T.H.Ilvesas pabrėžė, kad rudenį renkamam naujajam prezidentui teks dvi svarbios, Konstitucijoje apibrėžtos pareigos: pirma, Estijos prezidentas yra šalies ginkluotųjų pajėgų vadas, ir antra, jis atstovauja Estijai tarptautinėje arenoje.

„Atsižvelgiant į tai, kas vyko aplink mus per pastaruosius kelerius metus, ypač po 2014-ųjų vasario 27-osios, kai Krymo aneksija sugriovė mūsų saugumo architektūrą, ir į faktą, kad mes nesame vieniša sala vidury saugios jūros, naujasis valstybės vadovas turi žinoti, kaip laikytis savo požiūrio šiose srityse“, – sakė T.H.Ilvesas.

Anot jo, naujasis prezidentas turi turėti savo nuomonę ir daugeliu vidaus reikalų, bet svarbiausi iš jų yra nacionalinė gynyba bei užsienio ir saugumo politika.

Estijoje prezidento rinkimai vyks rugpjūtį ir rugsėjį. Valstybės vadovą renka parlamentas, o jeigu kandidatas nesurenka dviejų trečdalių balsų – rinkikų kolegija.

Dabartinis prezidentas T.H.Ilvesas tarnauja jau antrą penkerių metų kadenciją ir pagal Konstituciją vėl pretenduoti į šį postą nebegali.

Kol kas tapti kandidatu į prezidento postą viešai savo ketinimą yra paskelbęs tik buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Siimas Kallasas (Symas Kalas).