldof (Pičes Geldof).

8 d. Didžioji Britanija: Airijos prezidentas Michaelas D.Higginsas (Maiklas D.Higinsas) atvyko istorinio keturių dienų vizito į Jungtinę Karalystę. Tai buvo pirmasis Airijos vadovo vizitas šioje šalyje nuo respublikos nepriklausomybės paskelbimo.

10 d. Sirija: sukilėlių kontroliuojamame šiauriniame Alepo mieste per vyriausybinių pajėgų antskrydžius, kurių metu buvo mėtomos statinės su sprogmenimis, žuvo 88 civiliai žmonės.

Kinija: Pekinas išleidžia „Baltąją knygą“ dėl Honkongo, kuri, kaip sako kovos už demokratiją aktyvistai, rodo, kad miesto itin branginamas laisves galima bet kuriuo metu atšaukti.

12 d. Ukraina: prorusiški separatistai rytiniame Slovjansko mieste užėmė vietos milicijos ir saugumo tarnybos būstines. Kramatorske užimti miesto tarybos pastatas ir milicijos nuovada.

13 d. Armėnija: vyriausybės vadovu paskirtas buvęs parlamento pirmininkas Ovikas Abraamianas.

14 d. Ukraina: baigėsi Kijevo vyriausybės nustatytas terminas, iki kurio prorusiški separatistai turėjo sudėti ginklus ir palikti užimtus vyriausybinius pastatus rytiniuose miestuose. Sukilėliams nepaklusus, vyriausybė paskelbė pradedanti didelio masto antiteroristinę operaciją šalies rytuose.

Malta: parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo pripažįstamos tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos ir tokioms poroms suteikiama teisė įsivaikinti.

JAV: britų „The Guardian“ ir amerikiečių „The Washington Post“ drauge gavo Pulitzerio (Pulicerio) premiją už straipsnius apie buvusio Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) kontraktininko Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) nutekintus dokumentus, kurie atskleidė pasaulinį šnipinėjimo tinklą milijonams amerikiečių ir užsieniečių sekti.

Nigerija: šiaurės rytinėje Borno valstijoje „Boko Haram“ islamistai pagrobė 279 mokyklinio amžiaus mergaites, išprovokuodami didžiulio masto tarptautinę protestų kampaniją. 57 pagrobtosioms pavyko pasprukti nuo užpuolikų.

Kanada: šalies vakaruose esančio Kalgario universiteto absolventas Matthew Douglasas de Groodas (Metjus Daglasas de Grudas) per vakarėlį vienuose namuose peiliu mirtinai subadė penkis žmones. Išpuolis įvyko beveik savaitė po to, kai Jungtinėse Valstijose paauglys savo mokykloje netoli Pitsbergo peiliu sužeidė 21 moksleivį.

15 d. Indija: Aukščiausiasis Teismas pripažino translyčius asmenis kaip neutralią „trečiąją lytį“.

Italija: Milano teismas nurodė buvusiam premjerui, milijardieriui Silvio Berlusconi (Silvijui Berluskoniui), kuris buvo pripažintas kaltu dėl mokestinio sukčiavimo, vienus metus dirbti visuomenei naudingą darbą pagyvenusių žmonių centre.

16 d. Rusija-Ukraina: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Ukraina atsidūrė prie pilietinio karo slenksčio, kai Kijevas pasiuntė armiją prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.

NATO paskelbė dislokuosianti didesnes oro, jūrų ir sausumos pajėgas Rytų Europje, reaguodama į gilėjančią krizę Ukrainoje.

Pietų Korėja: prie Pietų Korėjos pietinių krantų apvirto ir nuskendo keltas „Sewol“, kuriuo plaukė 476 žmonės, iš jų 325 - vienos vidurinės mokyklos moksleiviai, vykę į ekskursiją. Per katastrofą gyvi liko 172 žmonės, rasti 288 aukų palaikai, 16 asmenų paskelbti dingusiais. Manoma, kad tragedija įvyko dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo ir aplaidumo.

Moldova: separatistinės prorusiškos Padniestrės respublikos parlamentas paragino Maskvą ir Jungtines Tautas pripažinti jos nepriklausomybę.

17 d. Šveicarija-Ukraina: JAV, Rusija, Ukraina ir ES per susitikimą Ženevoje pasirašė susitarimą dėl Ukrainos krizės deeskalavimo, raginantį „visas neteisėtas ginkluotas formuotes“ sudėti ginklus ir atsitraukti iš užimtų pastatų.

Rusija-Ukraina: Vladimiras Putinas per kasmet rengiamą „tiesioginę liniją“ atsakinėdamas į gyventojų klausimus pirmąkart viešai pripažino, kad Kryme prieš referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos buvo dislokuotos rusų specialiosios pajėgos.

Alžyras: prezidentas Abdelazizas Bouteflika (Abdelazizas Buteflika) užsitikrino ketvirtą kadencijhą, nesunkiai laimėjęs rinkimus, nors dėl silpnos sveikatos negalėjo dalyvauti rinkimų kampanijoje.

Nepalas: nuslinkus lavinai ant Everesto kalno šlaito žuvo 13 alpinistų vedlių, visi jie - nepaliečiai šerpai. Tai didžiausia kada nors ant aukščiausio pasaulyje kalno įvykusi tragedija. Pagerbdami žuvusių tėvynainių atminimą, Nepalo šerpai nusprendė nebedalyvauti šių metų kopimo į Everestą sezone.

Meksika: būdamas 87 metų mirė Nobelio premiją pelnęs Kolumbijos rašytojas Gabrielis Garcia Marquezas (Gabrielis Garsija Markesas), kuris savo epinėse magiškojo realizmo istorijose vaizdavo meilę, šeimą ir diktatūrą Lotynų Amerikoje. Kūrėjas, parašęs romanus „Šimtas metų vienatvės“ (Cien anos de soledad) ir „Meilė choleros metu“ (El amor en los tiempos del colera), mirė savo namuose Meksike.

JAV: tarptautinė tyrėjų grupė pirmąkart atrado Žemės dydžio egzoplanetą, skriejančią aplink savo sistemos centrinį šviesulį zonoje, kurioje nei per karšta, nei per šalta – todėl planetos paviršiuje gali būti skysto vandens, laikomo vieną iš svarbiausia sąlygų atsirasti gyvybei, panašiai į žemiškąją. Egzoplaneta Kepler-186f yra už maždaug 500 šviesmečių nuo Žemės.

20 d. Vatikanas: popiežius Pranciškus, sakydamas tradicinį Velykų palaiminimą priešais 150 tūkst. tikinčiųjų minią Šv.Petro aikštėje, meldė taikos Ukrainoje ir Sirijoje, be to, smerkė „nesirūpinimą ir baisų skurdą“, kurie stovi už mirtino Ebolos viruso plitimo Afrikoje.

Ukraina: Velykų proga paskelbtas trumpas paliaubas sužlugdė prie kelio užtvaros netoli rytinio Slovjansko miesto įvykęs susišaudymas, per kurį žuvo du promaskvietiški sukilėliai.
22 d. Ukraina-Rusija: Krymo totorių bendruomenės, kuri remia Kijevo vyriausybę, lyderiui Mustafai Cemilevui (Mustafai Džemilevui) Rusija uždraudė penkerius metus įvažiuoti į šį Juodosios jūros pusiasalį.

23 d. Lenkija: pirmieji 130 amerikiečių karių atvyko į Lenkiją po to, kai Vašingtonas, reaguodamas į prašymą dėl didesnio NATO pajėgų aktyvumo Baltijos regione, pažadėjo atsiųsti į Baltijos šalis ir Lenkiją pratyboms iš viso apie 600 karių. Balandžio 25-ąją JAV karių kuopa atvyko į Latviją, o kitą dieną 150 amerikiečių karių sutikti Lietuvoje.

Turkija: šalies valdžia pirmą kartą pareiškė užuojautą dėl masinio armėnų žudymo Pirmojo pasaulinio karo metais.

Palestina: Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų grupuotė „Hamas“ ir nuosaikus palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) judėjimas „Fatah“, kontroliuojantis Vakarų Krantą, sudarė vienybės susitarimą ir sutarė suformuoti bendrą vyriausybę.

24 d. Lenkija: eidamas 93-iuosius metus mirė lenkų poetas, dramaturgas ir prozininkas Tadeuszas Rozewiczius (Tadeušas Ruževičius), pelnęs Austrijos valstybinį apdovanojimą už Europos literatūrą.

25 d. Ukraina: prorusiški separatistai rytiniame Slovjansko mieste sulaikė aštuonis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) tarptautinės karinio stebėjimo misijos narius, kuriuos paskelbė „karo belaisviais“. Kartu į nelaisvę buvo paimti keturi ukrainiečių karininkai. Vienas karinių stebėtojų, cukriniu diabetu sergantis švedas, netrukus buvo paleistas.

Vokietija: sulaukusi 81 metų mirė Vokietijos žydų rašytoja Stefanie Zweig (Štefani Cveig).

27 d. Vatikanas: pontifikas Pranciškus per pirmąją dviejų popiežių kanonizacijos ceremoniją paskelbė Joną XXIII ir Joną Paulių II Katalikų Bažnyčios šventaisiais. Romoje ceremoniją stebėjo 800 tūkst. žmonių, 500 tūkst. iš jų – Šv. Petro aikštėje ir aplink ją. Kanonizacijos mišias kartu su Pranciškumi koncelebravo ir popiežius emeritas Benediktas XVI, kuris yra pirmasis nuo viduramžių atsistatydinęs pontifikas.

Makedonija: valdančioji konservatyvi partija VMRO-DPMNE pasiekė pergales ir pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, ir antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame antrai penkerių metų kadencijai buvo perrinktas Georgė Ivanovas.

Serbija: prisaikdinta nauja centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė, vadovaujama premjero Aleksandaro Vučičiaus, kuris gavo mandatą formuoti ministrų kabinetą po triuškinamos jo Serbijos pažangos partijos pergalės kovo mėnesį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose, sušauktuose Serbijai oficialiai pradėjus derybas dėl narystės ES.

28 d. JAV-ES-Ukraina: JAV įvedė naujas sankcijas septyniems Rusijos pareigūnams ir 17 bendrovių, glaudžiai susijusių su prezidentu V.Putinu, taip pat įšaldė kai kurių aukštųjų technologijų produktų, kurie gali būti naudingi Rusijos kariuomenei, eksportą. Tuo pat metu ES pranešė, jog į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, įtraukė dar 15 žmonių, kaltinamų kursčius neramumus Ukrainoje. Rusija pagrasino „skausmingomis atsakomosiomis priemonėmis“, taip pat patikino JAV, kad neketina įsiveržti į Ukrainą.

Rytinio Charkovo miesto prorusiškų pažiūrų meras Henadijus Kernesas buvo pašautas į nugarą nežinom užpuoliko.

Egiptas: teismas nuteisė mirti Musulmonų brolijos dvasinį lyderį Mohamedą Badie (Mohamedą Badiją) ir dar 682 šio judėjimo šalininkus. Tas pats teismas taip pat panaikino 492 iš 529 mirties nuosprendžių, kurie kovą buvo paskelbti kitiems Brolijos nariams, pakeisdamas daugumą jų kalėjimu iki gyvos galvos.

Moldova-ES: Bendrija įvedė bevizį režimą skurdžiausiai Europos valstybei Moldovai.

29 d. Didžioji Britanija: eidamas 72-uosius mirė aktorius Bobas Hoskinsas, kurį žiūrovai pažįsta iš juostų „Kas pakišo triušį Rodžerį“ (Who Framed Roger Rabbit) ir „Ilgas Didysis penktadienis“ (The Long Good Friday). Aktorių, kuris 2012 metais dėl Parkinsono ligos nutraukė karjerą, palaužė plaučių uždegimas.

30 d. Ukraina: šalies pajėgose paskelbta „visiška kovinė parengtis“ dėl galimos rusų pajėgų, sutelktų prie Ukrainos sienos, invazijos. Tuo pat metu vyriausybė pripažino, kad jos saugumo pajėgos yra „bejėgės“ sustabdyti prorusiškų separatistų tęsiamą vyriausybinių pastatų užiminėjimą šalies rytuose.

Tarptautinis valiutos fondas ( TVF) patvirtino 17 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą Ukrainai.

Irakas: šalyje vyko pirmieji visuotiniai rinkimai po po amerikiečių pajėgų pasitraukimo, kuriuose pergalę iškovojo tuometinio premjero Nuri al-Maliki (Nurio Malikio) politinis blokas.

Indija: šalis tapo trečiąja pagal dydį pasaulio ekonomika pagal perkamosios galios paritetą po Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Pastarąjį kartą Pasaulio banko 2005-aisiais skelbtame reitinge Indija užėmė 10 vietą.

Didžioji Britanija: airių nacionalistų partijos „Sinn Fein“ vadovas Gerry Adamsas (Džeris Adamsas) buvo sulaikytas ir apklaustas dėl Airijos respublikonų armijos (IRA) 1972 metais įvykdyto šiurpaus 37 metų našlės iš Belfasto Jean McConville (Džin Makonvil) nužudymo. Po keturias dienas trukusių apklausų jis buvo paleistas.

Brunėjus: sultonas Hassanalas Bolkiah (Hasanalas Bolkija) paskelbė prieštaringai vertinamą naują baudžiamąjį kodeksą, numatantį griežtas islamo bausmes, įskaitant plakimą, galūnių nukirtimą ir mirties bausmę užmėtant akmenimis.

Gegužė

1 d. Ukraina: šalis oficialiai sugrįžo prie šauktinių kariuomenės.

Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio sostinėje Simferopolyje vykusiose Gegužės 1-osios eitynėse dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių - jos tapo didžiausiu viešu renginiu per šio miesto istoriją. Eitynėse Maskvos Raudonojoje aikštėje, kurios buvo pirmasis Tarptautinei darbo dienai skirtas paradas šioje aikštėje nuo 1991 metų, taip pat dalyvavo beveik 100 tūkst. žmonių.

Ukraina: pietrytiniame Donecko mieste maždaug 300 prorusiškų aktyvistų, svaidydami Molotovo kokteilius ir akmenis į milicininkus, užėmė prokuratūros pastatą, ant kurio iškėlė Rusijos vėliavą.

Izraelis: eidamas 69-uosius metus mirė populiarus Izraelio aktorius ir režisierius Assi Dayanas (Asis Dajanas), kurio tėvas, legendinis armijos generolas Moshe Dayanas (Mošė Dajanas) ėjo gynybos ministro pareigas per du Artimųjų Rytų karus. A.Dayanas, kurį per visą jo karjerą lydėjo priklausomybė nuo narkotikų ir kuris anksčiau turėjo širdies problemų, buvo rastas negyvas savo namuose Tel Avive.

Didžioji Britanija: paskelbta, kad labdaros koncertų „Live Aid“ įkūrėjo Bobo Geldofo dukra Peaches (Pičes) mirė nuo per didelės heroino dozės – kaip ir jos motina Paula Yates (Pola Jeits), mirusi 2000-aisiais. 25 metų televizijos laidų vedėja ir manekenė balandžio 7 dieną buvo rasta negyva savo namuose Kente, bet jos palaikų tyrimo duomenys iš pradžių neleido vienareikšmiškai įvardyti mirties priežasties.

Vokietija: mokslininkai iš Helmholtzo (Helmholco) sunkiųjų jonų tyrimų centro Darmštato mieste patvirtino 117-ojo cheminio elemento egzistavimą, susintetinę 7 branduolius.

2 d. Ukraina: kruviniausia diena nuo tada, kai į valdžią Kijeve atėjo provakarietiška vadovybė.

48 žmonės žuvo pietiniame Odesos uostamiestyje per susirėmimus tarp prorusiškų ir provakarietiškų demonstrantų, per kuriuos buvo apmėtyti Molotovo kokteiliais ir užsiliepsnojo Profsąjungų rūmai. Per tą gaisrą pastate įstrigo ir gyvi sudegė 42 žmonės, dar šeši demonstrantai žuvo per mūšius gatvėse.

Vyriausybinėms pajėgoms atnaujinus puolimą prieš prorusiškų separatistų kontroliuojamą Slovjansko miestą, žuvo mažiausiai devyni žmonės, tarp jų keturi kariai.

Rusija- Ukraina: Maskva paskelbė, kad Kijevo kariniai veiksmai „sužlugdė“ prieš dvi savaites Ženevoje pasirašytą taikos susitarimą, turėjusį sumažinti įtampą krizėje.

Afganistanas: šalies šiaurės rytuose esančioje Badachšano provincijoje nuošliaužai užgriuvus vieną atokų kaimą žuvo daugiau kaip 2100 žmonių.

Sirija: vyriausybė ir sukilėliai sudarė susitarimą, pagal kurį opozicijos kovotojams leista pasitraukti iš kariuomenės apsuptų Homso miesto, esančio šalies centrinėje dalyje, rajonų. Homso senamiesčio apsiaustis tęsėsi beveik dvejus metus.

3 d. Ukraina: prorusiški separatistai Slovjansko mieste paleido ilgiau nei savaitę įkaitais laikytus septynis ESBO karinius stebėtojus ir keturis juos lydėjusius ukrainiečių karius. Stebėtojų paleidimo sąlygos nebuvo atskleistos. Jie laisvę atgavo tiesiogiai įsikišus Kremliaus pasiuntiniui Vladimirui Lukinui.

JAV: Arkanzaso valstijos Džonsboro mieste 40-metis vyras, neseniai paleistas iš psichiatrijos ligoninės, nušovė 3 žmones, tarp jų 12 metų mergaitę, ir dar 4 sužeidė, o tuomet nusišovė pats.

4 d. Ukraina: tūkstančiai prorusiškų kovotojų šturmavo Odesos milicijos būstinę ir privertė pareigūnus paleisti 67 jų bendražygius, kurie buvo suimti po dviem dienomis anksčiau vykusių riaušių.

Panama: naujuoju šalies prezidentu išrinktas konservatorių kandidatas, viceprezidentas Juanas Carlosas Varela (Chuanas Karlosas Varela).

Libija: laikinasis šalies parlamentas per ginčijamą balsavimą premjeru paskyrė Ahmedą Miitigą (Ahmedą Mitigą), tačiau ankstesnis Abdullah al Thani (Abdulos Sanio) ministrų kabinetas atsisakė trauktis iš valdžios.

5 d. Slovėnija: atsistatydino premjerė Alenka Bratušek, praradusi savo centro kairės partijos „Pozityvioji Slovėnija“ (PS) paramą.

Moldova: vyriausybė dėl blogėjančios saugumo padėties ir besiplečiančio smurto kaimyninėje Ukrainoje paskelbė padidintą parengtį prie šalies sienų.

Graikija: Egėjo jūros rytinėje dalyje nuskendus dviem į Graikiją mėginusių patekti nelegalių migrantų laiveliams, žuvo mažiausiai 22 žmonės, tarp jų keturi vaikai.

Rusija: eidama 81-uosius metus Maskvos ligoninėje mirė sovietinio kino žvaigždė Tatjana Samoilova, kurią labiausiai išgarsino vaidmenys filmuose „Skrenda gervės“ (Letiat žuravli) ir „Ana Karenina“ (Anna Karenina).

6 d. Ukraina: per susirėmimus netoli prorusiškų separatistų tvirtove tapusio rytinio Slovjansko miesto žuvo 34 sukilėliai. Patekę į separatistų pasalą šalia Slovjansko buvo nukauti keturi vyriausybių pajėgų kariai, dar apie 20 buvo sužeisti.

6 d. Vokietija: mirė 81 metų kolekcininkas Cornelius Gurlittas (Kornelijus Gurlitas), kurio bute 2012 metais buvo rasta nacių laikais iš žydų pagrobtų meno kūrinių kolekcija, įskaitant neįkainojamus Pablo Picasso (Pablo Pikaso), Claude'o Monet (Klodo Monė), Henri Matisse'o (Anri Matiso), Marco Chagallo (Marko Šagalo) ir kitų meistrų tapybos darbus. Savo meno kolekciją, kurią sudaro per tūkstantis kūrinių, jis testamentu paliko Šveicarijos Berno dailės muziejui.

JAV: buvusi Baltųjų rūmų stažuotoja Monica Lewinsky (Monika Levinski) parašė esė žurnalui „Vanity Fair“, kuriame papasakojo apie romaną su Billu Clintonu (Bilu Klintonu) ir savo gyvenimą po tų įvykių. Naujienos apie šį romaną pasklido 1998 metais ir iškart virto nežabotu skandalu, kuris vos nekainavo B.Clintonui prezidento posto.

