Pereiti į pagrindinį turinį

Švedijos prokuratūra paprašė išduoti orderį J. Assange'o areštui

2019-05-20 08:18
BNS inf.

Švedijos prokuratūra pirmadienį paprašė teismo išduoti orderį vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo) areštui, atnaujinus tyrimą dėl įtariamo išžaginimo, pranešė švedų žiniasklaida.

Scanpix nuotr.

„Prašau apygardos teismo išduoti J. Assange'o arešto orderį jam nedalyvaujant dėl jo galimų sąsajų su byla dėl išžaginimo“, – nurodė Švedijos prokuratūros atstovas.

„Jeigu teismas priims sprendimą dėl jo suėmimo, paskelbsime jo Europos arešto orderį, kad jis būtų sulaikytas ir vėliau perduotas Švedijos tarnyboms“, – pridūrė jis.

Praeitą savaitę Švedijos prokuratūra priėmė sprendimą atnaujinti tyrimą dėl įtarimų, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas, 2010 metais apsilankęs Stokholme, panaudojo lytinę prievartą prieš dvi moteris.

Kadangi 47 metų J. Assange'as šiuo metu Didžiojoje Britanijoje atlieka 50 savaičių laisvės atėmimo bausmę, skirtą už paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimą, pareigūnai gali siekti, kad jis būtų išduotas Švedijai.

Švedų prokurorai preliminarius kaltinimus – neprilygstančius oficialiems – J. Assange'ui pareiškė po 2010 metais įvykusio jo apsilankymo Švedijoje, kur dvi moterys pateikė skundus, tvirtindamos tapusios šio australo lytinių nusikaltimų aukomis.

Byla dėl įtariamo nederamo lytinio elgesio buvo nutraukta 2017 metais suėjus senaties terminui. Liko byla dėl įtariamo išžaginimo, bet pareigūnai negalėjo jos tirti, nes J. Assange'as buvo gavęs prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone, tad nebuvo galimybių atvežti jį į Švediją.

Šios bylos senatis sueis 2020 metų rugpjūtį. J. Assange'as neigia pažeidęs įstatymus ir tvirtina, kad kaltinimai yra politiškai motyvuoti, o lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu.

Gresia ekstradicija

Australas aktyvistas, prieš septynerius metus pasiprašęs prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, buvo suimtas balandžio 11-ąją, Kitui atšaukus jam suteiktą politinį prieglobstį ir išdavus britų pareigūnams.

Jeigu Stokholmas paskelbtų Europos arešto orderį, Britanijos pareigūnai turės spręsti, ar išduoti J. Assange'ą Švedijai, ar Jungtinėms Valstijoms. Vašingtonas kaltina J. Assange'ą „sąmokslu“ su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning (Čelsi Maning) 2010 metų kovą įsilaužti į slaptažodžiu apsaugotą Gynybos departamento kompiuterių tinklą.

Australas aktyvistas su jį apkaltinusiomis moterimis susipažino 2010 metų rugpjūtį, atvykęs į Stokholmą skaityti paskaitos. Viena jų dalyvavo organizuojant renginį Švedijos centro kairės Socialdemokratų partijai ir pasisiūlė priimti J. Assange'ą savo bute. Kita moteris buvo auditorijoje.

Moterų pasakojimus išklausęs policijos pareigūnas nusprendė, jog yra priežastis įtarti, kad jos tapo lytinių nusikaltimų aukomis, ir perdavė bylas prokurorui.

Nė vienos iš šių moterų vardai viešai neskelbiami.

J. Assange'as 2010 metų rugsėjį išvyko iš Švedijos į Britaniją. Tų metų lapkritį Stokholmo teismas patvirtino prašymą sulaikyti „WikiLeaks“ įkūrėją apklausai.

2012-ųjų birželį J. Assange'as prisiglaudė Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją.

Po beveik septynerių ambasados pastate praleistų metų Ekvadoras atšaukė jo politinį prieglobstį, apkaltinęs jį įvairiausiais dalykais, pradedant kišimusi į šalies užsienio politikos reikalus ir baigiant prasta higiena. Balandžio 11 dieną J. Assange'ą areštavo britų policija.

Šiuo metu jis laikomas Londono Belmaršo kalėjime, kur atlieka minėtą bausmę ir, taip pat, yra sulaikytas pagal JAV ekstradicijos prašymą.

Švedijoje J. Assange'ui gresia laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų