53-ejų metų politikės išrinkimas beveik nekėlė abejonių, kadangi būtent šiai septynių narių Federalinės Tarybos ministrei buvo atėjusi eilė perimti vienerių metų prezidentavimą. Didele dalimi reprezentacinis prezidento postas, susijęs su atstovavimo užsienyje funkcija, kasmet skiriamas vis kitam iš septynių Federalinės Tarybos ministrų.

Aplinkos, transporto, energetikos ir komunikacijų ministerijai vadovaujančią krikščionę demokratę Federalinėje Asamblėjoje palaikė 188 iš 207 balsavusiųjų. Tai rodo, kad ji turi stiprų palaikymą politiškai gana susiskaldžiusioje šalyje.

D. Leuthard, kuri buvo Šveicarijos prezidentė 2010 metais, o 2016 metais dirbo viceprezidente, nuo sausio 1 d. pakeis ekonominių reikalų ministrą Johanną Schneiderį-Ammanną (Johaną Šnaiderį-Amaną) iš Liberalų partijos.

Socialistas Alainas Berset (Alenas Berse) perims viceprezidento postą, kuris leis jam 2018 metais tapti šalies prezidentu.

Iš Argau kantono, kuriame dauguma kalba vokiškai, kilusi D. Leuthard garsėja savo plačia šypsena. Neseniai vienas šveicarų dienraštis „Le Temps“ pavadino ją „kovotoja“ ir sunkiai dirbančiu žmogumi, kuris „nekenčia pralaimėjimo“.

Teisininkės išsilavinimą turinti D. Leuthard nuo 2004 iki 2006 metų vadovavo Šveicarijos Krikščionių demokratų partijai, o 2006 metais tapo ekonomikos ministre.

Pirmą kartą prezidente išrinkta D. Leuthard buvo tik trečia šį postą užėmusi moteris. Nuo to laiko šis postas buvo atitekęs dar dviem asmenims.

D. Leuthard perėmė aplinkos, transporto, energetikos ir komunikacijų ministeriją 2010 metų pabaigoje. Ji yra viena aktyviausių permainų Šveicarijos energetikos politikoje, siekiant daugiau panaudoti atsinaujinančius energijos resursus, šalininkų.

Ji palaikė šalies sprendimą po 2011 metų cunamio sukeltos katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje visiškai atsisakyti branduolinės energijos, nors neseniai neleido pagreitinti šio proceso.

D. Leuthard gimtoji kalba yra vokiečių, tačiau ji taip pat kalba kitomis dviem Šveicarijos kalbomis – prancūzų ir italų.