7 d. JAV: pirmoji ponia Michelle Obama (Mišel Obama) internete paskelbė savo nuotrauką su plakatu „#Grąžinkit mūsų mergaites“, prisijungdama prie tarptautinės kampanijos, raginančios Nigerijos valdžią gelbėti balandį islamistų grupuotės „Boko Haram“ pagrobtas daugiau nei 200 mergaičių. Prie šios kampanijos socialinėje žiniasklaidoje prisijungė daugybė garsių politikų, aktorių ir visuomenės veikėjų, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatė pakistanietė Malala Yousafzai (Malala Jusafzai) ir CNN žvaigždė Christiane Amanpour (Kristian Amanpūr).

Tailandas: Konstitucinis Teismas pašalino iš posto premjerę Yingluck Shinawatrą (Jinglak Činavatą), nutaręs, kad ji viršijo savo įgaliojimus, 2011 metais perkėlusi į kitas pareigas Nacionalinio saugumo tarybos vadovą.

Pietų Afrikos Respublika: šalyje vyko penktieji laisvi visų rasių rinkimai, kuriuose pirmą kartą valdžią rinko ir „gimusiųjų laisvais“ karta. Pergalę juose iškovojo valdantysis Afrikos nacionalinis kongresas (ANC), kuris atėjo į valdžią vadovaujant Nelsonui Mandelai po apartheido žlugimo 1994-aisiais.

Kipras: būdamas 92 metų mirė sūfijų nakšbanditų ordino vadovas šeichas Nazımas Kibrisi (Nazimas Kibrisis).

9 d. Ukraina: Nacionalinės atminties institutas paragino ukrainiečius atsisakyti juodais ir oranžiniais dryžiais išmargintų Georgijaus (arba Šv.Jurgio) juostelių kaip Pergalės dienos simbolio ir vietoje jų rinktis raudoną aguoną.

Ukraina-Rusija: Vladimiras Putinas pirmąkart atvyko į Krymą po kovą įvykdytos šio Ukrainos regiono aneksijos dalyvauti Sevastopolyje vykusiose pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 69-ųjų metinių ir šio miesto išvadavimo nuo nacių okupacijos 70-ųjų metinių minėjimo iškilmėse.

10 d. Danija: Austrijai atstovavęs barzdotas transvestitas Conchita Wurst (Končita Vurst) su daina „Rise Like a Phoenix“ laimėjo Kopenhagoje vykusį 59-jį Eurovizijos dainų konkursą. 25 metų atlikėjas, kurio tikrasis vardas yra Tomas Neuwirthas (Tomas Noivirtas), Austrijai pergalę šiame konkurse iškovojo pirmą kartą nuo 1966 metų. Nė vienam Baltijos šalių atstovui šiemet į konkurso finalą patekti nepavyko. Lietuvos atstovė Vilija Matačiūnaitė su daina „Attention“ antrajame pusfinalyje užėmė 11 vietą ir finale nepasirodė.

11 d. Ukraina: Luhansko ir Donecko srityse vyko prorusiškų separatistų skubiai organizuoti referendumai, kuriuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už nepriklausomybę nuo Kijevo. Ukrainos vyriausybė ir Vakarai atsisakė pripažinti šiuos balsavimus, pavadinę juos nelegitimiais.

12 d. Ukraina: Donecko ir Luhansko srityse įsitvirtinę prorusiški separatistai paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir nurodė sieksiantys prisijungti prie Rusijos.

Nigerija: islamistų grupuotė „Boko Haram“ paskelbė vaizdo įrašą su maždaug 100 pagrobtų nigeriečių mergaičių, kuriame tvirtino, kad jos atsivertė į islamą ir nebus paleistos tol, kol nebus paleisti visi kalinami kovotojai.

13 d. Turkija: Somos anglių šachtoje vakarinėje Manisos provincijoje per sprogimą ir po jo kilusį gaisrą, kuris tęsėsi kelias dienas, žuvo 301 kalnakasys - tai daugiausiai aukų pareikalavusi pramoninė nelaimė per šalies istoriją. 486 nelaimės metu šachtoje buvusius darbininkus pavyko išgelbėti.

Šiaurės Korėja: valstybinė žiniasklaida pranešė, kad statybvietėje Pchenjane sugriuvus 23 aukštų daugiabučiui, kuriame jau gyveno arti šimto šeimų, žuvo kažkiek žmonių, tačiau tikslaus aukų skaičiaus nenurodė. Ši uždara komunistinė valstybė itin retai skelbia tokio pobūdžio negatyvias naujienas, be to, oficialiosios žiniasklaidos pranešimuose buvo lygiai tokie patys reti aukščiausio rango pareigūnų atsiprašymai dėl šios „neįsivaizduojamos“ statybų nelaimės.

Izraelis: Tel Avivo teismas skyrė buvusiam premjerui Ehudui Olmertui šešerius metus kalėjimo už kyšių, susijusių su dideliu nekilnojamojo turto vystymo projektu Jeruzalėje, paėmimą. Ekspremjerui taip pat buvo skirta milijono šekelių (210 000 eurų) bauda.

JAV: televizijos legenda Barbara Walters (Barbara Volters) paskelbė baigianti 52 metus trukusią žurnalistinę karjerą.

14 d. Vietnamas: šalies pietuose per protestus prieš Kinijos naftos gavybos platformą ginčijamuose vandenyse Pietų Kinijos jūroje ir vėliau kilusį smurto proveržį žuvo 21 žmogus.

Vengrija: buvęs komunistinio režimo vidaus reikalų ministras 92 metų Bela Biszku (Bela Bisku) nuteistas kalėti pusšeštų metų už karo nusikaltimus, įvykdytus malšinant 1956 metų antisovietinę revoliuciją.

15 d. Sudanas: aštuntą mėnesį nėščia krikščionė Meriam Yahia Ibrahim Ishag (Meriam Jahija Ibrahim Išag) dėl atsimetimo buvo nuteista mirti pakariant. Bausmė, sulaukusi griežto tarptautinio pasmerkimo, jai skirta vadovaujantis islamo šariato įstatymais, pagal kuriuos draudžiama atsiversti į kitas religijas. Birželio 23 dieną ši moteris, kalėjime pagimdžiusi mergaitę, buvo paleista į laisvę ir išvyko į Jungtines Valstijas, kurių pilietybę turi jos vyras.

16 d. Rusija: raketa „Proton-M“, turėjusi iškelti į orbitą vieną pažangiausių rusų ryšių palydovų, nukrito praėjus mažiau nei 10 minučių po starto sugedus jos valdymo varikliui. Raketa sudegė viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.

17-22 d.d. Balkanai: didžiausi per šimtmetį potvyniai ir nuošliaužos Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje ir Kroatijoje pareikalavo per 50 gyvybių. Visuose Balkanuose Savos upės ir jos intakų potvyniai, kilę prasidėjus smarkiausioms per visą stebėjimų istoriją liūtims, paveikė daugiau kaip 1,6 mln. žmonių.

Laosas: šalies šiaurėje sudužus Laoso karinių oro pajėgų lėktuvui, žuvo 15 juo skridusių žmonių, tarp jų šios komunistinės valstybės gynybos ir visuomenės saugumo ministrai, taip pat sostinės Vientiano meras.

Lenkija: vyskupas Wojciechas Polakas (Voicechas Polakas) paskirtas Lenkijos primu ir Gniezno arkivyskupu metropolitu.

18 d. Šveicarija: šveicarai referendume pasisakė prieš didžiausio pasaulyje minimalaus atlyginimo – 18 eurų už valandą – įvedimą. Šios iniciatyvios oponentai, tarp jų – vyriausybė, tvirtino, kad toks minimalus atlyginimas suduotų mirtiną smūgį daugeliui kompanijų ir susilpnintų sveiką Šveicarijos ekonomiką.

Bisau Gvinėja: šalies prezidentu išrinktas buvęs finansų ministras Jose Mario Vazas (Žozė Mariju Vasas).

JAV: amerikiečių aktoriui Michaelui Jace'ui (Maiklui Džeisui) pareikšti kaltinimai dėl žmonos April (Eipril) nužudymo poros namuose Kalifornijoje.

20 d. Rusija: į pietus nuo Maskvos nuo bėgių nuvažiavo ir su keleiviniu traukiniu susidūrė prekinio sąstato dalis. Per šią nelaimę, įvykusią tarp Bekasovo ir Naro Fominsko miestų, maždaug 80 km į pietvakarius nuo Rusijos sostinės, žuvo 6 žmonės ir dar apie 30 buvo sužeisti.

Tailandas: armija neramumų krečiamoje karalystėje paskelbė karo padėtį, kad atkurtų tvarką po daug mėnesių vykusių kruvinų antivyriausybinių protestų. Po dviejų dienų armijos vadas generolas Prayutas Chan-O-Cha (Prajutas Čan-O-Ča) paskelbė, kad ginkluotosios pajėgos perima valdžią šalyje.

Malavis: šalyje vyko parlamento ir prezidento rinkimai, kuriuose pergalę iškovojo opozicinė Demokratinė pažangos partija, o jos vadovas Peteris Mutharika (Piteris Mutarika) buvo išrinktas naujuoju valstybės vadovu. P.Mutharika yra velionio prezidento Bingu wa Mutharikos (Bingu va Mutarikos), kuris mirė eidamas valstybės vadovo pareigas 2012 metais, brolis.

21 d. Rusija-Kinija: po dešimtmetį trukusių įtemptų derybų Kinija ir Rusija Šanchajuje pasirašė daugiau nei 400 mlrd. dolerių vertės dujų tiekimo susitarimą 30-iai metų, pagal kurį Rusija kasmet Kinijai parduos 38 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

22 d. ES: Didžioji Britanija ir Nyderlandai pradėjo keturias dienas trukusį Europos Parlamento rinkimų maratoną. Airija ir Čekija balsavo penktadienį, Latvija, Malta ir Slovakija - šeštadienį, o kita 21 bloko šalis – sekmadienį. Rinkimus, kurie pasižymėjo mažu rinkėjų aktyvumu, laimėjo vyraujančių politinių srovių partijos, tačiau beprecedentis euroskeptikų ir kraštutinių dešiniųjų iškilimas gerokai susilpnino jų pozicijas, kurios anksčiau garantavo sklandų proeuropinių partijų vadovavimą. Ypač įspūdingą proveržį euroskeptikai pasiekė abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse: Prancūzijoje triumfavo kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN), o Didžiojoje Britanijoje - Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP).

Kinija: neramiame šiaurės vakariniame Sindziango regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro musulmonai uigūrai, mažiausiai 31 žmogus žuvo, o dar daugiau kaip 90 buvo sužeisti, kai du automobiliai Urumčio turgavietėje įsirėžė į žmones ir nugriaudėjo virtinė sprogimų.

23 d. Rusija: tyrimai parodė, kad 2013 metų vasarį virš Rusijos miesto Čeliabinsko sprogęs apie 20 metrų skersmens meteoritas prieš maždaug 290 mln. metų buvo kaktomuša susidūręs su gerokai stambesniu kosminiu luistu, kurio skersmuo galėjo siekti apie 150 metrų.

24 d. Belgija: Briuselio centre esančiame žydų muziejuje per išpuolį nušauti keturi žmonės - tai buvo pirmoji per daugiau nei tris dešimtmečius šalyje įvykdyta antisemitinė ataka. Po kelių dienų Pietų Prancūzijos Marselio mieste dėl šių šaudynių buvo sulaikytas Prancūzijos ir Alžyro pilietybę turintis 29 metų Mehdi Nemmouche'as (Mehdis Nemušas). Paaiškėjo, kad anksčiau jis ilgiau nei metus kartu su islamistais dalyvavo kovos veiksmuose Sirijoje. Liepos 29 dieną M.Nemmouche'as buvo išduotasd Belgijai, kur bus teisiamas.

Somalis: sostinėje Mogadiše per islamistų judėjimo „al Shebab“ surengtą parlamento puolimą žuvo mažiausiai dešimt žmonių.

Pietų Afrikos Respublika: prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma) prisaikdintas antrai penkerių metų kadencijai.

Prancūzija: turkų režisierius Nuri Bilge Ceylanas (Nuris Bilgė Džeilanas) laimėjo Kanų festivalio „Auksinę palmės šakelę“ už dramą „Žiemos miegas“ (Kış Uykusu). Julianne Moore (Džulian Mur) laimėjo geriausios aktorės apdovanojimą už vaidmenį Davido Cronenbergo (Deivido Kronenbergo) kandžioje satyroje „Žvaigždžių žemėlapis“ (Maps to the Stars), o prizas už geriausio vyro vaidmenį atiteko britui Timothy Spallui (Timočiui Spolui) už darbą biografinėje Mike’o Leigh (Maiko Li) juostoje „Ponas Terneris“ (Mr. Turner). Geriausiu režisieriumi pripažintas Bennettas Milleris (Benetas Mileris) - už už tikrais įvykiais paremtą Holivudo filmą „Lapių medžiotojas“ (Foxcatcher). Kanų festivalio „Didįjį prizą“ pelnė Italijos režisierė Alice Rohrwacher (Alisė Rorvacher) - už „Stebuklus“ ( Le meraviglie), o Žiuri prizą pasidalijo jauniausias ir seniausias kino kūrėjai - 25 metų debiutantas Xavier Dolanas (Ksavjė Dolanas) už savo inovatyvią dramą „Mommy“ ir kino legenda Jeanas-Lucas Godard'as (Žanas Liukas Godaras), pristatęs 3D filmą "Sudie kalbai" (Adieu au Langage).

25 d. Ukraina: provakarietiškų pažiūrų milijardierius konditerijos pramonės magnatas Petro Porošenka jau pirmajame rinkimų ture išrinktas naujuoju šalies prezidentu.

Belgija: šalyje vyko visuotiniai rinkimai, po kurių derybos dėl federalinės vyriausybės suformavimo tęsėsi net penkis mėnesius, nes olandiškai kalbantiems flamandų separatistams atstovaujantis Naujasis flamandų aljansas (Nieuw-Vlaamse Alliantie, N-VA) laimėjo šiaurinėje Flandrijoje, o prancūzakalbiai socialistai išsaugojo stipriausias pozicijas pietiniame Valonijos regione.

Kolumbija: šalyje vyko pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame opozicijos kandidatas Oscaras Zuluaga (Oskaras Suluaga) aplenkė perrinkimo siekusį šalies lyderį Juaną Manuelį Santosą (Chuaną Manuelį Santosą), tačiau negavo absoliučios daugumos rinkėjų balsų, todėl birželio 15 dieną buvo surengtas antrasis turas. Jame J.M.Santosas, siekiantis sudaryti taikos susitarimą su „Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis“ (FARC), nedidele persvara įveikė O.Zuluagą, kritikuojantį takos procesą su marksistų sukilėliais.

Lenkija: būdamas 90 metų mirė paskutinis Lenkijos komunistinio režimo lyderis generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis). Vėžiu sirgęs buvęs diktatorius užgeso likus vos kelioms dienoms iki birželio 4-osios, kai Lenkijoje paminėtos pirmųjų pusiau laisvų rinkimų, žymėjusių komunistinio režimo saulėlydį, 25-osios metinės. Gegužės 30 dieną W.Jaruzelskis palaidotas Varšuvos istorinėse Povonzkų kapinėse.

26 d. Egiptas: šalyje tris dienas vyko prezidento rinkimai, kuriuose pergalę, surinkęs 96,9 proc. balsų, iškovojo į atsargą išėjęs armijos vadas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis). Valstybės vadovu jis tapo praėjus beveik metams po to, kai nušalino islamiškų jėgų prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį) ir ėmėsi griežtų priemonių prieš jo šalininkus.
Indija: šiaurinės Utar Pradešo valstijos Sant Kabir Nagaro rajone, esančiame už maždaug 220 km į pietryčius nuo valstijos sostinės Laknau, greitajam keleiviniam traukiniui įsirėžus į stovintį prekinį sąstatą žuvo 40 žmonių.

27 d. Gruzija: separatistiniame Abchazijos regione Raulio Chadžimbos vadovaujama opozicija šturmavo prezidentūros pastatą, priversdama sprukti respublikos lyderį Aleksandrą Ankvabą, ir paskelbė, jog perima vadovavimą. Birželio 1 dieną A.Ankvabas atsistatydino, o parlamentas paskyrė rugpjūtį pirmalaikius prezidento rinkimus.

28 d. Pietų Korėja: pietvakariniame Čolado regione per gaisrą senyvo amžiaus pacientų slaugos ligoninėje žuvo 21 žmogus, o dar aštuoni buvo sužeisti. Kelios dienos prieš šią nelaimę dideliame prekybos komplekse šiauriniame Seulo priemiestyje kilęs gaisras pareikalavo aštuonių žmonių gyvybių.

JAV: būdama 86-ių savo namuose Šiaurės Karolinoje mirė garsi afroamerikiečių rašytoja, poetė ir žmogaus teisių gynėja Maya Angelou (Maja Andželou).

29 d. Kazachstanas: Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai Astanoje pasirašė sutartį dėl Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) įkūrimo, kuri įsigalios nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Spalio 9-ąją susitarimą dėl prisijungimo prie EES pasirašė Armėnija.

31 d. Afganistanas: penkerius metus Afganistano kovotojų nelaisvėje išbuvęs JAV armijos seržantas Bowe'as Bergdahlas (Bouvas Bergdalas) buvo iškeistas į penkis aukšto rango Talibano narius, laikytus Gvantanamo kalėjime. Šis kontroversiškas žingsnis, atliktas prieš tai tinkamai neinformavus Kongreso, išprovokavo griežtą kai kurių JAV politikų kritiką. B.Bergdahlas buvo vienintelis Afganistane laikytas amerikiečių karys nuo karo pradžios 2001 metais.

Didžioji Britanija: mirė 91 metų baronienė Mary Soames (Meri Soums), paskutinis dar gyvenęs britų karo laikų ministro pirmininko Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) vaikas. Ji buvo jauniausias iš penkių W.Churchillio vaikų.

JAV: vaizdo įrašų portale „YouTube“ Pietų Korėjos reperio Psy (Psai) dainos „Gangnam Style“ klipas peržengė dviejų milijardų peržiūrų ribą.

Birželis 

1 d. Salvadoras: buvęs Farabundo Marti (Farabundo Marčio) nacionalinio išvadavimo fronto (FMLN) partizanų vadas Salvadoras Sanchezas Cerenas ( Salvadoras Sančesas Serenas) prisaikdintas Salvadoro prezidentu.

Rusija: 17 žmonių žuvo, kai atokioje Kolos pusiasalio tundroje šalies šiaurės vakaruose į Munozero ežerą nukrito sraigtasparnis Mi-8, kuriuo skrido iš viso 19 žmonių.

2 d. JAV-Europa: JAV prezidentas Barackas Obama Varšuvoje pradėjo krizės Ukrainoje temdomą kelionę po Europą, kurios metu pabrėžė, kad Vašingtono įsipareigojimas Rytų Europai dėl jos saugumo yra „šventas ir neliečiamas“ bei griežtai pasmerkė Rusijos "tamsiąją taktiką" Ukrainoje. Varšuvoje B.Obama taip pat pristatė vadinamąją Europos padrąsinimo iniciatyvą (European Reassurance Initiative) - 1 mlrd. dolerių vertės saugumo planą, numatantį stiprinti Amerikos karių, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje bei didinti Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos karinius pajėgumus.

Ispanija: Ispanijos karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas), kuris buvo karūnuotas 1975 metų lapkritį, po diktatoriaus generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties, paskelbė, kad atsisakys sosto savo sūnaus princo Felipe (Felipės) naudai.

Palestina: Vakarų Kranto Ramalos mieste prisaikdinta naujoji palestiniečių vienybės vyriausybė. Pagal balandžio 23 dieną pasirašytą susitarimą, Palestinos išvadavimo organizacija, vadovaujama judėjimo „Fatah“, sutarė dirbti drauge su islamistų judėjimu „Hamas“ ir suformuoti laikiną politiškai nepriklausomų ministrų kabinetą, kuris padėtų pasirengti ilgai atidėliojamiems rinkimams.

JAV: eidamas 89-uosius metus mirė farmakologas ir chemikas Alexanderis Shulginas (Aleksandras Šulginas), žinomas kaip „ekstazio krikštatėvis“, nes menkai žinomą cheminį preparatą pavertė plačiai vartojamu vakarėlių narkotiku.

3 d. Sirija: režimo kontroliuojamose šalies teritorijose vyko valstybės vadovo rinkimai, kuriuos didžiule persvara, surinkęs 88,7 proc. balsų, laimėjo prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas). Jo tarptautiniai oponentai šiuos rinkimus pavadino apgaule, o opozicija – „demokratijos parodija“.

Kirgizija: oficialiai uždaryta prie sostinės Biškeko veikusi JAV Manaso oro pajėgų bazė.

