Baudą bankui praėjusią savaitę paskyrė Švedijos finansų priežiūros tarnyba (FSA) ir analogiška Estijos institucija dėl „didelių trūkumų tinkamai įdiegiant pinigų plovimo taisykles Baltijos šalių filialuose“.

Pirmadienį bankas taip pat paskelbė prieš vienerius metus užsakyto tyrimo, kurį įvykdė JAV teisinių paslaugų bendrovė „Clifford Chance“, išvadas. Įmonė nustatė, kad padidintos rizikos klientai Baltijos šalių filialuose nuo 2014 metų iki 2019 metų kovo pervedė apie 37 mlrd. eurų.

Duomenys taip pat parodė, kad banko Estijos ir Latvijos filialai „aktyviai siekė pritraukti padidintos rizikos klientų“, o Estijos filialas siekė pritraukti klientų, kurių atsisakė kiti bankai.

Teisinių paslaugų bendrovė teigė negalinti padaryti išvados, ar pinigai iš tiesų buvo plaunami. Buvo tiriami klientai, sandoriai ir veikla nuo 2007 metų iki 2019 metų kovo.

Buvusi „Swedbank“ valdyba taip pat buvo kritikuojama dėl negebėjimo imtis veiksmų susidoroti su pinigų plovimo problema.

„Tai labai, labai rimta“, – sakė generalinis banko direktorius Jensas Henrikssonas.

Banko valdyba teigė vienbalsiai nusprendusi nutraukti išeitinių išmokų mokėjimą buvusiai banko generalinei direktorei Birgittei Bonnesen, kuriai prieš metus buvo nurodyta palikti savo pareigas.

Spaudos konferencijos metu banko valdybos pirmininkas Goranas Perssonas teigė, kad valdyba, gavusi teisinių konsultacijų, nusprendė į teismą buvusios banko vadovės nepatraukti.

Buvęs Švedijos premjeras G. Perssonas sakė, kad bankas „deda daug pastangų“, siekiant išspręsti viešai atskleistas problemas.