Šios idėjos įkvėpimo šaltinis – Kyjivo gynyba 2022 metais, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai. Tuomet Ukrainos ginkluotosios pajėgos susprogdino užtvanką Irpinės upėje ties Kozarovičių kaimu, užtvindė upės slėnį ir padarė jį nepraeinamu šarvuočiams. Tai padėjo sužlugdyti Rusijos planą greitai užimti Ukrainos sostinę.

Didžiausi Europos pelkynai yra palei NATO sieną su Rusija ir Baltarusija. Net jei pelkės nusausintos, daugeliu atvejų pakanka uždaryti drenažo kanalus ir jos atsikurs savaime per 1–2 metus.

Projektą atkurti nusausintas pelkes gynybos tikslais oficialiai svarsto Suomijos vyriausybė, gavusi valdančiosios Nacionalinės koalicijos partijos parlamentinę užklausą. Lenkijos sienos stiprinimo projekte „Rytų skydas“, kuriam skirta daugiau nei du milijardai eurų, numatomas „pelkių ir miškų formavimas pasienio rajonuose“.

Baltijos šalys priėmė bendrą sienų stiprinimo programą. Joje nenumatomas pelkių atkūrimas, nors iki masinio nusausinimo pelkės sudarė apie 10 proc. Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijos.

Europos ekologai pateikia papildomą argumentą už pelkių atkūrimą: tai padės įveikti klimato krizę. Pelkės užima tik 3 proc. sausumos, bet jose saugoma trečdalis pasaulio anglies atsargų – dvigubai daugiau nei visuose miškuose. Jei pelkės nusausinamos, durpės pradeda irti ir išskiria anglies dioksidą. Taip į atmosferą patenka 4 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (palyginimui, iš visos pasaulio aviacijos – 2,5 proc.). Jei pelkė paliekama gyvuoti, ji sugeria anglies dioksidą daug efektyviau nei miškas ir išskiria daug daugiau deguonies.

Europos Sąjunga ir be gynybinių sumetimų ketina iki 2030 m. atkurti 30 proc. nusausintų pelkių, o iki 2050 m. – 50 proc. Ilgainiui tai turėtų padėti atkurti biologinę įvairovę, bet kalbant apie nepraeinamumą, ypač sunkiajai technikai, efektas bus labai greitas.

Vis dėlto ši idėja susilaukia ir prieštaravimų. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovas „Politico“ sakė, kad pelkės padarys teritoriją nepraeinamą ne tik priešui, bet ir sąjungininkams – pavyzdžiui, NATO konflikto su Rusija atveju, kariams, kurie bus siunčiami iš Vakarų Europos per pelkėtą Rytų Vokietiją, Lenkiją ir Baltijos šalis.

„Politico“ primena ir jau įvykusį tragišką įvykį Lietuvoje, kai anksčiau šiais metais čia žuvo keturi Lietuvoje dislokuoti JAV kariai, įvažiavę į pelkę 63 tonas sveriančiu šarvuočiu M88 „Hercules“.

Be to, net jei pelkės ir apsaugos nuo šarvuočių, jos neišgelbės nuo raketų ir dronų.

Vis dėlto pagrindiniai pelkių atkūrimo – tiek dėl karinių, tiek dėl ekologinių priežasčių – priešininkai yra žemės ūkio sektoriaus atstovai. Pelkių atkūrimas žymiai sumažins dirbamos žemės plotų ir paliks be darbo daug ūkininkų. Entuziastingai nusiteikę ekologai siūlo ūkininkams pereiti prie naujų kultūrų auginimo, pavyzdžiui, nendrių, kurios gali būti naudojamos statyboje ir pakuočių gamyboje. Tačiau jų rinka yra per maža, palyginti su tradicinėmis žemės ūkio kultūromis.