Ispanija: airių rašytojas Johnas Banville'as (Džonas Benvilas) pelnė 2014 metų Astūrijos princo premiją už literatūrą. Premiją sudaro 50 tūkst. eurų.

4 d. Kanada: rytiniame Monktono mieste Naujojo Bransviko provincijoje trys policininkai buvo nušauti, o dar du sunkiai sužeisti, pareigūnams mėginant sučiupti jauną vyrą, kuris buvo ginkluotas šautuvu ir dėvėjo slepiamosios spalvos drabužius. Po daugiau nei parą trukusių didelio masto gaudynių užpuolikas - 24 metų Justinas Bourque (Žiustenas Burkė) - buvo sulaikytas.

5 d. Belgija: Briuselyje susitikę Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai paragino Vladimirą Putiną liautis destabilizuoti padėtį Ukrainoje, nes priešingu atveju šalis sulauks tolesnių baudžiamųjų priemonių Rusijos vadovas nebuvo pakviestas į šį susitikimą po to, kai Maskva kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Afganistanas: daugiau nei 100 žmonių žuvo šiaurės Afganistane per staigius potvynius, sugriovusius šimtus namų ir privertusius tūkstančius gyventojų pasitraukti.

JAV: šiaurės vakaruose esančio Sietlo universiteto miestelyje šratiniu šautuvu ginkluotas vyras nušovė vieną ir sužeidė dar tris žmones. Užpuolikas buvo sulaikytas.

6 d. Prancūzija: Normandijoje susirinkę pasaulio lyderiai iškilmingai paminėjo sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ąsias metines. Čia įvyko pirmasis trumpas išrinktojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kurio metu jie abu pasisakė už būtinybę skelbti paliaubas Ukrainos rytuose.

7 d. Ukraina: milijardierius Petro Porošenka prisaikdintas penktuoju Ukrainos prezidentu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.

8 d. Bulgarija: šalies vyriausybė sustabdė statybos darbus Rusijos vadovaujamame dujotiekio „South Stream“ („Pietų srautas“) projekte. Įgyvendinus šį projektą, Rusija būtų galėjusi savo eksportuojamas dujas pumpuoti į ES aplenkiant Ukrainą.

Egiptas: į atsargą išėjęs armijos vadas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis), gegužės pabaigoje pasiekęs triuškinamą rinkimų pergalę, prisaikdintas šalies prezidentu.

Kosovas: įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo tuometinio premjero Hashimo Thaci (Hašimo Tačio) Kosovo demokratinė partija (PDK). Tačiau ji, neturėdama parlamentinės daugumos, beveik pusmetį negalėjo suformuoti naujos vyriausybės, nes tai padaryti trukdė į koaliciją susibūrusios opozicinės partijos.

Vatikanas: popiežius Pranciškus per precedento neturinčią judėjų, krikščionių ir musulmonų maldą Vatikano soduose paragino tuometinį Izraelio prezidentą Shimoną Peresą (Šimoną Peresą) ir palestiniečių vadovą Mahmoudą Abbasą (Mahmudą Abasą) „bet kokia kaina dialogu siekti taikos“.

JAV: Niujorke įvyko 68-oji teatro apdovanojimų „Tony“ įteikimo ceremonija, kurioje „Džentelmeno meilės ir nužudymo vadovas“ (A Gentleman's Guide to Love and Murder) paskelbtas geriausiu miuziklu, o geriausiais aktoriais pripažinti Neilas Patrickas Harrisas (Nilas Patrikas Harisas), Bryanas Cranstonas (Brajenas Kranstonas), Audra McDonald (Odra Makdonald) ir Jessie Mueller (Džesi Miuler). Tuo tarpu geriausios pjesės apdovanojimas atiteko dramai „All the Way“.

10 d. Izraelis: šalies parlamentas iš penkių kandidatų išrinko 10-ąjį valstybės vadovą – prezidentu tapo buvęs parlamento pirmininkas Reuvenas Rivlinas, šiame poste pakeitęs Shimoną Peresą (Šimoną Peresą).

Irakas: džihadistų judėjimo „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) kovotojai per žaibišką puolimą užėmė antrąjį pagal dydį šalies miestą Mosulą, esantį Irako šiaurėje. Bėgdami nuo susirėmimų, savo namus Mosule paliko mažiausiai pusė milijono gyventojų, dauguma kurių persikėlė į kurdų kontroliuojamas teritorijas.

11 d. Irakas: tęsdami didelio masto puolimą Irako šiaurėje, ISIL kovotojai užėmė buvusio diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) gimtąjį Tikrito miestą.

12 d. Palestina: Vakarų Krante „Hamas“ kovotojai pagrobė tris žydų paauglius. Jų paieškai buvo dislokuotos gausios Izraelio armijos ir vidaus saugumo tarnybos „Shin Bet“ pajėgos, surengusios didžiulio masto operaciją, per kurią žuvo penki palestiniečiai, o dar daugiau kaip 400 buvo areštuoti. Izraelio vykdomi areštai išprovokavo raketinių išpuolių iš Gazos Ruožo prieš Pietų Izraelį suintensyvėjimą, į kurį Izraelis reagavo smūgiais iš oro. Po 17 dienų pagrobtų paauglių lavonai buvo aptikti viename lauke Vakarų Kranto pietuose.

13 d. Italija: iš Venecijos mero pareigų atsistatydino Giorgio Orsoni (Džordžas Orsonis), kuris buvo sulaikytas vykstant plataus masto korupcijos tyrimui, susijusiam su povandeninių užtvarų, turinčių apsaugoti šį istorinį miestą nuo potvynių, statybų darbais.

14 d. Ukraina: prorusiški separatistai numušė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinį transporto lėktuvą IL-76, kuris rengėsi tūpti Luhansko aerodrome. Žuvo 49 ukrainiečių kariai.

Afganistanas: įvyko antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžėsi buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) ir buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis). Po tris mėnesius trukusių įtemptų ginčų dėl rinkimų rezultatų, kurie sukėlė politinę krizę, grasinusią išprovokuoti didžiulius neramumus, abu kandidatai galiausiai sutiko suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, o A.Ghani buvo paskelbtas prezidentu.

Suomija: valdančioji centro dešiniųjų Nacionalinės koalicijos partija savo lyderiu Alexander'ą Stubbą (Aleksandrą Stubą), kuris birželio 24 dieną premjero pareigose pakeitė Jyrki Kataineną (Jurkį Kataineną), nusprendusį siekti posto Europos Komisijoje.

Slovakija: politikos naujokas Andrejus Kiska, kovą vykusiuose rinkimuose įveikęs kairiųjų premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą), prisaikdintas naujuoju šalies prezidentu.

16 d. Rusija-Ukraina: Rusijos Valstybės Dūmos nariai pareikalavo, kad iš pareigų būtų atleistas Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia, kuris kiek anksčiau mėgindamas nuraminti įtūžusius demonstrantus, puolusius Rusijos ambasadą Kijeve, išvadino prezidentą Vladimirą Putiną išvadino necenzūriniu žodžiu „ch*ilo“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog daugiau nesikalbės su A.Deščycia. Birželio 18 dieną Ukrainos vadovas Petro Porošenka pasiūlė nauju užsienio reikalų ministru vietoje A.Deščycios skirti tuometinį šalies ambasadorių Vokietijoje Pavlo Klimkiną.

Rusija-Ukraina: Rusijos valstybinė monopolininkė „Gazprom“ paskelbė įvedanti Ukrainai išankstinio mokėjimo už dujas režimą. Dėl tokio žingsnio dujų tiekimas faktiškai nutrūko, nes Kijevas ir Maskva nebuvo išsprendę užsitęsusio ginčo dėl neapmokėtų skolų.

Irakas: sunitų kovotojai iš „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ISIL), tęsdami birželio 9 dieną Ninevės sostinėje Mosule pradėtą didelio masto puolimą, po kelias dienas trukusių įnirtingų susirėmimų užėmė šiitišką Tal Afaro miestą.

JAV: per Nebraskos šiaurės rytinę dalį praslinkus smarkiai audrai, per kurią susidarė tornadų, Pilgerio miestelyje buvo sugriauta daugiau nei pusė pastatų, žuvo penkiametė ir dar apie 20 žmonių buvo sužeisti.

18 d. Turkija: teismas už vaidmenį 1980-ųjų kariniame perversme skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos 96 metų buvusiam armijos štabo viršininkui Kenanui Evrenui, vėliau tapusiam šalies prezidentu.

ES: Belgijos flamandų separatistų Naujasis flamandų aljansas (N-VA) nusprendė Europos Parlamente prisijungti prie euroskeptiškos Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijos, kuri tapo trečiąja pagal dydį politine jėga ES asamblėjoje, aplenkusi Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakciją.

Liuksemburgas: hercogystės parlamentas pritarė tam, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos homoseksualių ir heteroseksualių asmenų poros turėtų vienodas teises sudaryti santuoką bei įsivaikinti.

19 d. Ukraina: parlamentas patvirtino prezidento pasiūlytus kandidatus į tris svarbius postus: karjeros diplomatas Pavlo Klimkinas buvo paskirtas užsienio reikalų ministru, investicijų bankininkė Valerija Hontareva - naująja centrinio banko vadove, o Vitalijus Jarema - generaliniu prokuroru.

Ispanija: karalius Felipe VI (Felipė VI) perėmė Ispanijos sostą iš savo tėvo Juano Carloso (Chuano Karloso), kurio karaliavimas truko 39 metus. Į kuklią karūnos perdavimo ceremoniją užsienio valstybių lyderiai ir karališkųjų šeimų nariai nebuvo pakviesti.

20 d. Bulgarija: per smarkių liūčių sukeltus potvynius šalies šiaurės rytuose žuvo 12 žmonių.

20 –29 d. Kinija: Honkonge 800 tūkst. žmonių dalyvavo neoficialiame referendume dėl didesnių demokratinių laisvių, kurį organizavo protestų grupė „Occupy Central“.

21 d. Baltarusija: iš kalėjimo netikėtai paleistas garsus Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis, kuris 2011-aisiais buvo nuteistas kalėti puspenktų metų, nes buvo pripažintas kaltu nesumokėjęs mokesčių už lėšas, laikytas užsienio bankų (Lenkijos ir Lietuvos) sąskaitose.

23 d. Sirija: šalis perdavė Cheminių ginklų uždraudimo organizacijai (OPCW) paskutinę iš 1300 tonų cheminių ginklų, kuriuos buvo deklaravusi, partiją. Tačiau OPCW nurodė negalinti paskelbti, kad šalis nebeturi tokių ginklų, nes būgštaujama, kad Damaskas deklaravo ne visą savo cheminį arsenalą.

Egiptas: trys arabų naujienų televizijos „al Jazeera“ žurnalistai - Australijos ir Latvijos pilietybę turintis Peteris Greste (Piteris Grestė), Kanados ir Egipto pilietis Mohamedas Fahmy (Mohamedas Fahmis) bei egiptietis Baheras Mohamedas – buvo nuteisti kalėti septynerius metus už pagalbą uždraustai Musulmonų brolijai ir „klaidinančių naujienų platinimą“.

Mauritanija: prezidentas Mohamedas Ould Abdel Azizas (Mohamedas Uld Abdel Azizas) perrinktas antrai kadencijai, surinkęs 81,89 proc. balsų. Jo pagrindiniai varžovai boikotavo rinkimų procesą, teigdami, kad jis yra „fiktyvus“.

Didžioji Britanija: Claude'o Monet (Klodo Monė) paveikslas iš jo „Vandens lelijų“ serijos aukcione Londone parduotas už 31,7 mln. svarų - tai antroji pagal dydį suma, paklota už šio prancūzų impresionisto darbą.

24 d. Rusija: prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai paprašė aukštųjų parlamento rūmų atšaukti kovo 1-osios sprendimą leisti Ukrainos teritorijoje panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

Kataras: emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani (Tamimas bin Hamadas Sanis) sutiko skirti 2,2 mlrd. eurų Barselonoje esančios arenos „La Monumental“ rekonstrukcijai į vieną didžiausių mečečių pasaulyje, kuri talpins 40 tūkst. žmonių.

27 d. ES: Bendrijos lyderiai pasirašė istorines asociacijos sutartis su Ukraina, Gruzija ir Moldova. Šių sutarčių pasirašymui įnirtingai priešinosi Maskva, teigdama, kad tai kenkia jos ekonominiams interesams ir yra įsibrovimas į jos tradicinę įtakos zoną. Ukrainos vadovas Petro Porošenka sutartį pasirašė parkeriu su užrašu „Ukrainos ir ES asociacija, Vilnius, 2013“ iš Vilniaus viršūnių susitikimo, kuriame pernai lapkritį jo pirmtakas Viktoras Janukovyčius atsisakė patvirtinti šį dokumentą, tuo sukeldamas krizę šalyje.

ES: Europos Vadovų Taryba sutarė naujuoju Europos Komisijos vadovu skirti buvusį ilgametį Liuksemburgo premjerą Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį), kurio kandidatūrai įnirtingai priešinosi Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

28 d. Bosnija ir Hercegovina: Sarajeve iškilmingai pamintos Austrijos-Vengrijos kronprinco Pranciškaus Ferdinando nužudymo, išprovokavusio Pirmąjį pasaulinį karą, 100-osios metinės.

29 d. Irakas: džihadistų judėjimas „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) paskelbė įkuriantis „kalifatą“ – islamo valstybę, kurios „kalifas“ ir „visų musulmonų lyderis“ bus judėjimo vadas Abu Bakras al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis).

30 d. Didžioji Britanija: britų televizijos žvaigždė Rolfas Harrisas (Rolfas Harisas) pripažintas kaltu dėl lytinio smurto prieš mergaites ir jaunas moteris. Londono teismas nustatė, kad Australijoje gimęs 84 metų pramogų pasaulio veteranas nuo 1968 iki 1986 metų užpuolė keturias mergaites ir moteris nuo septynerių iki 19 metų, tarp jų – savo dukters Bindi vaikystės geriausią draugę. Liepos 4 dieną R.Harrisui buvo skirta penkerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Liepa 

1 d. Ukraina: prezidentas Petro Porošenka nusprendė nepratęsti birželio 20 dieną paskelbtų vienašališkų paliaubų ir tęsti karinį puolimą prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.

ES: per pirmąjį naujos sudėties Europos Parlamento posėdį jo pirmininku naujai pustrečių metų kadencijai perrinktas vokiečių socialdemokratas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas).

Kinija: maždaug 100 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijoje už demokratiją Honkonge, kuri, pasak organizatorių, buvo didžiausia šiame pusiau autonominiame mieste nuo jo grąžinimo Kinijai. Demonstracija buvo surengta po to, kai beveik 800 tūkst. žmonių balsavo neoficialiame referendume, reikalaudami pakeisti rinkimų sistemą, kad patys rinkėjai, o ne centrinė vyriausybė Pekine siūlytų kandidatus prieš Honkongo vadovo rinkimus 2017 metais.

Prancūzija: Jungtinės Valstijos didžiausiam Prancūzijos bankui „ BNP Paribas“ skyrė rekordinę 9 mlrd. dolerių baudą už Kubai, Iranui ir Sudanui įvestų sankcijų nesilaikymą 2002–2009 metais.

JAV: eidamas 80-uosius metus mirė taikos aktyvistas, Amerikos hipių judėjimo guru Stephenas Gaskinas (Stivenas Gaskinas).

Rusija: sulaukęs 72 metų mirė buvęs Rusijos karinių oro pajėgų vadas generolas Anatolijus Kornukovas, kurio įsakymu 1983 metais buvo numuštas Pietų Korėjos keleivinis lėktuvas „Boeing 747“. Tąsyk žuvo visi 269 orlaivio keleiviai ir įgulos nariai.

2 d. Izraelis: arabiškame Rytų Jeruzalės rajone buvo pagrobtas 16-metis Mohammedas Abu Khdeiras (Mohamedas Abu Chdeiras), kurio apdegęs lavonas po kelių valandų buvo rastas miesto pakraštyje. Šis išpuolis, kurį įvykdė izraeliečių ekstremistai, keršiję už trijų žydų paauglių nužudymą birželį, išprovokavo didžiulio masto smurtinius protestus.

Prancūzija: buvusiam šalies vadovui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) pareikšti kaltinimai dėl korupcijos ir prekybos poveikiu. Sprendimas pateikti kaltinimus N.Sarkozy buvo priimtas po 15 valandų trukusios jo apklausos, ir tai buvo pirmasis kartas, kai koks nors buvęs Prancūzijos lyderis sulaikomas atliekant kriminalinį tyrimą.

JAV: legendinio prancūzų okeanografo Jacques'o Cousteau (Žako Kusto) anūkas Fabienas Cousteau (Fabianas Kusto) išnėrė iš povandeninės laboratorijos prie Floridos salų, kurioje praleido 31 dieną, pagerinęs 30 parų gyvenimo po vandeniu rekordą, prieš pusę šimtmečio pasiektą jo senelio. Birželio 1-ąją pradėtos misijos „Mission 31“ tikslas buvo stebėti jūrų gyvūniją, taršos poveikį koralams ir ilgalaikio buvimo po vandeniu poveikį žmonėms.

3 d. Ukraina: parlamentas naujuoju gynybos ministru patvirtino Valerijų Heletėjų, kuris šiame poste pakeitė Mychailą Kovalį. Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku paskirtas Viktoras Muženka.

Vokietija: parlamentas pirmą kartą šalies istorijoje patvirtino įstatymą dėl minimalaus darbo užmokesčio - nuo 2015 metų valandinis minimalus darbo užmokestis sieks 8,5 euro.

Vokietija: areštuotas Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos 31 metų agentas, kuris, kaip įtariama, pardavė CŽV daugiau kaip 200 dokumentų, įskaitant dokumentus apie Vokietijos parlamento komisiją, tyrusią JAV Nacionalinio saugumo agentūros vykdytą masinį sekimą, tarp kurio taikinių buvo ir kanclerės Angelos Merkel telefonas.

4 d. Indija: pietiniame Čenajaus mieste sugriuvus statomam 11 aukštų pastatui, žuvo 61 žmogus. Dauguma aukų buvo statybininkai.

Prancūzija: pietinio Albi miesto pradinėje mokykloje vieno moksleivio motina klasės akivaizdoje nudūrė 34 metų mokytoją. Užpuolikė sulaikyta.

5 d. Ukraina: vyriausybinės pajėgos po įnirtingų susirėmimų išstūmė prorusiškus separatistus iš rytinių Slovjansko ir Kramatorsko miestų.

Lenkija: šalies pietuose sudužus lengvajam parašiutininkų klubo lėktuvui, vienuolika žmonių žuvo, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas.

Ukraina: Kijeve mirė 78 metų Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovas mitropolitas Volodymyras, kurio pasaulietinis vardas – Viktoras Sabodanas.

JAV: mirė 89 metų teatro, kino ir televizijos aktorė Rosemary Murphy (Rozmari Merfi), televizijos apdovanojimo „Emmy“ laureatė.

7 d. Gruzija: eidamas 87-uosius metus mirė buvęs šalies prezidentas Eduardas Ševardnadzė, kuris kaip paskutinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras padėjo užbaigti Šaltąjį karą.

8 d. Izraelis: žydų valstybė, siekdama nutraukti „Hamas“ vykdomą jos teritorijos apšaudymą raketomis, Gazos Ruože smūgiais iš oro pradėjo karinę operaciją „Apsauginis skardis“ (Protective Edge). Palestiniečių kovotojai į tai atsakė intensyvesnėmis raketų atakomis. Liepos 17 dieną žydų pajėgos anklave pradėjo antžeminį puolimą, siekdamos sunaikinti sieną kertančių tunelių tinklą, kurį palestiniečių kovotojai naudoja, kad prasiskverbtų į Pietų Izraelį. Per 50 dienų trukusį karinį konfliktą, kuris baigėsi rugpjūčio 26 dieną sudarytomis paliaubomis, žuvo beveik 2 200 palestiniečių, o Gazos kovotojų atakos nusinešė dar 73 žmonių, daugiausiai Izraelio karių, gyvybes. Tai buvo jau trečias ginkluotas konfliktas toje teritorijoje per pastaruosius šešerius metus.

Brazilija: pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje Vokietijos rinktinė įspūdingu rezultatu 7:1 sutriuškino čempionato šeimininkės Brazilijos vienuolikę.

9 d. Indonezija: Džakartos gubernatorius Joko Widodo (Džokas Vidodas) laimėjo šalies prezidento rinkimus, surinkęs 53 proc. balsų ir įveikęs buvusį generolą Prabowo Subianto (Prabovą Subiantą), kuris apkaltino savo varžovą masiškai klastojus balsus.

