Tarptautinis derybininkas Jeanas-Yves'as Ollivier (Žanas Ivas Olivjė), kuris pusmetį dirbo dėl šių derybų, sakė, kad Afrikos lyderiai, nuvykę į abi šalis su taikos misija, taip pat aptars, kaip palengvinti grūdų siuntų eksportą iš karo draskomos Ukrainos ir apsikeitimo belaisviais galimybes.
Tikėtina, kad derybos vyks kitą mėnesį, sakė J.-Y. Ollivier.
Sekmadienį jis atvyko į Maskvą ir taip pat nuvyks į Kyjivą, kur susitiks su aukšto rango pareigūnais, kad aptartų būsimų derybų logistikos klausimus. Vykstant kovoms, šeši Afrikos šalių prezidentai į Kyjivą greičiausiai turės vykti naktiniu traukiniu iš Lenkijos, sakė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susitarė atskirai priimti Pietų Afrikos, Senegalo, Egipto, Kongo Respublikos, Ugandos ir Zambijos prezidentų delegaciją.
Deryboms taip pat pritarė Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga ir Kinija, penktadienį vaizdo ryšiu naujienų agentūrai AP sakė J.-Y. Ollivier.
Tačiau atrodo, kad nė viena konflikto pusė nėra pasirengusi nutraukti karo.
Praėjusią savaitę apie derybas paskelbė Pietų Afrikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa), kaip tik tuo metu, kai Rusija pradėjo intensyvų Kyjivo puolimą iš oro. Sekmadienį Rusija pareiškė, kad po įnirtingų kovų užėmė svarbiausią Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, o Ukraina tai paneigė ir sakė, kad kovos tęsiasi.
„Nesame svajotojai, – sakė J.-Y. Ollivier, kalbėdamas apie galimybes, kad Afrikos lyderiai pasieks greitą proveržį siekiant sustabdyti 15 mėnesių trunkantį konfliktą. – Nebent kas nors nutiktų, bet nemanau, kad savo pirmąją misiją baigsime paliaubomis.“
Pasak 78-erių metų prancūzo J.-Y. Ollivier, kuris XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje suvedė priešingas puses per svarbias derybas, padėjusias nutraukti apartheidą Pietų Afrikoje, tikslas buvo pradėti dialogą.
„Tai prasideda nuo ženklų. Tai prasideda nuo dialogo. Būtent tai ir bandysime daryti, – sakė J.-Y. Ollivier. – Jokių garantijų, kad mums pavyks, nėra, tačiau kol kas Rusija ir Ukraina sutiko, kad... delegacija atvyktų būtent į jų šalis kalbėtis apie taiką.“
Pagrindinis Afrikos atspirties taškas – grūdai ir trąšos.
Karas smarkiai apribojo grūdų eksportą iš Ukrainos ir trąšų išvežimą iš Rusijos, o tai dar labiau padidino pasaulinį maisto trūkumą ir badą. Afrika buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių žemynų. Praėjusią savaitę Rusija sutiko dviem mėnesiams pratęsti Turkijai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytą susitarimą, pagal kurį Ukrainai leidžiama gabenti grūdus Juodąja jūra, o šeši Afrikos šalių prezidentai norėtų, kad šis susitarimas būtų pratęstas dar ilgiau.
Tačiau jie taip pat turi aptarti būdus, kaip palengvinti sąlygas Afrikos valstybėms gauti siuntas ir mokėti Rusijai už trąšas, sakė J.-Y. Ollivier. Rusiškoms trąšoms netaikomos tarptautinės sankcijos, tačiau JAV ir kai kurios Vakarų šalys yra numačiusios sankcijas Rusijos krovininiams laivams. Dėl sankcijų taip pat apribota Rusijos prieiga prie pasaulinės finansinių sandorių sistemos SWIFT, todėl Afrikos šalys susiduria su sunkumais užsakydamos trąšas ir mokėdamos už jas.
„Turėsime turėti „langą“, per kurį SWIFT bus įgaliota veikti šiame konkrečiame taške, – sakė J.-Y. Ollivier. – Tai bus svarstoma ir tikimės, kad tokiu atveju sulauksime rusų paramos grūdams iš Ukrainos ir ukrainiečių paramos, kad būtų galima atsiskaityti ir vežti rusiškas trąšas.“
Afrikos misija nėra vienintelė tarpininkavimo pastanga. Vasarį Kinija pateikė savo taikos pasiūlymą, o Kinijos pasiuntinys diskutavo su Ukrainos pareigūnais. Tačiau Ukrainos sąjungininkai Vakaruose iš esmės atmetė Kinijos planą, be to, jį temdo Pekino politinė parama Maskvai.
Kol kas nepanašu, kad Ukraina ir Rusija greitu laiku sudarytų kokius nors susitarimus, galinčius tapti taikos susitarimo pagrindu.
Tačiau, pasak J.-Y. Ollivier, Afrikos delegaciją remia įvairios šalys, įskaitant Kiniją.
„Deryboms [su Maskva ir Kyjivu] bus suteikta daugiau paramos ir svorio“, – sakė Londone įsikūrusios ne pelno organizacijos „Brazzaville Foundation“, užsiimančios konfliktų sprendimu, pirmininkas J.-Y. Ollivier.
„Jei viena šalis sako „ne“, ji apsvarstys, kam sako „ne“. Ar jie sako „ne“ tik Jeanui-Yves'ui Ollivier? Ar „Brazzaville Foundation“? Šešių [Afrikos] valstybių vadovams? Ar jie sako „ne“ Jungtinėms Tautoms, kinams ar amerikiečiams? Britams? Europos Sąjungai?“ – kalbėjo jis.
