Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) Ispanijos socialistų darbininkų partija (PSOE) vėl turėtų gauti daugiausiai vietų parlamente, tačiau tikriausiai neužsitikrins daugumos. Tai reiškia, kad socialistams teks sudaryti aljansus su kitomis partijomis, kad galėtų valdyti.

Svarbiausi klausimai, galintys paveikti rinkimus:

Neramumai Katalonijoje

Daugelį metų rengęs taikias demonstracijas, spalio 14 dieną katalonų separatistų judėjimas griebėsi smurto, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui devyniems jo lyderiams skyrus griežtas – iki 13 metų laisvės atėmimo – bausmes už vaidmenį 2017 metais organizuojant uždraustą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Nuosprendžiai išprovokavo kelias dienas trukusius masinius protestus Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose, per kuriuos  sutemus gatvėse įsivyraudavo chaosas, o demonstrantai padeginėjo automobilius, barikadas ir svaidė į policininkus Molotovo kokteilius.  

Elisenda Paluzie (Elizenda Paluzi), vadovaujanti už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančiai įtakingai pilietinei organizacijai „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC), sakė, kad visą pasaulį apskrieję liepsnojančios Barselonos vaizdai katalonų separatistų ir Madrido konfliktą „pavertė matomu“.  

Ši tema atsidūrė rinkimų kampanijos dėmesio centre. Dešiniųjų stovykla spaudžia P. Sanchezą suspenduoti Katalonijos regiono autonomiją arba pašalinti iš pareigų regiono prezidentą. 

P. Sanchezas atsisako imtis šių priemonių, tačiau sugriežtino savo toną separatistų atžvilgiu.  

Stiprėjančios kraštutinių dešiniųjų „Vox“ pozicijos

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos krizė padėjo savo pozicijas sustiprinti kraštutinių dešiniųjų partijai „Vox“. Ši politinė jėga balandžio mėnesį vykusiuose rinkimuose iškovojo 24 vietas ir pirmą kartą pateko į parlamentą.

Nuo Ispanijos sugrįžimo prie demokratijos po F. Franco mirties 1975-aisiais „Vox“ yra pirmoji didelė ultradešinioji partija, prasimušusi į šalies parlamentą. 

„Vox“ nori, kad būtų uždraustos visos separatistų partijos ir organizacijos, o Katalonijos regiono autonomija suspenduota, kol bus „neabejotinai nugalėtas“ separatistų judėjimas.  

„Vox“ įsiveržimas į Ispanijos politinę areną pakeitė šalies politinį žemėlapį. Jos parama leido konservatyviai Liaudies partijai (PP) ir į verslą orientuotai partijai „Piliečiai“ („Ciudadanos“, Cs) suformuoti regionines valdančiąsias koalicijas Andalūzijoje, Madride ir Mursijoje, taip pat užsitikrinti Ispanijos sostinės tarybos kontrolę. 

F. Franco ekshumacija

2018 metų birželį į valdžią atėjęs P. Sanchezas vienu iš savo darbo prioritetų nusistatė diktatoriaus F. Franco palaikų perkėlimą iš grandiozinio mauzoliejaus netoli Madrido į kuklesnę šeimos kriptą. 

Ir kairiojo, ir dešiniojo sparno kritikai kaltino premjerą, kad jis naudojasi opiu F. Franco ekshumacijos klausimu siekdamas pelnyti politinių taškų prieš lapkritį vyksiančius visuotinius rinkimus.

Pats P. Sanchezas tvirtina, kad po ilgo teisinio mūšio su F. Franco šeima spalio 24 dieną įvykęs diktatoriaus palaikų perkėlimas sutvirtino Ispanijos, kaip demokratinės šalies, įvaizdį.

Daugelis analitikų mano, kad socialistai šia ekshumacija siekia mobilizuoti kairiųjų pažiūrų rinkėjus. Visgi Madrido autonominio universiteto politologas Fernando Vallespinas (Fernandas Valjespinas) sako, kad diktatoriaus palaikų perkėlimas „neturės tokio poveikio, kokio tikėjosi vyriausybė“.  

Didėjanti politinė fragmentacija ir nestabilumas

Ispanijoje politinio nestabilumo laikotarpis prasidėjo nuo 2015 metų gruodžio rinkimų, per kuriuos iškilo „Piliečiai“ ir kraštutinių kairiųjų partija „Mes galime“ („Podemos“). Šie rinkimai užbaigė tris dešimtmečius trukusią dviejų politinių jėgų – socialistų ir PP – hegemoniją.

Politinė fragmentacija tęsėsi ir šiuo metu dešiniajame bei kairiajame sparnuose yra jau po tris partijas: atitinkamai PP, „Piliečiai“ ir „VOX“ bei PSOE, „Mes galime“ ir „Daugiau šalies“ („Mas Pais“), kurią rugsėjį įkūrė buvęs „Mes galime“ vicepirmininkas Inigo Errejonas (Injigas Erechonas).  

Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad nei kairiųjų, nei dešiniųjų blokui nepavyks iškovoti pakankamai vietų, kad parlamente turėtų daugumą. 

Jeigu socialistai vėl laimės daugiausiai vietų, bet, kaip prognozuojama, neturės daugumos, vienu iš sprendinių galėtų tapti PP sutikimas susilaikyti per parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo, kad P. Sanchezas galėtų formuoti naują vyriausybę.  

Socialistai „turi pasiekti kažkokį susitarimą su PP“, sakė F. Vallespinas.