Rusija: Maskva patvirtino, kad ukrainiečių lakūnė Nadija Savčenko, kurią birželio 18 dieną Ukrainos rytuose sučiupo prorusiški separatistai, buvo perduota Rusijai ir laikoma Voronežo tardymo izoliatoriuje dėl kaltinamų dalyvavus dviejų rusų žurnalistų nužudyme.

JAV: buvęs Naujojo Orleano meras Ray Naginas (Rėjus Nadžinas) buvo nuteistas kalėti 10 metų už korupciją, pinigų plovimą ir sukčiavimą. R.Naginas šiam miestui vadovavo 2002-2010 metais.

10 d. Vokietija: po virtinės šnipinėjimo skandalų iš šalies išsiųstas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) Berlyno biuro vadovas.

12 d. Rusija: Maskvoje mirė garsi sovietų režimo disidentė ir Vladimiro Putino kritikė Valerija Novodvorskaja. Publicistei ir žmogaus teisių gynėjai buvo 64-eri metai.

13 d. Slovėnija: šalyje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo politikos naujoko Miro Ceraro partija (SMC). Garsus teisės profesorius šią centristinės pakraipos politinę jėgą įkūrė likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų.

Brazilija: Vokietijos futbolo rinktinė ketvirtą kartą tapo pasaulio čempione - planetos pirmenybių lemiamoje dvikovoje Rio de Žaneire vokiečiai per pratęsimą 1:0 (0:0, 0:0) palaužė Argentinos vienuolikės pasipriešinimą ir tapo pirmąja Europos komanda, kuriai pavyko laimėti čempionatą Amerikos žemyne. Jaudinama vokiečių pergalė sukėlė džiaugsmo pliūpsnį Berlyne, kur sproginėjo fejerverkai, o gatves užplūdo minios ekstazės apimtų futbolo aistruolių. Tuo tarpu Argentinos sostinėje futbolo aistruoliai sukėlė riaušes, dėl kurių buvo sulaikyta daugiau nei 30 žmonių.

Pietų Afrikos Respublika: Johanesburge mirė žymi rašytoja, 1991-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatė ir kovos su apartheidu aktyvistė Nadine Gordimer (Nadin Gordimer). Jai buvo 90 metų.

14 d. Ukraina: prorusiški separatistai Luhansko srityje raketa numušė Ukrainos oro pajėgų transporto lėktuvą An-26. Keturi jo įgulos nariai buvo išgelbėti, o du sučiupo separatistai.

Didžioji Britanija: užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) netikėtai paskelbė atsistatydinantis, premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) nusprendus pertvarkyti vyriausybę prieš ateinančiais metais numatytus rinkimus. Naujuoju šalies diplomatijos vadovu buvo paskirtas užkietėjęs euroskeptikas Philipas Hammondas (Filipas Hamondas).

Didžioji Britanija: Anglikonų Bažnyčios visuotinis sinodas nubalsavo už tai, kad būtų leista moteris šventinti į vyskupes.

15 d. ES: Europos Parlamentas pritarė Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) paskyrimui naujuoju Europos Komisijos vadovu.

Rusija: Maskvoje per metropoliteno traukinio avariją, kurios metu požeminiame tunelyje nuo bėgių nulėkė trys vagonai, žuvo 23 žmonės ir daugiau nei 100 buvo sužeisti. Manoma, kad nelaimės priežastis buvo netinkamai sumontuotas iešmo mechanizmas.

Kroatija: šalies parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį homoseksualioms poroms registruoti partnerystę ir suteikiantį joms tokias pat teises, kokias turi heteroseksualios poros, išskyrus galimybę įsivaikinti.

16 d. JAV-ES: Vašingtonas dėl krizės Ukrainoje sugriežtino sankcijas Rusijai ir pirmą kartą ėmėsi baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos ekonomikai svarbius finansų, gynybos ir energetikos sektorius. Tą pačią dieną apie papildomas sankcijas Maskvai paskelbė ir ES, tačiau ji ėmėsi švelnesnių priemonių, nesiryžusi smogti konkretiems Rusijos ekonomikos sektoriams.

Sirija: nuo 2000 metų prezidento postą užimantis Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) prisaikdintas naujai septynerių metų kadencijai.

Japonija: šalies branduolinės energetikos priežiūros institucija leido vėl įjungti du reaktorius - tai buvo pirmasis toks žingsnis po to, kai visos šalies atominės jėgainės buvo išjungtos prieš daugiau nei trejus metus įvykus Fukušimos branduolinei avarijai.

Filipinai: pagrindinės Lusono salos pietinę dalį ir centrinis Bikolo regioną smarkiai nuniokojo supertaifūnas „Rammasun“, čia pareikalavęs 106 žmonių gyvybių. Po kelių dienų pasiekęs Kinijos krantus, taifūnas čia nusinešė dar mažiausiai 62 gyvybes. Iš viso šis taifūnas Filipinuose, Kinijoje bei Vietname pareikalavo 195 žmonių gyvybių, o jo padaryta žala vertinama 7,13 mlrd. JAV dolerių.

JAV: būdamas 70 metų savo viešbučio Ciuriche kambaryje mirė JAV bliuzo legenda Johnny Winteris (Džonis Vinteris).

17 d. Ukraina: separatistų kontroliuojamuose šalies rytuose sudužo iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas ir žuvo visi 298 jo keleiviai bei įgulos nariai. Vakarų šalys kaltina Rusijos remiamus separatistus numušus lainerį Maskvos parūpinta raketa „žemė-oras“, o Maskva kaltę verčia ukrainiečių pajėgoms. Rugsėjį olandų tyrėjų paskelbtoje preliminarioje ataskaitoje konkrečiai neįvardijama, kad lėktuvas buvo numuštas raketos, bet joje pateikiamos išvados rodo, kad galėjo būti būtent taip.

20 d. Didžioji Britanija: britų komikų trupė „Monty Python“ Londono O2 arenoje surengė savo paskutinį šou.

23 d. Ukraina: separatistų kontroliuojamoje teritorijoje netoli Savur Mohylos gyvenvietės buvo numušti du vyriausybinių pajėgų naikintuvai Su-25. Informacijos apie pilotų likimą negauta. Tuo tarpu Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ( TRKK), kuris prižiūri, kaip laikomasi , Ženevos konvencijų, paskelbė, jog konfliktą Ukrainoje laiko pilietiniu karu - tai reiškia, kad konflikto šalys ilgainiui gali būti teisiamos už kario nusikaltimus tarptautiniuose teismuose.

Taivanas: netoli Magongo oro uosto atokioje Penghu saloje tūpdamas audringu oru sudužo bendrovės „TransAsia Airlines“ vietinio reiso laineris. Per katastrofą žuvo 48 žmonės, dešimčiai orlaiviu skridusių žmonių liko gyvi.

24 d. Malis: nuošaliame šiauriniame Malio regione sudužo iš Burkina Faso sostinės Vagadugu į Alžyrą skridęs oro bendrovės „Air Algerie“ lėktuvas „ McDonnell Douglas MD-83“ su 116 žmonių. Niekam iš laineryje buvusių žmonių nepavyko išsigelbėti.

Prancūzija: Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad Lenkija buvo davusi leidimą JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio neteisėtam dviejų įtariamųjų – palestiniečio ir Saudo Arabijos piliečio – įkalinimui ir kankinimui prieš tai, kai jie buvo išsiųsti Gvantanamo karinį kalėjimą Kuboje.

Irakas: parlamentas šalies prezidentu išrinko kurdą Fuadą Masumą.

Afganistanas: šalies vakaruose nežinomi užpuolikai nušovė dvi pagalbos darbuotojas suomes.

25 d. Italija: Milane eidamas 91-uosius metus mirė italų tenoras Carlo Bergonzi (Karlas Bergoncis), garsėjęs virtuozišku Giuseppe Verdi (Džuzepės Verdžio) operų atlikimu.

27 d. Prancūzija: Paryžiuje baigėsi beveik mėnesį trukusios 101-osios prestižinės daugiadienės „Tour de France“ dviratininkų lenktynės, kurių nugalėtoju tapo italas Vincenzo Nibali (Vinčencas Nibalis).

JAV: būdamas 107 metų mirė Kyozanas Joshu Sasaki (Kiodzanas Džošus Sasakis), Japonijoje gimęs amerikiečių Rindzajaus dzeno mokyklos mokytojas.

28 d. Nyderlandai: Rusija pralaimėjo beveik dešimtmetį trukusį bylinėjimąsi su buvusios didžiausios šalyje naftos pramonės grupės „Jukos“ akcininkais - Hagoje įsikūręs arbitražo teismas priėmė nutartį, kad valstybė dėl faktinio bendrovės nusavinimo privalės jiems sumokėti rekordinę 50 mlrd. JAV dolerių kompensaciją už patirtus nuostolius.

29 d. ES-JAV: Jungtinės Valstijos ir ES smogė svarbiems Rusijos finansų, ginklų ir energetikos sektoriams, išplėsdamos sankcijas Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.

30 d. Palestina: Izraelio pajėgoms apšaudžius JT mokyklą pabėgėlių stovykloje Gazos Ruožo šiaurėje esančiame Džabalijos mieste, žuvo 16 palestiniečių, o dar daugiau nei 20 žmonių žuvo per turgavietės Šedžajoje Gazos Ruožo rytuose apšaudymą.

31 d. Prancūzija: Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) įpareigojo Rusiją sumokėti buvusiems žlugusios naftos milžinės „Jukos“ akcininkams beveik 1,86 mlrd. eurų kompensaciją. EŽTT nutartyje sakoma, kad teisėsaugos procesinių veiksmų neproporcingas pobūdis reikšmingai prisidėjo prie „Jukos“ likvidavimo.

EŽTT taip pat įpareigojo Rusiją sumokėti 28,5 tūkst. eurų kompensaciją buvusiam vicepremjerui, o dabar - opozicijos aktyvistui Borisui Nemcovui už tai, kad jį sulaikant ir areštuojant buvo pažeista virtinė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnių.

Rugpjūtis

1 d. Azerbaidžanas: šalis paskelbė, kad per susirėmimus su Armėnija netoli ginčijamo Kalnų Karabacho regiono neteko aštuonių savo karių. Baku nurodė, kad kažkiek savo karių neteko ir Armėnija, tačiau Jerevanas aukų skaičiaus nepranešė. Dar penki azerbaidžaniečių kariai žuvo rugpjūčio 2 dieną per susirėmimus su etniniais armėnais Kalnų Karabache. 

3 d. Palestina: Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafaho mieste Izraelio pajėgoms subombardavus JT mokyklą, kurioje glaudėsi be namų likę palestiniečiai, žuvo dešimt žmonių. Šis įvykis, kuris buvo jau trečia Izraelio pajėgų ataka prieš mokyklą per dešimt dienų, sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo, o JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pareiškė, kad „ši beprotybė turi liautis“.

Prancūzija: Prancūzijos ir Vokietijos prezidentai Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) ir Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) prie memorialo Senajame Armane, kuris Vokietijoje vadinamas Hartmansvilerkopfu (Hartmansvilerio Galva), pagerbė milijonus karių, žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą, – lygiai 100 metų po to, kai Vokietija paskelbė karą Prancūzijai.

Irakas: džhadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (anksčiau vadinta „Irako ir Levanto islamo valstybe“) iš kurdų pajėgų paveržė Irako šiaurės vakaruose netoli Sirijos sienos esantį Sindžaro miestą. Iš savo namų šiame mieste išvaryti keli tūkstančiai jezidų, senovinės ikiislamiškos religinės mažumos atstovų, daug dienų buvo įstrigę ant kalno netoli Sindžaro, apsiausti kovotojų. Džihadistai taip pat užėmė didžiausią šalies užtvanką į šiaurę nuo Mosulo, tuo pačiu perimdami vandens ir elektros kontrolę didžiulėje teritorijoje.

Kinija: kalnuotą pietvakarinę Junanio provinciją supurtė 6,1 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo mažiausiai 617 žmonių, o dar 2 400 buvo sužeisti.

4 d. Didžioji Britanija: šalis paminėjo Pirmojo pasaulinio karo, kuriame gyvybių neteko beveik milijonas britų, pradžios 100-ąsias metines. Tos dienos vakarą visoje Didžiojoje Britanijoje daugelyje gyvenamųjų namų, verslo įstaigų ir garsių statinių valandai užgeso visos šviesos ir buvo uždegta po vieną žvakę.

5 d. Afganistanas: afganų karys per išpuolį Maršalo Fahimo nacionaliniame gynybos universitete Kabule nušovė JAV generolą majorą Haroldą J. Greene'ą (Haroldą Dž.Griną) ir sužeidė vokiečių brigados generolą bei dar kelis amerikiečių kariškius. Užpuolikas buvo nukautas. H.J.Greene'as yra aukščiausio rango Amerikos karininkas, žuvęs nuo 2001 rugsėjo 11 dienos išpuolių Niujorke ir Vašingtone bei pirmasis JAV generolas, žuvęs kovos veiksmų zonoje nuo Vietnamo karo laikų.

Ukraina: prezidentas Petro Porošenka paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos per du mėnesius susigrąžino tris ketvirtadalius prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos.

JAV: Vašingtone įvyko pirmasis istorijoje JAV ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo 50-ies Juodojo žemyno valstybių lyderiai. Jo metu JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė planus investuoti milijardus dolerių Afrikoje.

6 d. Rusija: prezidentas Vladimiras Putinas vieniems metams uždraudė ar apribojo žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto produktų importą iš šalių, taikančių sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje. 

Bulgarija: šalies laikinuoju premjeru vietoje atsistatydinusio Plameno Orešarskio paskirtas teisės profesorius Georgijus Bliznaškis, kuriam buvo patikėta vadovauti vyriausybei iki spalio 5 dieną paskirtų pirmalaikių rinkimų. P.Orešarskis atsistatydino, kai liepos pabaigoje iširo socialistų vadovauta koalicija.

Kosmosas: 2004 metais startavęs kosminis aparatas „Rosetta“ su Europos kosmoso agentūros mokslinių tyrimų zondu „Philae“, įveikęs 6,5 mlrd. kilometrų, įskriejo į orbitą aplink 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolį. „Rosetta“ tapo pirmuoju kosminiu aparatu, kada nors įskriejusiu į orbitą aplink kometos branduolį.

Ukraina: vyriausybės pajėgos surengė pirmą antskrydį prieš prorusiškų sukilėlių kontroliuojamą rytinį Donecko miestą.

7 d. JAV: prezidentas Barackas Obama sankcionavo tikslinius oro smūgius Irake siekiant užkirsti kelią radikalių islamistų potencialiam genocidui prieš tos šalies mažumas.

Liberija: prezidentė Ellen Johnson Sirleaf (Elen Džonson Sirlif) dėl Ebolos viruso protrūkio, kuris iki to lauko jau buvo nusinešęs 282 liberiečių gyvybes, šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį. Ji buvo atšaukta lapkričio viduryje.

Ukraina: atsistatydino prorusiškų separatistų paskelbtos vadinamosios Donecko liaudies respublikos "ministras pirmininkas" Aleksandras Borodajus.

8 d. Šveicarija: Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė Ebolos viruso epidemiją Vakarų Afrikoje tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija ir paragino tarptautinę bendriją padėti su ja kovojančioms šalims.9 d. JAV: Misūrio valstijos Sent Luiso miesto priemiestyje Fergusone baltaodis policininkas nušovė neginkluotą juodaodį paauglį Michaelą Browną (Maiklą Brauną). Šis incidentas išprovokavo kelias savaites trukusius protestus, per kuriuos neretai prasiverždavo smurtas, bei nacionalinio masto debatus apie rasines ir teisėsaugos problemas Amerikoje.

Ukraina: Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, baigtos ardyti paskutinės barikados, blokavusias eismą pagrindiniu sostinės prospektu.

Vatikanas: Šventasis Sostas, būgštaudamas dėl galimo krikščionių genocido, pritarė JAV oro smūgiams Irake, padarydamas retą išimtį savo politikoje pritarti tik taikiam konfliktų sprendimui.

10 d. Turkija: nuo 2003-iųjų premjero pareigas ėjęs Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) įtikinamai laimėjo prezidento rinkimus, surinkęs beveik 52 proc. balsų. Tai buvo pirmieji rinkimai, kai Turkija tiesiogiai rinko savo prezidentą.

Iranas: netoli Teherano Mehrabado oro uosto netrukus po pakilimo gyvenamajame rajone šalimais parduotuvių gatvės sudužus keleiviniam lėktuvui, žuvo 39 žmonės žuvo, o dar devyni buvo sužeisti.

11 d. JAV: savo namuose Tibiurone Kalifornijos šiaurėje nusižudė aktorius ir komikas Robinas Williamsas (Robinas Viljamsas). 63 metų „Oskaro“ laureatas kentė nuo ankstyvos stadijos Parkinsono ligos ir sunkios depresijos bei nerimo.

12 d. Rusija-Ukraina: Maskva pasiuntė į Ukrainą 280 sunkvežimių humanitarinės pagalbos koloną, Vakarams baiminantis, kad tai gali būti priedanga rusų karių permetimui į separatistų kontroliuojamas teritorijas Ukrainos rytuose. Raudonasis Kryžius, turėjęs koordinuoti šią operaciją, nurodė neturintis jokios informacijos, ką veža tie sunkvežimiai. Kijevas šį Maskvos žingsnį pavadino „tiesiogine invazija“. Rugpjūčio 21 dieną sunkvežimiai pasiekė Luhanską, čia buvo iškrauti ir po kelių dienų grįžo į Rusiją.

Šveicarija: Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) medicinos etikos ekspertų komisija uždegė žalią šviesą eksperimentinių vaistų arba vakcinų naudojimui mėginant pažaboti mirtinai pavojingo Ebolos viruso protrūkį.

Ispanija: Madrido ligoninėje mirė pagyvenęs ispanų kunigas, kuris Liberijoje užsikrėtė Ebola - jis tapo pirmąja šio viruso auka Europoje. Tuo tarpu visame pasaulyje nuo šio viruso mirusių žmonių skaičius perkopė 1 000.

JAV: eidama 90-uosius metus mirė Holivudo aukso amžiaus legenda Lauren Bacall (Loren Bekol), kuri drauge su savo vyru Humphrey Bogartu (Hamfriu Bogartu) žibėjo virtinėje klasika tapusių didžiojo ekrano filmų.

13 d. Brazilija: per lėktuvo katastrofą, kuri įvyko pakeliui į San Paulą pietrytiniame Santoso mieste, žuvo prezidento rinkimų kandidatas socialistas Eduardo Camposas (Eduardu Camposas). Per katastrofą taip pat žuvo du pilotai, du politiko patarėjai, fotografas ir operatorius. 49 metų šiaurės rytinės Pernambuko valstijos eksgubernatorius buvo trečias pagal populiarumą kandidatas.

Slovėnija: šalies premjeru paskirtas teisės profesorius Miro Ceraras (Miras Ceraras), kurio birželio pradžioje įkurta centristinės pakraipos partija SMC laimėjo pirmalaikius rinkimus.

Pietų Korėja: Irane gimusi ir Harvarde studijavusi matematikė Maryam Mirzakhani (Marjam Mirzachani), dirbanti profesore Kalifornijos Stanfordo universitete, tapo pirmąja moterimi, pelniusia prestižinį Fieldso (Fildso) medalį, kuris neretai prilyginamas Nobelio premijai matematikos srityje. Medalis teikiamas kas ketverius metus.

Prancūzija: mėgindami įkopti į vieną viršūnę Prancūzijos Monblano masyve žuvo šeši alpinistai. Rugpjūčio 17 dieną kopdami į kitą Monblano masyvo viršūnę žuvo dar du alpinistai ir jų vedlys.

14 d. Ukraina: atsistatydino prorusiškų separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos lyderis Valerijus Bolotovas, kuris buvo sužeistas. Jį pakeitė iki tol separatistų gynybos ministru buvęs Igoris Plotnickis. Iš savo posto taip pat pasitraukė vadinamosios Donecko liaudies respublikos gynybos ministras, buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų karininkas Igoris Girkinas, dar žinomas kaip Igoris Strelkovas.

15 d. Ukraina: vyriausybinės pajėgos pranešė sunaikinusios dalį rusų karinės kolonos, kuri važiavo atskirai nuo Maskvos pasiųstos sunkvežimių su humanitarine pagalba kolonos ir kirtusi sieną įvažiavo į Ukrainos teritoriją.

JAV: Teksaso gubernatoriui Rickui Perry (Rikui Periui) pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais. Jis kaltinamas tuo, jog grasindamas vetuoti finansavimą, mėginęs priversti atsistatydinti vietos prokurorę, kuri buvo nuteista dėl vairavimo išgėrus.

16 d. Pietų Korėja: pontifikas Pranciškus atvyko į Pietų Korėją pirmojo per 15 metų popiežiškojo vizito Azijoje. Penkias dienas trukusio vizito metu Katalikų Bažnyčios vadovas paskelbė palaimintaisiais 124 Korėjos ankstyvųjų krikščionybės laikų kankinius.

17 d. Liberija: sostinėje Monrovijoje ginkluoti vyrai užpuolė izoliuotą ligoninės skyrių, kuriame buvo gydomi Ebolos virusu užsikrėtę pacientai, iš kurių 17 pabėgo. Per kelias dienas visi jie buvo surasti ir perkelti į kitą kliniką.

Irakas: kurdų kovotojai, padedami JAV aviacijos, atkovojo iš „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų didžiausią šalyje Mosulo užtvanką, esančią Irako šiaurėje.

19 d. Sirija: „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai nupjovė galvą 2012 metų lapkritį Sirijoje pagrobtam amerikiečiui žurnalistui Jamesui Foley (Džeimsui Fouliui). Jis tapo pirmuoju iš IS įkaitais laikomų Vakarų šalių piliečių, kuriam grupuotė įvykdė egzekuciją.

Palestina: per Izraelio antskrydį Gazoje žuvo palestiniečių judėjimo „Hamas“ karinio sparno - Ezzedine'o al Qassamo (Izadino Kasamo) brigadų - vado Mohammedo Deifo (Mohamedo Deifo) žmona ir vaikas.

20 d. Japonija: šalies vakaruose, Hirošimoje, per smarkių liūčių sukeltas žemės nuošliaužas žuvo 74 žmonės.

Indija: eidamas 96-uosius metus mirė jogos populiarintojas B.K.S. Iyengaras (B.K.S. Ajangaras), sukūręs savitą ajangar jogos metodą.

21 d. Gvatemala: pasienyje su Meksika esančiame Huehuetenango departamente per sraigtasparnio katastrofą žuvo Gvatemalos ginkluotųjų pajėgų vadas Rudy Ortizas (Rudis Ortisas) ir dar keturi karininkai.

Tailandas: šalį valdančios karinės chuntos paskirtas Nacionalinis Susirinkimas premjeru išrinko gegužės 22 dieną įvykdytam nesmurtiniam perversmui vadovavusį generolą Prayutą Chan-O-Cha (Prajutą Čan-O-Ča).

24 d. Gruzija: separatistiniame Abchazijos regione įvyko pirmalaikiai prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo opozicijos lyderis Raulis Chadžimba.

Didžioji Britanija: eidamas 91-uosius metus mirė aktorius ir režisierius Richardas Attenborough (Ričardas Atenborou). Jis sukūrė įsimintinus vaidmenis filmuose „Braitono ledinukas“ (Brighton Rock), „Didysis pabėgimas“ (The Great Escape) ir „Juros periodo parkas“ (Jurassic Park), o jo režisuota 1982 metų juosta „Gandis“ (Gandhi) pelnė net aštuonis „Oskarus“.

Ukraina: dėl kraujo išsiliejimo į smegenis mirė 44 metų Leonidas Stadnykas - aukščiausias pasaulio vyras, kurio ūgis buvo 2 metrai 57 centimetrai.

JAV: Kalifornijos Napos slėnį sukrėtė 6 balų žemės drebėjimas, kuris buvo stipriausias regione per ketvirtį amžiaus ir per kurį buvo rimtai sužeisti trys žmonės.

25 d. Ukraina: prorusiški separatistai, padedami Rusijos pajėgų, perėjo į kontrpuolimą šalies pietryčiuose, per kurį buvo užimtas Novoazovsko miestas Azovo jūros pakrantėje ir apsuptos vyriausybinės pajėgos į rytus nuo Donecko esančiame Ilovaiske. Per savaitę Ilovaiske, mėgindami išsivaduoti iš apsiausties, žuvo mažiausiai 100 ukrainiečių karių.

Tuo tarpu netoli Dzerkalnės kaimo, esančio už maždaug 50 km į pietryčius nuo Donecko, vyriausybinės pajėgos sulaikė 10 Rusijos oro desantininkų, įsibrovusių į Ukrainos teritoriją iš Rusijos kartu su kolona, kurią sudarė kelios dešimtys šarvuotųjų transporterių. Maskva pareiškė, kad šie kariai į Ukrainos teritoriją pateko „per klaidą“.

Prancūzija: prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) papašė premjero Manuelio Vallso (Manuelio Valso) suformuoti naują vyriausybę, kai ekonomikas ministras Arnaud Montebourg'as (Arno Montebūras) pademonstravo subordinacijos nesilaikymą, griežtai sukritikavęs šalies ekonomikos kursą. Naujuoju ekonomikos ministru buvo paskirtas eksbankininkas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), kiti svarbiausi vyriausybės nariai išliko nepakeisti.

JAV: Los Andžele 66-ą kartą išdalyti „ Emmy“, laikomų „Oskarų“ atitikmeniu televizijos pasaulyje, apdovanojimai. Ceremonijoje dominavo detektyvinis televizijos serialas „Bręstantis blogis“ (Breaking Bad), pripažintas geriausia drama, ir serialas „Moderni šeima“ (Modern Family), kuris jau penktus metus š eilės pelnė geriausios komedijos apdovanojimą.

26 d. Ukraina: rezidentas Petro Porošenka paleido parlamentą ir paskyrė spalio 26 dieną pirmalaikius rinkimus.

27 d. Prancūzija: pradėtas oficialus tyrimas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės Christine Lagarde (Kristin Lagard) atžvilgiu dėl profesinio aplaidumo jai dirbant Prancūzijos finansų ministrės poste.

28 d. Turkija: Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) prisaikdintas 12-uoju Turkijos prezidentu. Premjero poste jį pakeitė užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu), senas R.T.Erdogano sąjungininkas.

30 d. ES: Bendrijos lyderiai išsirinko Lenkijos premjerą Donaldą Tuską naujuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku, o Italijos užsienio reikalų ministrę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini) - bloko išorės politikos vadove. D.Tuskas tapo pirmuoju Rytų Europos politiku, kuriam patikėtas toks aukštas postas Bendrijoje.

Alžyras: Sacharos dykumoje Alžyro teritorijoje sudužo Ukrainos transporto lėktuvas An-12, skridęs į Pusiaujo Gvinėją. Visa septynių žmonių įgula žuvo.

31 d. Rusija- Ukraina: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą pareiškė, kad per derybas dėl konflikto rytinėje Ukrainoje sureguliavimo turi būti aptartas ir šio regiono „valstybingumo“ klausimas.

Vokietija: rytinėje Saksonijos žemėje vyko vietos rinkimai, kuriuose kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) išlaikė valdžią, tačiau jai rimtą iššūkį metė 2013-aisiais susikūrusi euro priešininkų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), surinkusi net 9,7 proc. balsų ir pirmąkart patekusi į to regiono parlamentą.

Kinija: šalies aukščiausia įstatymų leidžiamoji institucija - Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinis Komitetas - patvirtino poziciją, kad Kinijai priklauso teisė rinkti kandidatus į Honkongo lyderius 2017 metais vyksiančiuose rinkimuose. Po šio sprendimo Honkongo demokratijos aktyvistų lyderiai pažadėjo naują „pilietinio nepaklusnumo erą“.

Rugsėjis 

1 d. Ukraina: prorusiški separatistai išstūmė vyriausybines pajėgas iš oro uosto šalia rytinio Luhansko miesto. Tuo tarpu Kijevas pakaltino Maskvą pradėjus „didžiulį karą“, kuris gali nusinešti dešimtis tūkstančių gyvybių.

2 d. Sirija: džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ nupjovė galvą dar vienam amerikiečiui žurnalistui - 31 metų Stevenui Sotloffui (Stivenui Sotlofui) ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip kaukėtas kovotojas, kalbantis su britišku akcentu, perpjauna jam gerklę. Baltieji rūmai patvirtino, kad šios egzekucijos vaizdo įrašas yra autentiškas.

3 d. JAV: prezidentas Barackas Obama per vizitą Taline patvirtino NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir pranešė, jog bus didinamas amerikiečių karinis dalyvavimas Baltijos šalyse, įskaitant oro pajėgų dalinių dislokavimą Estijos Emario oro pajėgų bazėje.

Prancūzija: Paryžius iki lapkričio įšaldė pirmojo iš dviejų „ Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimą Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

4 d. Didžioji Britanija: Velse prasidėjo dviejų dienų NATO viršūnių susitikimas, kuriame paskelbta apie planus stiprinti karinius pajėgumus Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis. Lyderiai sutarė, kad Baltijos šalyse bus steigiamos NATO vadavietės, užsiimsiančios pratybų planavimu ir kolektyvinės gynybos užduočių vykdymu.

5 d. Baltarusija: Baltarusijos sostinėje pasirašytas paliaubų Ukrainos rytuose protokolas. Susitarimas sudarytas po to, kai Ukrainos vyriausybinės pajėgos mūšiuose su Rusijos remiamasi separatistais prarado nemažas teritorijas Donecko srityje. Įsigaliojus paliauboms, smarkiausios kautynės aprimo, tačiau susirėmimai nuolat įsiplieksdavo prie Donecko oro uosto, taip pat netoli vyriausybės pajėgų kontroliuojamo pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.

7 d. Didžioji Britanija: verslininko Russello Edwardso (Raselo Edvardso) užsakymu atlikta virtinė DNR eksepertizių leido nustatyti, kad Džeku Skerdiku, vienu garsiausių žudikų maniakų per visą istoriją, veikiausiai buvo kirpėju dirbęs žydų emigrantas iš Lenkijos Aaronas Kosminski (Aaronas Kosminskis), laikytas vienu pagrindinių įtariamųjų.

8 d. Didžioji Britanija: paskelbta, kad princo Williamo (Viljamo) žmona Kate (Keit) laukiasi antro vaiko.

9 d. Nyderlandai: olandų tyrėjai paskelbė preliminarią ataskaitą apie „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą Ukrainos rytuose, kurioje nurodė, jog katastrofą tikriausiai sukėlė tai, kad į orlaivį pataikė daug dideliu greičiu lėkusių objektų iš išorės, dėl kurių jis dar ore suiro į gabalus.

Šveicarija: septyniskart „Formulės 1“ čempionas Michaelis Schumacheris (Michaelis Šumacheris) išrašytas iš ligoninės Lozanoje tęsti gydymo namuose. Vokiečių lenktynininkas 2013 metų gruodį slidinėdamas viename Alpių kalnų kurorte patyrė sunkią galvos traumą.

11 d. Ispanija: Barselonoje 1,8 mln. žmonių dalyvavo mitinge, reikalaudami Katalonijai teisės surengti balsavimą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos. Dviejuose centriniuose miesto prospektuose jie suformavo milžinišką V - pirmąją angliško žodžio „vote“ (balsavimas) raidę.

Lenkija: atsistatydino premjeras Donaldas Tuskas, kuris buvo paskirtas naujuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

12 d. Nigerija: didžiausiame šalies mieste Lagose sugriuvus televizijos pamokslautojo T.B.Joshua (T.B.Džošua) Sinagogos, Visų tautų bažnyčios, komplekse įsikūrusiems svečių namams, žuvo 115 žmonių.

13 d. Sirija: „Islamo valstybė“ paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip nukertama galva 2013 metų kovą Sirijoje pagrobtam pagalbos darbuotojui britui Davidui Hainesui (Deividui Heinsui). Londonas patvirtino, kad egzekucijos vaizdo įrašas yra autentiškas.

14 d. Švedija: šalyje vyko visuotiniai rinkimai, kuriuose opozicinė Socialdemokratų partija nugalėjo aštuonerius metus valdžiusią centro dešiniųjų koalicinę vyriausybę, tačiau neužsitikrino daugumos parlamente. Tuo tarpu antiimigracinė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija, gavusi 12,9 proc. balsų, tapo trečia didžiausia politine jėga.

Vokietija: rytinėse Tiuringijos ir Brandenburgo žemėse vyko vietos rinkimai. Balsavimas Tiuringijoje buvo ne itin sėkmingas kanclerės Angelos Merkel konservatyviai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) - ji užėmė pirmąją vietą, tačiau nesurinko pakankamai balsų, kad pratęstų 24 metu trunkantį savo valdymą šioje žemėje. Brandenburge laimėjo socialdemokratai (SPD), o A.Merkel CDU liko antra.

Pakistanas-Indija: smarkios musoninės liūtys ir jų sukelti staigūs potvyniai abiejose šalyse pareikalavo apie 560 žmonių gyvybių. Ypač nuo stichijos nukentėjo Džamu ir Kašmyro regionas.

15 d. Lenkija: prezidentas naująja vyriausybės vadove paskyrė Ewą Kopacz (Evą Kopač), kuri šiame poste pakeitė Donaldą Tuską, išrinktą Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Iki paskyrimo premjere E.Kopazc buvo Lenkijos Seimo pirmininkė.

16 d. ES-Ukraina: Ukrainos Aukščiausioji Rada ir Europos Parlamentas vienu metu ratifikavo Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartį, dėl kurios kilo kruviniausia krizė šioje buvusioje sovietinėje respublikoje nuo tada, kai ji paskelbė nepriklausomybę.

Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, numatantį trejiems metams suteikti ribotą savivaldą kai kuriems prorusiškų separatistų kontroliuojamiems rajonams šalies rytuose.

Sirija: „Islamo valstybės“ (IS) kovotojai surengė didžiulio masto puolimą ir apsupo Ain al Arabo (kurdų kalba - Kobanės ) miestą, kuris yra trečias pagal dydį kurdų miestas Sirijoje.

Rusija: rusų milijardieriui Vladimirui Jevtušenkovui skirtas namų areštas, kol bus baigtas tyrimas dėl kaltinimų pinigų plovimu. V. Jevtušenkovo sulaikymas ir prieš jį pradėtas tyrimas oficialiai siejami su jo įmonės „AFK Sistema“ atliktu naftos kompanijos „Bašneft” akcijų įsigijimu. Spalio 30 dieną teismas nurodė nacionalizuoti V.Jevtušenkovo įmonės turimas „Bashneft“ akcijas.

17 d. Švedija: karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) Stokholme pateko į automobilio avariją, per kurią nenukentėjo.

18 d. Didžioji Britanija: škotai referendume nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės - už regiono nepriklausomybę pasisakė 44,7 proc. balsavusiųjų, prieš - 55,3 procento. Referendumo dalyvių aktyvumas buvo 84,6 proc. – didesnis negu per bet kuriuos ankstesnius rinkimus Jungtinėje Karalystėje.

19 d. Didžioji Britanija: po referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės, kuriame škotai pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės, atsistatydino Škotijos regioninės vyriausybės vadovas Alexas Salmondas (Aleksas Salmondas), nusprendęs palikti ir Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderio postą.

21 d. Rusija: tūkstančiai rusų dalyvavo Maskvoje, Sankt Peterburge, Voroneže, Volgograde, Permėje, Jekaterinburge, Rostove prie Dono, Stavropolyje ir virtinėje kitų šalies miestų vykusiame „Taikos marše“ - protesto eitynėse prieš Kremliaus vaidmenį Ukrainos krizėje. Didžiausia demonstracija vyko Rusijos sostinėje - į ją susirinko apie 5 tūkst. žmonių.

Afganistanas: birželį vykusių prezidento rinkimų varžovai Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) ir Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) pasirašė susitarimą dėl valdžios pasidalijimo ir taip užbaigė savo ilgą ginčą dėl balsavimo rezultatų. Pagal susitarimą A.Ghani atiteko prezidento postas, o A.Abdullah tapo vyriausiuoju vykdomosios valdžios pareigūnu, kurio pareigos panašios į premjero.

Albanija: popiežius Pranciškus su vienos dienos vizitu lankėsi Albanijoje, kurioje daugumą gyventojų sudaro musulmonai. Ši kelionė buvo pirmasis oficialus popiežiaus vizitas Europoje už Italijos ribų.

22 d. Sirija: Jungtinės Valstijos ir penkios arabų šalys, susibūrusios į naują tarptautinę koaliciją, surengė pirmuosius smūgius iš oro prieš džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) taikinius Sirijoje.

Lenkija: prisaikdinta premjerės Ewos Kopacz (Evos Kopač) vadovaujama vyriausybė. Naujajame kabinete užsienio reikalų ministru vietoje Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio), aštriai kritikavo Maskvą dėl jos agresijos prieš Ukrainą, paskirtas Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna). Tuo tarpu R.Sikorskis rugsėjo 24 dieną buvo išrinktas į Seimo pirmininko postą, kuriame anksčiau dirbo E.Kopacz.

Honkongas: tūkstančiai universitetų ir koledžų studentų pradėjo savaitę trukusį streiką, per kurį buvo reikalaujama, kad Kiniją valdantys komunistai 2017 metais surengtų Honkonge demokratiškus rinkimus. Rugsėjo 26 dieną apie 150 studentų šturmavo vyriausybės kompleksą, tačiau jau kitą dieną buvo išvaikyti policijos, panaudojusios prieš juos ašarines dujas. Per neramumus nukentėjo apie 30 žmonių.

23 d. Prancūzija: Paryžiaus apeliacinis teismas nurodė nutraukti liepos mėnesį pradėtą tyrimą buvusio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) atžvilgiu dėl korupcijos ir prekybos poveikiu - tai įvyko kelios dienos po to, kai buvęs lyderis paskelbė, jog grįžta į politiką.

24 d. Alžyras: su „Islamo valstybę“ siejami džihadistai paskelbė vaizdo įrašą su pagrobto prancūzo kalnų gido Herve Gourdelio (Ervė Gurdelio) egzekucija.

Vatikanas: buvusiam Vatikano ambasadoriui Dominikos Respublikoje, lenkų arkivyskupui Jozefui Wesolowskiui (Juzefui Vesolovskiui) skirtas namų areštas byloje dėl vaikų lytinio išnaudojimo. Birželį Bažnyčios tribunolas pripažino J.Wesolowskį kaltu dėl lytinio išnaudojimo ir atėmė dvasininko titulą iki tol, kol bus baigti tolesni baudžiamieji procesiniai veiksmai.

Kosmosas: Indijos kosminis aparatas „Mars Orbiter Mission“ („Mangalyaan“) po 10 mėnesių trukusios kelionės iš pirmo bandymo sėkmingai pradėjo skrieti orbita aplink Marsą ir atsiuntė į Žemę pirmąsias Raudonosios planetos nuotraukas, kuriose matyti krateriais nusėtas jos paviršius.

25 d. Ukraina: prezidentas Petro Porošenka pristatė reformų programą „ Strategija 2020“, kuri turėtų padėti šaliai per ateinančius šešerius metus pasirengti pateikti prašymą dėl narsytės Europos Sąjungoje.

26 d. Meksika: narkotikų kontrabandininkų gaujos „Guerreros Unidos“ smogikai Gereros valstijoje nužudė 43 koledžo studentus, kuriuos jiems perdavė korumpuoti policininkai, o sudegintus jų kūnus išmetė į sąvartyną ir upę. Šios žudynės išprovokavo protestus visoje šalyje ir didžiausią dvejus metus dirbančios prezidento Enrique Penos Nieto (Enrikės Penjos Nieto) administracijos krizę.

Šiaurės Korėja: oficiali žiniasklaida pranešė, kad komunistinės valstybės vadovas Kim Jong-Unas (Kim Čen Unas) patiria kažkokį „diskomfortą“, todėl daugiau kaip mėnesį nesirodė viešumoje, o tai išprovokavo gandus apie kažkokią sekinančią lyderio ligą ar net perversmą Pchenjane.

27 d. Japonija: netikėtai išsiveržus centrinėje šalies dalyje esančiam 3 067 m aukščio Ontakės ugnikalniui, žuvo 57 žmonės. Dauguma aukų buvo žygeiviai, išsiveržimo metu buvę ant ugnikalnio šlaitų.

28 d. Honkongas: tūkstančiai skėčiais nešinų protestuotojų paralyžiavo Honkongo centrą, reikalaudami laisvų rinkimų. Šis demokratijos šalininkų grupės „Occupy Central“ inicijuotas protestų judėjimas buvo pramintas „skėčių revoliucija“ ir tapo labiausiai koordinuotu iššūkiu Pekinui nuo kruvinų 1989 metų protestų Tiananmenio aikštėje.

29 d. Ispanija: Konstitucinis Teismas įšaldė lapkričio 9 dieną numatytą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės. Šis sprendimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Ispanijos centrinė vyriausybė paprašė pripažinti plebiscitą dėl šio regiono nepriklausomybės neteisėtu, argumentuojant, kad jis prieštarauja šalies konstitucijai.

Afganistanas: naujuoju šalies prezidentu prisaikdintas akademikas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis), šiame poste pakeitęs Hamidą Karzai (Hamidą Karzajų), kuris Afganistanui vadovavo nuo Talibano režimo žlugimo 2001 metais.

30 d. Afganistanas: Kabulas su Jungtinėmis Valstijomis pasirašė ilgai atidėliotą saugumo sutartį, kuri leis daliai amerikiečių karių likti šioje šalyje 2015 metais. Sutartis buvo pasirašyta kitą dieną po naujojo Afganistano prezidento Ashrafo Ghani inauguracijos. Šis dokumentas turėjo būti pasirašytas dar 2013 metų pabaigoje, tačiau tuometinis prezidentas Hamidas Karzai paskutinę minutę atsisakė padėti parašą, teigdamas, jog tai turi padaryti jo įpėdinis.

JAV: šalyje diagnozuotas pirmasis užsikrėtimo Ebolos virusu atvejis už Afrikos ribų - ši liga buvo nustatyta vyrui, kuris grįžo į Teksasą po apsilankymo Liberijoje.

 

Spalis

1 d. NATO: buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas NATO generalinio sekretoriaus poste pakeitė kadenciją baigusį Andersą Foghą Rasmusseną (Andersą Fouhą Rasmuseną). Jis yra 13-asis Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius ir pirmasis NATO vadovas iš šalies, turinčios bendrą sieną su Rusija.

Sirija: šiauriniame Homso mieste mažiausiai 45 žmonės žuvo ir dar apie 60 buvo sužeisti, kai prie mokyklos ir ligoninės buvo susprogdinti du užminuoti automobiliai.

3 d. Švedija: prisaikdinta socialdemokrato Stefano Loefveno (Stefano Liofveno) vadovaujama vyriausybė, į kurią pirmąkart buvo įtraukti Žaliųjų partijos ministrai. Užsienio reikalų ministre naujajame kabinete paskirta buvusi eurokomisarė Margot Wallstroem (Margot Valstriom).

Sirija: džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ paskelbė vaizdo įrašą su pagalbos darbuotojo brito Alano Henningo (Alano Heningo) egzekucija. 47 metų A. Henningas buvo pagrobtas Sirijoje 2013 metų gruodį.

4 d. Latvija: šalyje vyko visuotiniai rinkimai, kuriuose buvo perrinkta griežto kurso Rusijos atžvilgiu besilaikanti centro dešiniųjų koalicija, sudaryta iš „Vienybės“, Žaliųjų ir valstiečių sąjungos bei Nacionalinio aljanso. Vis dėlto daugiausiai balsų kaip atskira politinė jėga gavo prorusiškas „Santarvės centras“, 101 vietos Seime užsitikrinęs 24 mandatus.

Švedija: nauja centro kairiųjų vyriausybė, užsitraukdama Izraelio pyktį, netikėtai paskelbė, kad pripažins Palestinos valstybę ir taps pirmąja tai padariusia Europos Sąjungos valstybe nare.

Haitis: mirė buvęs diktatorius Jeanas-Claude'as Duvalier (Žanas Klodas Diuvaljė). „Mažyliu Doku“ („Baby Doc“) vadintas J.-C. Duvalier, kuris į valdžią atėjo būdamas vos 19 metų, vadovavo šiai skurdžiai Karibų valstybei nuo 1971 metų iki 1986-ųjų, kai buvo nuverstas. Jam buvo 63 metai.

Rusija: Šiaurės Kaukazo respublikos Čečėnijos sostinėje Grozne per miesto šventę prie įėjimo į koncertų rūmus susisprogdinus mirtininkui, žuvo penki policininkai ir dar mažiausiai 12 žmonių buvo sužeisti.

5 d. Bulgarija: šalyje vyko pirmalaikiai visuotiniai rinkimai, kuriuos teko rengti liepą atsistatydinus socialistų vadovaujamai vyriausybei. Daugiausiai balsų juose gavo buvusio premjero Boiko Borisovo vadovaujama centro dešiniųjų partija „Piliečiai už Bulgarijos europinę raidą“ (GERB), tačiau ji neužsitikrino daugumos parlamente.

Brazilija: įvyko pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame daugiausiai balsų gavo ir į antrąjį turą pateko perrinkimo siekusi valstybės vadovė Dilma Rousseff (Dilma Rusef) ir socialdemokratas Aecio Nevesas (Aesiju Nevesas), sugebėjęs aplenkti socialistų kandidatę, buvusią aplinkos ministrę Marina Silva, kurios žaibiškas kilimas vienu metu atrodė nesustabdomas.

Sirija: prie Kobanės miesto atakuodama judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) džihadistus susisprogdino kurdė. Tai buvo pirmasis žinomas atvejis, kai kurdė kovotoja pasirinko tapti mirtininke ir atakavo šią ekstremistų grupuotę, kuri pati neretai naudoja tokią taktiką.

Rusija: eidamas 98-uosius metus mirė Maskvos Tagankos teatro įkūrėjas, aktorius ir režisierius Jurijus Liubimovas.

6 d. Švedija: Didžiosios Britanijos ir JAV pilietybę turintis mokslininkas Johnas O'Keefe'as (Džonas O'Kifas) ir sutuoktiniai iš Norvegijos – May-Britt (Mei Brit) bei Edvardas (Edvardas) Moseriai (Moseriai) pelnė šių metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją už ląstelių, atsakingų už erdvinio orientavimosi mechanizmą smegenyse, atradimą.

Ispanija: Ebolos virusu užsikrėtė ispanų slaugytoja, kuri Madrido ligoninėje rūpinosi dviem pacientais, vėliau mirusiais nuo Ebolos karštligės. Ši slaugė tapo pirmuoju žmogumi, užsikrėtusiu mirtinai pavojingu Ebolos virusu ne pagrindiniame šios ligos protrūkio židinyje Vakarų Afrikoje.

ES: Europos Parlamentas atmetė vengro Tiboro Navracsicsiaus (Tiboro Navračičiaus) kandidatūrą į kultūros, švietimo, jaunimo ir pilietybės reikalų eurokomisaro postą, tačiau sutiko, kad jis dirbtų naujoje Europos Komisijoje.

7 d. Švedija: šių metų Nobelio premija fizikos srityje paskirta trims Japonijoje gimusiems mokslininkams - Isamu Akasaki (Isamui Akasakiui), Hiroshi Amano (Hirošiui Amanui) ir Shuji Nakamurai (Šiudžiui Nakamurai) - už mėlyną šviesą skleidžiančių šviesos diodų (LED), kurie tapo nauju energiją ir aplinką tausojančiu šviesos šaltiniu, išradimą.

Belgija: keturios centro dešiniojo sparno partijos sutarė suformuoti valdančiąją koaliciją ir premjeru paskirti prancūzakalbį liberalą Charles'į Michelį (Šarlį Mišelį), užbaigdamos penkių mėnesių laikotarpį, kai šalis po rinkimų buvo be vyriausybės. Koaliciją sudarė trys konservatyvios pakraipos flamandų partijos ir prancūzakalbiams atstovaujantys Ch.Michelio liberalai.

8 d. Švedija: šių metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko amerikiečiams Ericui Betzigui (Erikui Betcigui) bei Williamui E.Moerneriui (Viljamui Merneriui) ir vokiečiui Stefanui W.Hellui (Štefanui V.Helui) - už šviesinio mikroskopo skiriamosios gebos išplėtimą.
JAV: Misūrio valstijos Sent Luiso mieste policininkas ne tarnybos metu nušovė 18-metį afroamerikietį Vonderritą Myersą Jr. (Vonderitą Majersą jaunesnįjį).

Dalaso mieste mirė Liberijos pilietis Thomas Ericas Duncanas (Tomas Erikas Dankanas) - pirmasis žmogus Jungtinėse Valstijose, kuriam buvo diagnozuota Ebolos karštligė.

9 d. Švedija: šių metų Nobelio literatūros premiją laimėjo prancūzų romanistas Patrickas Modiano (Patrikas Modiano).

Estija: šalis pirmoji iš buvusių sovietinių respublikų priėmė įstatymą, kuriuo įteisinamos homoseksualių asmenų civilinės partnerystės ir tos pačios lyties asmenų poroms suteikiamos tokios pat teisės, kokias turi heteroseksualios poros. Šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai turėtų įsigalioti nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

ES: Europos Parlamentas triuškinama balsų dauguma atmetė buvusios Slovėnijos premjerės Alenos Bratušek kandidatūrą į Europos Komisijos vicepirmininko, atsakingo už energetikos sąjungą, postą. Po šio žingsnio Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) perskirstė būsimų eurokomisarų atsakomybės sritis, o Liublianos pasiūlytai naujai kandidatei - vicepremjerei Violetai Bulc - atiteko transporto komisaro postas.

Jemenas: dėl šiitų hučių protestų iš šalies premjero posto praėjus 33 valandoms po paskyrimo atsistartydino Ahmedas Awadas bin Mubarakas (Ahmedas Avadas bin Mubarakas). Naujuoju vyriausybės vadovu prezidentas paskyrė šalies ambasadorių Jungtinėse Tautose Khaledą Bahahą (Chaledą Bahahą).

10 d. Norvegija: šių metų Nobelio taikos premija už darbą ginant vaikų teises bendrai paskirta pakistanietei Malalai Yousafzai (Malalai Jusafzai) ir Indijos aktyvistui Kailashui Satyarthi (Kailašui Satjarthiui).

Baltarusija: Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai Minske pasirašė dokumentus dėl Eurazijos ekonominės bendrijos likvidavimo ryšium su Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrimu.

12 d. Bosnija ir Hercegovina: pagrindinės musulmonų Demokratinio veiksmo partijos vadovas Bakiras Izetbegovičius perrinktas antrai kadencijai į musulmonams skirtą vietą valstybės vadovo funkcijas vykdančioje kolektyvinėje institucijoje – Prezidiume. Į kroatams skirtą vietą išrinktas Draganas Čovičius iš Bosnijos ir Hercegovinos kroatų demokratinės sąjungos, o serbų atstovu Prezidiume tapo opozicijos veikėjas Mladenas Ivaničius.

Ukraina: atsistatydino gynybos ministras Valerijus Heletėjus, sulaukęs griežtos kritikos dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nesėkmių kautynėse su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose rugpjūčio pabaigoje. Naujuoju gynybos ministru buvo paskirtas Nacionalinės gvardijos vadas Stepanas Poltorakas.

JAV: Teksaso ligoninės slaugytojai Ninai Pham (Ninai Fam), kuri prižiūrėjo spalio 8 dieną nuo Ebolos karštinės mirusį Liberijos pilietį Thomą Ericą Duncaną (Tomą Eriką Dankaną), diagnozuota šio viruso infekcija. Ji tapo pirmuoju Jungtinių Valstijų teritorijoje Ebolos virusu užsikrėtusiu žmogumi. N.Pham buvo išgydyta ir spalio 24 dieną paleista iš ligoninės.

Bolivija: prezidentu trečiai kadencijai perrinktas Evo Moralesas (Evas Moralesas), surinkęs 61 proc. balsų.

Indija-Nepalas: rytinę Indijos pakrantę nuniokojęs ir pro Nepalo centrinę dalį praūžęs galingas ciklonas „Hudhud“ pareikalavo mažiausiai 109 gyvybių.

13 d. Švedija: šių metų Nobelio ekonomikos premiją už rinkos galios ir reguliavimo analizę pelnė prancūzų mokslininkas Jeanas Tirole'is (Žanas Tirolis).

14 d. Nepalas: per smarkią pūgą ir virtinę sniego lavinų populiariame kalnų turizmo rajone prie Anapurnos žuvo 43 žmonės, tarp jų 19 turistų iš užsienio. Buvo išgelbėta ir į saugias vietas nuskraidinta 518 žmonių, iš jų 304 užsienio turistai.

Čekija: Ždiaro prie Sazavos mieste, esančiame už 160 km į pietryčius nuo sostinės Prahos, schizofrenija serganti 26 metų moteris mokykloje peiliu mirtinai sužalojo 16-metį moksleivį, o dar tris žmones sužeidė.

Didžioji Britanija: australų rašytojas Richardas Flanaganas (Ričardas Flanaganas) laimėjo šių metų „Man Booker“ apdovanojimą už grožinę literatūrą anglų kalba, kurį jam pelnė romanas „Siauras kelias į gilią šiaurę“ (The Narrow Road to the Deep North), įkvėptas jo tėvo, buvusio karo belaisvio, gyvenimo istorijos.

15 d. Didžioji Britanija: škotų nacionalistė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžin) pakeitė Alexą Salmondą (Aleksą Salmondą) prie Škotijos nacionalinės partijos (SNP) vairo. Rugsėjo 18 dieną škotams referendume nubalsavus prieš regiono nepriklausomybę, Škotijos vyriausiasis ministras A.Salmondas, vadovavęs suverenumo šalininkų kampanijai, atsistatydino.

16 d. ES: Europos Parlamente subyrėjo britų euroskeptikų lyderio Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) vadovaujama frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ (EFD), kai iš jos pasitraukė latvių europarlamentarė Iveta Grigulė.

18 d. Vokietija: Berlyno meru išrinktas socialdemokratas Michaelis Muelleris (Michaelis Miuleris), šiame poste pakeitęs 13 metų Vokietijos sostinei vadovavusį Klausą Wowereitį (Klausą Voveraitį), kuris nusprendė atsistatydinti.

Japonija: virš šalies praslinkęs smarkus taifūnas „Vongfong“ nusinešė 11 gyvybių.

19 d. Vatikanas: baigėsi trečioji neeilinė Vyskupų Sinodo asamblėja šeimos klausimais, per kurią nepavyko pasiekti konsensuso dėl Bažnyčios durų atvėrimo išsiskyrusiems ir dar kartą susituokusiems asmenims, taip pat – gėjams. Koncelebruodamas Sinodo uždarymo mišias, popiežius Pranciškus beatifikavo popiežių Paulių VI, kuris po Vatikano II Susirinkimo įkūrė Vyskupų Sinodo instituciją, tačiau bene labiausiai garsėja prieštaringai vertinama 1968-ųjų enciklika „Humanae Vitae“, kuria buvo įtvirtintas Bažnyčios nepritarimas dirbtinei kontracepcijai.

Lenkija: parlamento pirmininkas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), duodamas interviu JAV žurnalui „Politico“, papasakojo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2008 metais tuomečiam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui siūlė pasidalyti Ukrainą. Netrukus R.Sikorskis išsižadėjo šių savo žodžių, pareiškęs, kad jam sušlubavo atmintis.

20 d. Prancūzija: naftos bendrovės „Total“ generalinis direktorius Christophe'as de Margerie (Kristofas de Maržeri) žuvo per katastrofą Maskvos Vnukovo oro uoste, kai jo privatus reaktyvinis lėktuvas kildamas atsitrenkė į sniego valymo mašiną. Per katastrofą taip pat žuvo trys orlaivio įgulos nariai.

21 d. Pietų Afrikos Respublika: parolimpinio sporto žvaigždei Oscarui Pistoriui (Oskarui Pistorijui) už draugės Reevos Steenkamp (Revos Stenkamp) nužudymą teismas skyrė penkerių metų kalėjimo bausmę. Sprinteris, kurio abi kojos žemiau kelių yra amputuotos ir kuris bėgioja naudodamasis anglies pluošto protezais, R.Steenkamp savo prabangiuose namuose Pretorijoje nušovė pernai Šv.Valentino dienos paryčiais.

Prancūzija: gydytojui Denisui Mukwege (Denisui Mukvegei) įteikta prestižinė Europos Parlamento Sacharovo žmogaus teisių premija už jo darbą padedant tūkstančiams grupinių išžaginimų aukų Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Šiaurės Korėja: šalies lyderio Kin Jong-Uno (Kim Čen Uno) nurodymu iš kalėjimo paleistas amerikietis Jeffrey Fowle'as (Džefris Faulas), kuris į Šiaurės Korėją atvyko balandį ir buvo suimtas po to, kai paliko Bibliją vieno naktinio klubo tualete šiauriniame Chondžino uostamiestyje.

22 d. ES: Europos Parlamentas patvirtino Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) vadovaujamą naują Europos Komisiją - už jos paskyrimą balsavo 423 įstatymų leidėjai, 209 pasisakė „prieš“, o 67 susilaikė.

Kanada: Michaelas Zehafas-Bibeau (Maiklas Zehafas-Bibo), kuris buvo įtrauktas į stebimų įtariamų teroristų sąrašą, prie karo memorialo Otavos centre nušovė vieną karį ir mėgino įsiveržti į šalies parlamentą, tačiau galiausiai buvo nukautas apsaugos pareigūno. Išpuolis surengtas praėjus dviem dienoms po to, kai vienas numanomas islamistas Kvebeke automobiliu parbloškė du karius, iš kurių vienas žuvo.

Izraelis: palestiniečio vairuojamam automobiliui Jeruzalėje įsirėžus į pėsčiųjų būrį, žuvo trijų mėnesių mergaitė, turėjusi Izraelio ir JAV pilietybes, bei moteris iš Ekvadoro, dar šeši žmonės buvo sužeisti. Automobilio vairuotojas mirė ligoninėje nuo patirtų sužeidimų. Policija nurodė, jog tai buvo teroro ataka.

JAV: eidamas 94-uosius metus mirė legendinis buvęs „The Washington Post“ redaktorius Benas Bradlee (Benas Bradlis), kuris kuravo reportažus apie Votergeito skandalą, nuvertusį JAV prezidentą Richardą Nixoną (Ričardą Niksoną).

24 d. JAV: interneto milžinės „Google“ viceprezidentas 57 metų Alanas Eustace'as (Alanas Justeisas) atliko rekordinį šuolį su parašiutu, iššokęs iš helio pripildyto baliono 41 km aukštyje, ties viršutine stratosferos riba. Jis pagerino ankstesnį šuolio su parašiutu aukščio rekordą, kurį 2012 metais pasiekė australas Felixas Baumgartneris (Feliksas Baumgartneris), iššokęs iš stratostato gondolos 38 969 metrų aukštyje.

Australija: australų chirurgai pranešė pirmieji pasaulyje sėkmingai persodinę širdį, kuri jau buvo liovusis plakti.

25 d. JAV: federalinė vyriausybė paskelbė pripažinsianti vienalytes santuokas dar šešiose valstijose - Aliaskoje, Arizonoje, Aidahe, Šiaurės Karolinoje, Vakarų Virdžinijoje ir Vajominge, o bendras valstijų, kuriose pripažįstamos tokios santuokos, skaičius padidėjo iki 32.

Prancūzija: praėjus kiek daugiau nei penkeriems metams nuo uždarymo atnaujinimui, kuris atsiėjo 52 mln. eurų, duris lankytojams vėl atvėrė Paryžiaus Pablo Picasso (Pablo Pikaso) muziejus.

26 d. Ukraina: šalyje vyko rinkimai į Aukščiausiąją Radą, kuriuose triuškinamą pergalę iškovojo provakarietiškos ir nacionalistinės partijos - prezidento Petro Porošenkos blokas, premjero Arsenijaus Jaceniuko Liaudies frontas ir susivienijimas „Samopomič“ („Savigalba“). Lapkritį šios politinės jėgos kartu su buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“) ir Oleho Liaško populistine Radikaliąja partija suformavo koaliciją, kuriai 450 Radoje priklauso 300 įstatymų leidėjų.

Brazilija: Dilma Rousseff (Dilma Rusef), pirmoji septintos pagal dydį pasaulio ekonomikos prezidentė moteris, nedidele balsų persvara buvo perrinkta antrai kadencijai.

Tunisas: šalyje vyko pirmieji po 2011 metų revoliucijos parlamento rinkimai, kuriuose pergalę iškovo pasaulietiška partija „Nidaa Tounes“. Antra liko islamiška politinė jėga „Ennahda“, kuri šiai Šiaurės Afrikos valstybei vadovavo po revoliucijos.

27 d. Estija: pietinio Viljandžio miesto mokykloje 15-metis moksleivis nušovė 56 metų vokiečių kalbos mokytoją. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio išpuolis Estijos mokykloje. Užpuolikas buvo sulaikytas.

Kanada: didžiausio šalies miesto Toronto meru išrinktas nuosaikių pažiūrų konservatorius Johnas Tory (Džonas Toris). Jis šiame poste pakeitė ekscentriškąjį Robą Fordą, kuris netikėtai pasitraukė iš rinkimų kampanijos ir pradėjo vėžio chemoterapijos kursą. J.Tory rinkimuose įveikė jo brolį Dougą (Dagą), kuris tapo kandidatu pasitraukus R.Fordui.

28 d. Zambija: Londone, kur buvo gydomas, mirė 77 metų Zambijos prezidentas Michaelas Sata (Maiklas Sata).

29 d. Rusija-Ukraina: po kelias dienas trukusio derybų maratono Kijevas ir Maskva, tarpininkaujant ES, pasiekė susitarimą, pagal kurį Rusija sutiko atnaujinti birželio viduryje nutrauktą gamtinių dujų tiekimą Ukrainai, o ši savo ruožtu įsipareigojo su Bendrijos pagalba sumokėti Rusijai 3,1 mlrd. dolerių – didžiąją dalį skolos už anksčiau gautas dujas.

Sirija: Irako kurdų sukarintų pajėgų kovotojai (pešmergos) iš Turkijos teritorijos atvyko į strategiškai svarbų Sirijos pasienio miestą Kobanę padėti jo gynėjams atremti judėjimo „Islamo valstybė“ džihadistų šturmą

Izraelis: motociklu važiavęs palestinietis apšaudė dešiniųjų pažiūrų žydų aktyvistą Yehudą Glicką (Jehudą Gliką), žinomą dėl savo pastangų užtikrinti judėjų teisę melstis Al Aksos mečetės komplekse. Y.Glickas buvo sunkiai sužeistas, o užpuolikas kitą dieną nukautas policijos. Po šio išpuolio neramumų židiniu tapusi Al Aksos šventovė, kurią gerbia tiek musulmonai, tiek žydai, pirmąkart per kelis dešimtmečius buvo kuriam laikui uždaryta.

30 d. Burkina Fasas: šimtai demonstrantų šturmavo parlamentą ir kitus valdžios pastatus, protestuodami prieš planus pakeisti konstituciją, kad 27 metus šaliai vadovavęs prezidentas Blaise'as Compaore (Blezas Kompaorė) galėtų dar pratęsti savo valdymą. Reaguodami į neramumus, kariškiai paleido vyriausybę bei parlamentą, o B.Campaore atsistatydino ir pabėgo į užsienį. Laikinuoju šalies vadovu armija paskyrė pulkininką leitenantą Isaacą Zidą (Isaaką Zidą).

31 d. JAV: per bandomąjį skrydį Mohavių dykumoje Kalifornijoje sudužo verslo magnato Richardo Bransono (Ričardo Bransono) bendrovei „Virgin Galactic“ priklausęs eksperimentinis keleivinis erdvėlaivis „SpaceShipTwo“. Per nelaimę vienas pilotas žuvo, o kitas buvo sunkiai sužeistas.

Lapkritis

1 d. ES: darbą oficialiai pradėjo naujoji Europos Komisija, vadovaujama Europos politiko veterano, buvusio Liuksemburgo premjero Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio).

2 d. Ukraina: prorusiškų separatistų kontroliuojamuose rytiniuose regionuose, pasivadinusiuose liaudies respublikomis, vyko vadovybės rinkimai, kuriuos griežtai pasmerkė Kijevas ir Vakarai, bet pripažino Maskva. Vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovu išrinktas vietos separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, o „Luhansko liaudies respublikos“ prezidentu - Igoris Plotnickis, ėjęs šio separatistinio darinio premjero pareigas.

Rumunija: šalyje vyko pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame daugiausiai balsų surinko ir į antrąjį turą pateko kairiųjų premjeras Victoras Ponta (Viktoras Ponta) ir etninis vokietis Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) - šalies centrinėje dalyje esančio Sibiu miesto meras.

3 d. JAV: Niujorke praėjus 13 metų po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių oficialiai atidarytas prisikėlęs Pasaulio prekybos centras - pastatas, iškilęs vietoje per tas atakas sugriautų dangoraižių dvynių.

4 d. JAV: kadencijos vidurio rinkimuose Respublikonų partija perėmė Senato kontrolę, sutriuškinusi anksčiau daugumą aukštuosiuose Kongreso rūmuose turėjusius prezidento Baracko Obamos demokratus. Respublikonai taip pat padidino savo daugumą Atstovų Rūmuose ir laimėjo lenktynes dėl kai kurių svarbių gubernatorių postų. Lapkričio 13 dieną Senato daugumos lyderiu tapo Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas).

Prancūzija: eidamas 94-uosius metus mirė legendinis prancūzų flamenko gitaristas Manitasas de Plata.

5 d. Izraelis: „Hamas“ kovotojo vairuojamam minivenui Jeruzalės traukinių stotyje įsirėžus į platformoje laukusius keleivius, žuvo du žmonės ir dar aštuoni buvo sužeisti. Užpuolikas buvo nušautas. Po kelių valandų panaši ataka surengta Vakarų Kranto pietuose - ten palestiniečio vairuojamas automobilis pervažiavo tris izraeliečių karius; sužeisti kariai išgyveno, o automobilio vairuotojas pasidavė policijai.

JAV: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antrus metus iš eilės aplenkė JAV vadovą Baracką Obamą ir užėmė pirmąją vietą žurnalo „Forbes“ skelbiamame galingiausių pasaulio lyderių sąraše. Trečioji vieta atiteko Kinijos vadovui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui).

6 d. Naujoji Zelandija: AC/DC būgnininkui Philui Ruddaui (Filui Rudui) pareikšti kaltinimai dėl bandymo nusamdyti žudiką ir metamfetamino bei kanapių laikymo. Vėliau kaltinimas sąmokslu nužudyti buvo pakeistas kaltinimu grasinus nužudyti. 60-metis roko veteranas, padaręs kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl visų kaltinimų, už kuriuos jam gresia iki septynerių metų kalėjimo, paleistas už užstatą.

7 d. Latvija: užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad yra homoseksualios orientacijos.

8 d. Šiaurės Korėja: Pchenjanas paleido du kalintus JAV piliečius - Kennethą Bae (Kenetą Bai) ir Matthew Millerį (Metjų Milerį), kurie abu buvo nuteisti ilgą laiką kalėti sunkiųjų darbų stovyklose. M.Milleris buvo areštuotas 2014 metų balandį, kai esą suplėšė savo vizą ir pareikalavo suteikti jam prieglobstį, o krikščionių misionierius K.Bae buvo kalinamas nuo 2012 metų lapkričio dėl kaltinimų siekus nuversti Pchenjano vyriausybę.

9 d. Ispanija: šiaurės rytiniame Katalonijos regione per simbolinį referendumą dėl nepriklausomybės, kuris buvo surengtas nepaisant teismo draudimo, už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakė per 80 proc. balsavusiųjų. Katalonijos vyriausybė nurodė, kad plebiscite, kurį organizavo savanoriai, dalyvavo 2,3 mln. žmonių - daugiau nei trečdalis regiono rinkėjų.

Vokietija: dešimtys tūkstančių žmonių prie Brandenburgo vartų paminėjo 25-ąsias Berlyno sienos griuvimo – įvykio, kuris žymi Šaltojo karo pabaigą, – metines.

10 d. Izraelis: palestiniečių paauglys iš Vakarų Kranto mirtinai subadė 20 metų žydų karį. Užpuolikas pabėgo, bet buvo sučiuptas. Po kelių valandų kitas palestinietis užpuolė tris izraeliečius prie Alon Švuto gyvenvietės Vakarų Kranto pietuose. Užpuolikas nužudė jauną medikę Dahlią Lemkus (Daliją Lemkus) ir sužeidė dar du žmones, o paskui pats buvo sužeistas į jį šovusio sargybinio.

11 d. Indija: šalies centrinėje dalyje esančioje Čhatisgarho valstijoje po valstybės organizuojamų masinių sterilizacijos procedūrų mirė 13 moterų, o dešimtys susirgo. Remiantis preliminariomis išvadomis, preparatai, naudoti per operacijas, buvo užteršti nuodinga medžiaga – cinko fosfatu. Vaistus pagaminusios įmonės savininkas ir jo sūnus buvo suimti.

12 d. Kosmosas: iš palydovo nešėjo „Rosetta“ paleistas Europos kosmoso agentūros mokslinių tyrimų zondas „Philae“ buvo sėkmingai nutupdytas ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus - tai buvo pirmas nusileidimas ant kometos branduolio per kosminių tyrimų istoriją. Po kelių dienų zondas pasiuntė į Žemę duomenų apie kometos branduolio grunto gręžimo eksperimentą ir perėjo į „miego“ režimą, išsikrovus jo akumuliatoriams. Tikimasi, kad ryšį su „Philae“ pavyks atnaujinti, kai kometa labiau priartės prie Saulės – jeigu zondas išliks prikibęs prie jos paviršiaus.

14 d. Irakas: vyriausybinės pajėgos po kelis mėnesius trukusių susirėmimų su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais perėmė strategiškai svarbaus šiaurinio Baidžio miesto, kuriame įsikūrusi didžiausia šalyje naftos perdirbino gamykla, kontrolę.

16 d. Sirija: džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) paskelbė, kad nukirto galvą Sirijoje pagrobtam JAV pagalbos darbuotojui Peteriui Kassigui (Piteriui Kasigui) bei 18-ai sirų karių, ir išplatino šiurpios egzekucijos vaizdo įrašą. P. Kassigas, kuris atsivertė į islamą ir pasirinko Abdul Rahmano vardą, buvo sučiuptas džihadistų 2013 metais.

Rumunija: etninis vokietis Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) antrajame prezidento rinkimų ture netikėtai įveikė favoritu laikytą kairiųjų premjerą Victorą Pontą (Viktorą Pontą). Dėl balsavimo problemų užsienyje postą paliko užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu (Teodoras Meleškanu); po pirmojo rinkimų turo dėl tų pačių priežasčių atsistatydino ir jo pirmtakas Titus Corlateanas (Titus Korlecianas).

Australija: pasaulio lyderiai Brisbano mieste vykusiame Didžiojo dvidešimtuko susitikime pažėrė griežtos kritikos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už Maskvos vaidmenį Ukrainos krizėje, paskatindami jį išvykti namo anksčiau nei buvo planuota.

Lenkija: eidama 95-uosius metus mirė Antrojo pasaulinio karo metų lenkų karo aviacijos lakūnė Jadwiga Pilsudska (Jadvyga Pilsudska) - maršalo Jozefo Pilsudskio (Juzefo Pilsudskio), padėjusio 1918 metais atkurti Lenkijos nepriklausomybę, dukra.

18 d. Izraelis: per kruviniausią kelerių pastarųjų metų išpuolį Jeruzalėje du pistoletu ir mėsos kapoklėmis ginkluoti palestiniečiai sinagogoje nužudė keturis žydų rabinus (trys iš jų buvo ir JAV piliečiai, o vienas turėjo Didžiosios Britanijos pilietybę), taip pat policininką, o dar aštuonis žmones sužeidė. Abu užpuolikai buvo nušauti.

Honkongas: policija susirėmė su grupe protestuotojų, kurie mėgino įsilaužti į parlamento pastatą. Susirėmimai kilo demonstrantams septintą savaitę tęsiant protestus trijose svarbiose Honkongo gatvėse, kurie buvo pradėti reikalaujant laisvų šio pusiau autonominio Kinijos miesto vadovo rinkimų.

19 d. Hondūras: šiaurės vakariniame Arados mieste rasti prieš beveik savaitę dingusios 19-metės „Mis Hondūras“ Marios Jose Alvarado (Marijos Chosė Alvarado) ir jos 23 metų sesers palaikai. Nušautų merginų kūnai buvo aptikti tą dieną, kai M.J.Alvarado turėjo išvykti į Londoną dalyvauti grožio konkurse „Mis Pasaulis“. Dėl nusikaltimo buvo sulaikytas M.J.Alvarado sesers vaikinas, kuris jas nužudė apimtas pavydo.

Didžioji Britanija: Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžon) po balsavimo Škotijos parlamente buvo paskirta pirmąja ministre ir tapo pirmąja moterimi, užėmusia regiono vyriausybės vadovo postą.

Indonezija: pirmą kartą per beveik 50 metų Džakartos gubernatoriumi tapo krikščionis - Basuki Tjahaja Purnama (Basukis Čahadža Purnama), geriau žinomas pravarde „Ahokas“. Jis yra pirmasis etninis kinas, užėmęs Džakartos gubernatoriaus postą, kuris liko laisvas, kai ankstesnis gubernatorius Joko Widodo (Džokas Vidodas) tapo šalies prezidentu. Ahoko paskyrimas sulaukė griežtosios religinės linijos šalininkų protestų dėl to, kad vienas įtakingiausių politinių postų Indonezijoje atiteko ne musulmonui.

20 d. JAV: Barackas Obama paskelbė prezidentinius įsakus, turinčius apsaugoti nuo deportacijos 5 mln. dokumentų neturinčių migrantų. Remiantis jais, beveik visi dokumentų neturintys žmonės, gyvenantys JAV ilgiau negu penkerius metus ir turintys bent vieną vaiką, kuris yra JAV pilietis arba turi leidimą nuolat gyventi, galės prašyti suteikti trejus metus galiosiantį leidimą dirbti.

Nigerija: islamistų grupuotės „Boko Haram“ kovotojai neramioje Borno valstijoje netoli sienos su Čadu nužudė 48 prekiautojus žuvimi.

Ispanija: eidama 89-uosius metus mirė Maria del Rosario Cayetana Alfonsa Victoria Eugenia Francisca Fitz-James Stuart y Silva (Marija del Rosario Kajetana Alfonsa Viktorija Euchenija Fransiska Fic-Džeims Stiuart i Silva) - Ispanijos Albos kunigaikštienė, viena turtingiausių Europos aristokratų ir daugiausiai titulų turinti aristokratė pasaulyje.

21 d. Portugalija: buvusios socialistų vyriausybės premjeras Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) suimtas atliekant tyrimą dėl mokesčių vengimo, korupcijos ir pinigų plovimo.

22 d. Kenija: šalies šiaurės rytuose kovotojai iš Somalyje veikiančios grupuotės „al Shebab“ sustabdė autobusą ir nužudė 28 juo važiavusius keleivius, kurie nebuvo musulmonai.

23 d. Tunisas: šalyje įvyko pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame daugiausiai balsų surinko ir į antrąjį turą pateko kadenciją baigęs prezidentas Moncefas Marzouki (Monsefas Marzukis) ir antiislamistinės partijos atstovas, buvęs premjeras Beji Caidas Essebsi (Bedžis Kaidas Esebsis). Tai buvo pirmieji laisvi prezidento rinkimai Tunise po „arabų pavasarį“ išprovokavusios 2011 metų revoliucijos.

Rusija: norvegas Magnusas Carlsenas (Magnusas Karlsenas) apgynė pasaulio šachmatų čempiono titulą, Sočio mieste vykusiame mače dėl geriausio pasaulyje šachmatininko vardo įveikęs indą Viswanathaną Anandą (Višvanathaną Anandą).

24 d. JAV: Misūrio didžioji žiuri nusprendė, jog neturi būti pateikti kaltinimai baltaodžiui policininkui Darrenui Wilsonui (Darenui Vilsonui), rugpjūtį nušovusiam neginkluotą juodaodį paauglį. Žiuri nuomone, pateikti įrodymai byloja, jog D.Wilsonas, kuris atvyko gavęs iškvietimą dėl apiplėšimo, iššovė teisėtai gindamasis per konfliktą su įtariamuoju. Dėl šio sprendimo įpykę žmonės išėjo į gatves nuo Siatlo vakaruose iki Čikagos ir Niujorko, o Sent Luiso priemiestyje Fergusone, kur buvo nušautas 18-metis Michaelas Brownas (Maiklas Braunas), įsiplieskė riaušės.

Prezidentas Barackas Obama priėmė gynybos sekretoriaus Chucko Hagelio (Čako Heigelio) atsistatydinimą. Gruodžio 5 dieną prezidentas naujuoju gynybos sekretoriumi pasiūlė skirti buvusį Pentagono vadovo pavaduotoją Ashtoną Carterį (Aštoną Karterį), laikomą aukštųjų technologijų ginkluotės ir karinių biudžetų ekspertu.

Ukraina: olandų ekspertai baigė liepą numušto „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo nuolaužų paėmimą iš katastrofos vietos Rytų Ukrainoje.

25 d. Nigerija: šiaurės rytinio Maidugurio miesto turgavietėje susisprogdinus dviem jaunoms mirtininkėms, žuvo 45 žmonės. Manoma, kad už šį išpuolį atsakinga islamistų grupuotė „Boko Haram“, kurios kovotojai dažnai puldinėja neramios Borno valstijos sostinę Maidugurį.

26 d. Libanas: eidama 88-uosius metus Beirute mirė garsi libaniečių dainininkė ir aktorė Sabah, kuri per septynis dešimtmečius trukusią karjerą tapo viena žinomiausių arabų pasaulio artistų.

27 d. Ukraina: į pirmąjį posėdį susirinko naujasis parlamentas, dominuojamas provakarietiškų politinių jėgų, iškovojusių triuškinamą pergalę spalį vykusiuose rinkimuose. Pirmojo posėdžio metu Aukščiausioji Rada patvirtino premjero Arsenijaus Jaceniuką kandidatūrą naujai kadencijai vyriausybės vadovo poste, o parlamento pirmininku išrinktas buvęs vicepremjeras Volodymyras Hroismanas.

Australija: mirė 25 metų australų kriketo žaidėjas Phillipas Hughesas (Filipas Hjuzas), kuris per rungtynes patyrė retą traumą, kai jam į kaklą pataikė su didele jėga sviestas kamuoliukas.

28 d. Nigerija: didžiausiame šiauriniame Kano mieste per kruviną išpuolį Didžiojoje mečetėje, kurio metu du mirtininkai detonavo bombas, o kiti užpuolikai ėmė šaudyti, žuvo mažiausiai 120 žmonių, o dar apie 270 buvo sužeisti. Įtūžusi minia keturis šaudžiusius užpuolikus nužudė. 

Turkija: popiežius Pranciškus atvyko trijų dienų vizito į Turkiją, kurio metu ragino dialogu tarp religijų siekti galo Artimuosiuose Rytuose plintančiam islamo ekstremizmui. Vizito metu pontifikas susitiko su Turkijos prezidentu Recepui Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir ortodoksų ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I.

Suomija: šalies parlamentas nedidele persvara pritarė piliečių iniciatyvai legalizuotui tos pačios lyties asmenų santuokas. Suomija tapo 12-ąja Europos valstybe, įteisinusia homoseksualių porų santuokas.

29 d. Egiptas: Kairo teismas panaikino kaltinimą žmogžudyste buvusiam prezidentui Hosni Mubarakui (Hosniui Mubarakui), kuris buvo pareikštas dėl šimtų protestuotojų žūties per 2011 metų sukilimą, nuvertusį kelis dešimtmečius šalį valdžiusį diktatorių.

Prancūzija: buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) nesunkiai laimėjo savo opozicinės centro dešiniosios Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) lyderio rinkimus.

30 d. Moldova: šalyje vyko parlamento rinkimai, kuriuose trys pagrindinės proeuropietiškos partijos nedidele persvara įveikė politines jėgas, pasisakančias už glaudesnius ryšius su Rusija.
Urugvajus: antrajame valstybės vadovo rinkimų ture pergalę iškovojo kairiųjų eksprezidentas Tabare Vazquezas (Tabarė Vaskesas), vadovavęs Urugvajui 2005–2010 metais.

Gruodis 

1 d. ES: buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perėmė pirmininkavimą Europos Vadovų Tarybai, tapdamas pirmuoju politiku iš buvusių komunistinių Rytų, užėmusių šį vieną svarbiausių postų Briuselyje. Jis pakeitė Hermaną Van Rompuy (Hermaną Van Rompėjų), kuris buvo pirmasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Švedija: šiųmetinių apdovanojimų "Right Livelihood Award", kurie dar vadinami „alternatyviomis Nobelio premijomis“, laureatais tapo buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros analitikas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas), britų laikraščio „The Guardian“ vyriausiasis redaktorius Alanas Rusbridgeris (Alanas Rasbridžeris), žmogaus teisių aktyvistai Asma Jahangir (Asma Džahangir) ir Basilis Fernando (Basilis Fernandas) bei aplinkosaugininkas Billas McKibbenas (Bilas Makibenas).

Rusija: prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai paskelbė, kad Maskva atsisako planų nutiesti į Bulgariją vamzdyną „South Stream“, kuriuo būtų tiekiamos dujos Europos šalims, kaltindamas Europos Sąjungą sudarinėjus kliūtis šiam projektui. Jis taip pat nurodė, Rusija vietoje šio projekto ketina nutiesti atskirą dujotiekį į Turkiją.

2 d. Izraelis: premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) atleido iš pareigų finansų ministrą Yairą Lapidą (Jairą Lapidą) ir teisingumo ministrę Tzipi Livni (Cipi Livni), apkaltinęs juos „iš vidaus veikiant prieš vyriausybę“ ir rezgant planą jį nuversti, bei pareikalavo naujų rinkimų. Gruodžio 3 dieną įstatymų leidėjai balsavo už Kneseto paleidimą, atverdami kelią pirmalaikiams rinkimams, kurie bus surengti kovo 17 dieną.

Ukraina: parlamentas patvirtino naująją Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamą vyriausybę, kurioje dirba ir trys Ukrainos pilietybę įgiję užsieniečiai: lietuvių verslininkui Aivarui Abromavičiui atiteko ekonomikos ministro postas, JAV pilietė Natalie Jaresko (Natali Jaresko) tapo finansų ministre, o sveikatos ministru patvirtintas gruzinas Aleksandras Kvitašvilis.

3 d. Švedija: premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) paskelbė, kad šalyje bus rengiami pirmalaikiai rinkimai, kai kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija per balsavimą parlamente sužlugdė jo vos du mėnesius dirbusios vyriausybės parengtą biudžeto projektą. Pirmieji per daugiau kaip pusę mažiaus pirmalaikiai rinkimai Švedijoje įvyks kovą.

3-5 d. Vengrija-JAV: Budapeštas iškvietė aukščiausio rango šalyje reziduojantį JAV diplomatą, kad pareikštų protestą dėl amerikiečių senatoriaus Johno McCaino (Džono Makeino) pareiškimo, jog Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra „neofašistinis diktatorius, sugulęs su (Rusijos prezidentu) Vladimiru Putinu“. Pats V.Orbanas šį senatoriaus pasisakymą pavadino išpuoliu prieš šalies nepriklausomybę.

4 d. Rusija: Čečėnijos sostinėje Grozne per susirėmimus su kovotojais, kurie surengė ataką prieš vieną eismo kontrolės postą, o vėliau įsiveržė į vietos žiniasklaidos pastatą, žuvo 14 Rusijos policininkų, o dar 36 buvo sužeisti. Visi 10 užpuolikų buvo nukauti. Atsakomybę už ataką, kuri buvo surengta tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė savo metinę kalbą Federaliniame Susirinkime, prisiėmė grupuotė " Kaukazo emyratas".

JAV: Niujorke kilo protestų banga dėl didžiosios žiuri sprendimo nepateikti kaltinimų baltaodžiui policininkui Danieliui Pantaleo (Danieliui Pantalėjui), kuris liepą sulaikymo metu uždusino juodaodį įtariamąjį. Neginkluotas šešių vaikų tėvas Ericas Garneris (Erikas Garneris) žuvo, kai D.Pantaleo, mėginęs jį areštuoti dėl neteisėtos prekybos cigaretėmis, panaudojo smaugimo veiksmą.

5 d. Belgija: eidama 86-uosius metus mirė buvusi Belgijos karalienė Fabiola, Ispanijoje gimusi populiaraus karaliaus Baudouino (Bodueno) našlė.

6 d. Jemenas: per nesėkmingą JAV specialiųjų pajėgų operaciją, kuri buvo surengta Jemeno pietuose siekiant išvaduoti „al Qaeda“ džihadistų įkaitais laikomus amerikietį Luke'ą Somersą (Liuką Somersą) ir kitus užsieniečius, kovotojai nušovė šį fotožurnalistą, taip pat mokytoją iš Pietų Afrikos Respublikos Pierre'ą Korkie (Pjerą Korkį).

8 d. Izraelis: įstatymų leidėjai nubalsavo už parlamento paleidimą ir patvirtino pirmalaikių visuotinių rinkimų datą – kovo 17-ąją.

9 d. JAV: Senatas paskelbė kelerius metus rengtą ataskaitą apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus brutalius įtariamų „al Qaeda“ teroristų tardymus slaptuose kalėjimuose, iš kurių vienas galbūt veikė Lietuvoje. Dokumente taip pat teigiama, kad CŽV mokėjo didžiulius kyšius užsienio šalių vyriausybėms, kurios buvo nusiteikusioms žvelgti pro pirštis į faktą, kad Jungtinės Valstijos jų teritorijose įkūrė „juodaisiais objektais“ vadinamus slaptuosius kalėjimus, kuriuose buvo kankinama iki 119 įtariamų teroristų. Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) pareiškė, kad per jo kadenciją Varšuva buvo sutikusi šalies teritorijoje leisti CŽV įsirengti slaptą objektą, bet nesuteikė leidimo žiauriai elgtis su kaliniais.

Vokietija: kanclerė Angela Merkel 96,7-iais proc. balsų perrinkta Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lydere.

Kosovas: įstatymų leidėjai patvirtino naują vyriausybę, kuriai vadovauja buvęs sostinės Prištinos meras Isa Mustafa. Kadenciją baigusiam premjerui Hashimui Thaci (Hašimui Tačiui) joje atiteko užsienio reikalų ministro postas. Dėl tokio postų pasidalijimo buvo sutarta po pusmetį trukusių kivirčų tarp dviejų didžiausių Kosovo partijų – I. Mustafos Kosovo demokratinės lygos (LDK) ir H.Thaci Kosovo demokratų partijos (PDK), kurie po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų trukdė suformuoti vyriausybę.

10 d. Monakas: kunigaikščiui Albertui II ir jo žmonai Charlene (Šarlen) gimė dvyniai Gabriella (Gabriela) ir Jacques'as (Žakas), kuris, nors gimė dviem minutėmis vėliau už seserį, pagal Monako paveldėjimo įstatymus yra 700 metų senumo Grimaldi (Grimaldžių) dinastijos sosto įpėdinis.

JAV: žurnalas „Time“ 2014-ųjų Metų žmogaus titulą skyrė visiems gydytojams, slaugėms ir kitiems žmonėms, stojusiems į kovą su Ebolos karštinės protrūkiu Vakarų Afrikoje.

Rusija: rusų milijardierius Ališeras Usmanovas, „Christie‘s“ aukcione už 4,75 mln. JAV dolerių (13,2 mln. litų) įsigijęs iškiliam amerikiečių genetikui Jamesui Watsonui (Džeimsui Votsonui) 1962 metais įteiktą Nobelio premijos medalį, paskelbė, jog grąžins šį pirkinį jo teisėtam savininkui.

11 d. Honkongas: Policija likvidavo pagrindinę protestuojančių demokratijos šalininkų stovyklą Admiraliteto rajone, nugriovusi dešimtis palapinių ir barikadų po ilgiau negu du mėnesius trukusių demonstracijų, taip pat išvaikiusi atkakliausius protestuotojus, nors šie tvirtino, kad jų kova tęsiasi.

12 d. Prancūzija: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vainikavo naujienų agentūros AFP sudarytą reikšmingiausių arba įtakingiausių pasaulyje žmonių sąrašą 2014 metais, kuruos žymėjo didelį poveikį padarę konfliktai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose bei temdė kraštutinio smurto epizodai.

13 d. Europa: Lenkų ir danų filmas „Ida“, kurį režisavo Pawelas Pawlikowskis (Pavelas Pavlikovskis), per 27-ąją Europos kino apdovanojimų ceremoniją Rygoje buvo pripažintas geriausiu metų filmu, taip pat pelnė apdovanojimus už geriausią režisūrą ir scenarijų. Šiai nespalvotai juostai taip pat atiteko žiūrovų simpatijų apdovanojimas.

14 d. Didžioji Britanija: Grožio konkurso „Mis Pasaulis 2014“ karūna atiteko Pietų Afrikos Respublikos atstovei Rolene Strauss (Rolen Straus) per Londone vykusią finalo ceremoniją, kurią visame pasaulyje stebėjo maždaug milijardas televizijos žiūrovų.

Japonijos piliečiai balsavo visuotiniuose rinkimuose, per kuriuos premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) Liberalų demokratų partija ir jos koalicijos partnerė išliko valdžioje, užsitikrinusi 325 mandatų 475 parlamente.

15 d. Filipinai: Prokurorai apkaltino vieną JAV jūrų pėstininką Josephą Scottą Pembertoną (Džozefą Skotą Pembertoną) dėl translytės filipinietės Jennifer Laude (Dženifer Laudės) nužudymo.

Australija: Irane gimęs užpuolikas Manas Haronas Monisas paėmė įkaitais 17 žmonių vienoje Sidnėjaus kavinėje ir žuvo per policijos šturmą, surengtą po 16 valandų. Per tą apsiaustį taip pat žuvo du įkaitai, o dar šeši žmonės buvo sužeisti.

JAV: Buvęs jūrų pėstininkas ir Irako karo veteranas Bradley Williamas Stone'as (Bredlis Viljamas Stounas) nužudė savo buvusią žmoną ir penkis jos giminaičius Filadelfijos priemiesčiuose Pensilvanijoje. Kitą dieną įtariamasis buvo rastas nusižudęs.

16 d. Pakistanas: Talibano kovotojai šturmavo kariškių vadovaujamą mokyklą šiaurės vakariniame Pešavaro mieste ir nužudė bent 145 žmonės, įskaitant 132 vaikus bei devynis darbuotojus, tačiau dauguma iš maždaug 500 moksleivių buvo evakuoti. Per tą incidentą saugumo pajėgos nukovė visus šešis užpuolikus.

Rusija: Rusijos centrinis bankas padidino bazinių metinių palūkanų normą nuo 10,5 iki 17 procentų, mėgindamas stabdyti drastišką rublio kurso smukimą ir stabilizuoti šalies ekonomiką. Nepaisant šių priemonių, per vadinamąjį juodąjį antradienį šalies valiutos kursas nusmuko iki daugiau negu 65 rublių už JAV dolerį ir daugiau 80 rublių už eurą.

Pasaulis: „Brent“ rūšies nafta pirmąkart nuo 2009 metų atpigo iki 55–60 JAV dolerio už barelį.

17 d. JAV-Kuba: JAV prezidentas Barackas Obama ir komunistinės Kubos vadovas Raulis Castro (Raulis Kastro) paskelbė, jog šalys atnaujina diplomatinius santykius, kurie nutrūko 1961 metais. Susitarimas numato, kad Havanoje bus atidaryta Amerikos ambasada ir pradėtos derybos dėl Kubai taikomo prekybos embargo nutraukimo.

Kino kompanija „Sony Pictures“ dėl programišių grasinimų, kuriuos, kaip įtariama, užsakė Pchenjanas, atšaukė gruodžio 18 dieną Niujorke numatytą komedijos „Interviu“ (The Interview), kurioje pasakojama apie išgalvotą sąmokslą nužudyti Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Jong-Uną (Kim Čen Uną), išankstinę peržiūrą, o vėliau priėmė sprendimą apskritai neišleisti šio filmo, kurio premjera buvo numatyta pirmąją Kalėdų dieną.

Didžioji Britanija: Anglijos Bažnyčia pirmąkart savo vyskupu paskyrė moterį – vikarę Libby Lane (Libi Lein). Ji buvo paskirta vyskupauti Stokporto mieste šiaurės vakarų Anglijoje.

18 d. ES: Bendrija įvedė papildomas sankcijas Krymui, uždrausdama visas investicijas ir suvaržydama prekybą, kad pasiųstų žinią, jog nepripažins Rusijos įvykdyto neteisėto dalies Ukrainos teritorijos aneksavimo.

19 d. Australija: Kvinslando valstijos policija areštavo 37 metų moterį, nudūrusią septynis savo vaikus ir dukterėčią. Keturių berniukų ir keturių mergaičių, kuriems buvo nuo pusantrų iki 15 metų, lavonai buvo aptikti viename name šiauriniame Kernso mieste. Gruodžio 21 dieną Raina Mersane Ina Thaiday (Reina Mersein Ina Teidei), dar žinoma kaip Mersane Warria (Mersein Vorija), buvo apkaltinta aštuonių vaikų nužudymu. Jos byla bus nagrinėjama sausį.

JAV: kino kompanija „Paramount Pictures“ uždraudė kino teatrų tinklams rodyti 2004 metais sukurtą veiksmo komediją „Būrys Amerika: drebėk, pasauli!“ („Team America: World Police“), kurioje vaizduojamas pasikėsinimas nužudyti dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ( Kim Čen Uno) tėvą Kim Jong Ilą (Kim Čen Irą).

20 d. JAV: Niujorko Bruklino rajone 28 metų afroamerikietis Ismaaiylas Brinsley (Ismailas Brinslis) šaltakraujiškai nušovė du uniformuotus policininkus, patruliavusius savo automobilyje, prieš išpuolį paraginęs praeivius stebėti jo veiksmus. Po atakos užpuolikas nubėgo į gretimą metropoliteno stotį ir ant platformos nusišovė į galvą. Manoma, kad šis išpuolis buvo įvykdytas keršijant dėl neseniai įvykusių incidentų, kai keli neginkluoti juodaodžiai žuvo dėl policijos veiksmų.

Vatikanas: popiežius Pranciškus naujuoju Šventosios Romos Bažnyčios kamerlengu - Vatikano pareigūnu, kuris laikinai vadovauja Šventajam Sostui, jeigu pontifikas miršta arba atsistatydina, paskyrė Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininką kardinolą Jeaną-Louis Tauraną (Žaną Luji Toraną).

21 d. Tunisas: šalyje vyko antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame pergalę iškovojo antiislamistinės partijos atstovas, 88 metų buvęs premjeras Beji Caidas Essebsi (Bedžis Kaidas Esebsis), įveikęs kadenciją baigiantį valstybės vadovą Moncefą Marzouki (Monsefą Marzukį). Tunise laisvi prezidento rinkimai buvo surengti pirmąkart nuo 1956 metų, kai šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

Didžioji Britanija: britų popmuzikos legenda Eltonas Johnas (Eltonas Džonas) Vindzore susituokė su savo ilgamečiu partneriu Davidu Furnishu (Deividu Fernišu). 67 metų dainininkas ir Kanadoje gimęs kino kūrėjas drauge yra 21 metus, o civilinę partnerystę įregistravo 2005-aisiais. Pora augina du sūnus: trejų metų Zachary (Zakarį) ir vienų Elijah (Elaidžą).

Šveicarija-Austrija: būdamas 80 metų po širdies smūgio Miunsterlingene mirė austrų dainininkas Udo Juergensas (Udas Jurgensas), parašė daugiau kaip 1 tūkst. dainų ir pardavė daugiau kaip 100 mln. įrašų egzempliorių. 1966-aisiais su daina „Merci cherie“ jis laimėjo Eurovizijos konkursą.

22 d. JAV: būdamas 70 metų nuo plaučių vėžio Kolorado mieste Kroforde mirė legendinis dainininkas Joe Cockeris (Džo Kokeris), kurio sodrus, šiurkštus balsas pelnė jam ir roko, ir bliuzo mylėtojų pripažinimą.

Didžioji Britanija: Glazge šiukšliavežei Jurgio aikštėje įsirėžus į kalėdinių pirkinių ieškančių pėsčiųjų minią, žuvo šeši žmonės.

23 d. Ukraina: Aukščiausioji Rada panaikino neutralumo nuostatą, kad šalis negali jungtis prie užsienio karinių blokų, atverdamas kelią Kijevui siekti narystės NATO. Už šią pataisą balsavo 303 deputatai - 77 daugiau negu reikėjo jos priėmimui. Maskva šį savo kaimynės sprendimą įvertino kaip nedraugišką žingsnį, kuris tik „pagausins nemalonumų“ dvišaliuose ryšiuose.

24 d. JAV: būdamas 91 metų Floridoje mirė amerikiečių džiazo klarnetininkas Buddy DeFranco (Badis DeFrankas), kuris per ilgą savo karjerą bendradarbiavo su daugybe ryškiausių šio muzikos žanro žvaigždžių.

25 d. Vatikanas: popiežius Pranciškus savo metiniame Kalėdų kreipimesi „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) pareiškė, kad „per šias Kalėdas tikrai yra tiek daug ašarų“, pasmerkė šiais metais vykusį „brutalų“ religinį persekiojimą Artimuosiuose Rytuose ir paragino siekti taikos Nigerijoje, Ukrainoje bei kituose neramiuose pasaulio rajonuose.

JAV: Holivudo kino studija „Sony Pictures“ po planų dėl grasinimų atšaukti premjerą daugiau negu 300 JAV kino teatrų parodė prieštaringai vertinamą filmą „Interviu“ (The Interview), vaizduojantį išgalvotą pasikėsinimą į Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną (Kin Čen Uną).

26 d. Indonezija: su maldomis, ašaromis ir bendrų kapų aplankymais visose Indijos vandenyno cunamio paveiktose šalyse buvo prisiminti 220 tūkst. žmonių, žuvusių per didžiules bangas, kurias sukėlė 9,3 balo žemės drebėjimas.

JAV-Lenkija: būdamas 68 metų savo namuose Jungtinėse Valstijose mirė Iškilus lenkų poetas, vertėjas ir disidentas Stanislawas Baranczakas (Stanislavas Barančakas).
Pietų Korėja: Korio atominėje elektrinėje per bandymus statomame atominio reaktoriaus bloke dėl dujų nuotėkio žuvo trys žmonės.

27 d. Švedija: pagrindinės partijos susitarė leisti centro kairės mažumos vyriausybei likti valdžioje, kad būtų išvengta pirmalaikių rinkimų ir sumažinta prieš imigrantus nusistačiusios Švedijos demokratų partijos, nuo kurios priklauso jėgų pusiausvyra parlamente, įtaką.

Baltarusija: prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido premjerą Michailą Miasnikovičių ir į jo vietą paskyrė savo administracijos vadovą Andrejų Kobiakovą.

28 d. Indonezija: netoli Borneo salos per audrą sudužus Malaizijos oro bendrovės „AirAsia“ Indonezijos padaliniui priklausančiam lėktuvui „Airbus A320-200“, kuris skrido iš Surabajos į Singapūrą, žuvo visi jame buvę 155 keleiviai ir 7 įgulos nariai.Italija-Graikija: per gaisrą, kuris Adrijos jūroje kilo su Italijos vėliava plaukiojančiam keltui „Norman Atlantic“, žuvo 13 žmonių.

Kroatija: per pirmąjį prezidento rinkimų turą į antrąjį etapą pateko perrinkimo siekiantis centro kairiųjų lyderis Ivo Josipovičius (Ivas Josipovičius), gavęs 38,56 proc. balsų, ir jo pagrindinė varžovė, opozicinės konservatorių partijos HDZ nuosaikiajam sparnui priklausanti Kolinda Grabar-Kitarovič, už kurią balsavo 37,08 proc., rinkėjų.

Afganistanas: NATO kuklia ceremonija Kabule, kuri saugumo sumetimais buvo surengta slaptai, po 13 konflikto metų oficialiai užbaigė savo kovinę misiją. Talibano atstovai pareiškė, kad JAV ir NATO operacija buvusi „barbarybės ir žiaurumo gaisras“ ir kad „interventai bėga nepasiekę tikslų nugalėti afganų mudžahidus“.

29 d. Graikija: parlamentui trečiuoju ir paskutiniu mėginimu vėl nepavykus išrinkti prezidento, šalyje sausio mėnesį bus surengti pirmalaikiai visuotiniai rinkimai, per kuriuos, kaip nuogastauja rinkos, į valdžią gali ateiti radikalūs kairieji ir imtis imtis anuliuoti fiskalines reformas.

30 d. JAV: būdama 104 metų Londone mirė kino „aukso amžiaus“ žvaigždė Luise Rainer (Luisė Rainer), kuri dvejus metus iš eilės laimėjo „Oskarus“ už vaidybą, bet paskui atsisakė puikios karjeros Holivude.

Rusija: Maskvos teismas skyrė lygtinę 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę iškiliam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui prieštaringai vertinamoje byloje dėl sukčiavimo ir turto pasisavinimo, o jo brolis Olegas buvo pasiųstas už grotų. ES pareiškė, kad nuosprendis broliams yra veikiausiai politiškai motyvuotas.

Jungtinės Tautos: Saugumo Taryba nepriėmė rezoliucijos dėl palestiniečių valstybingumo, kuriai kategoriškai nepritarė Jungtinės Valstijos. Kinija, Prancūzija ir Rusija buvo tarp aštuonių valstybių, balsavusių už šį tekstą, bet rezoliucija nesurinko būtinų devynių „taip“, kad būtų priimta 15 narių Saugumo Taryboje. Australija ir Jungtinės Valstijos balsavo „prieš“, o penkios kitos šalys, tarp jų – Didžioji Britanija ir Lietuva, susilaikė.

31 d. Tunisas: pirmuoju laisvai išrinktu prezidentu parlamente prisaikdintas 88-erių metų islamiškų jėgų oponentas Beji Caidas Essebsi (Bedžis Kaidas Esebsis).