Stiprių liūčių aukomis Vidurio Europoje, atrodo, tapo penki lietuviai. Jų automobilį Vokietijos greitkelyje nušlavė vilkikas. Vokiečiai ne juokais bijo potvynio. Nepaprastoji padėtis paskelbta ir Čekijos sostinėje Prahoje, taip pat Austrijoje ir Šveicarijoje.

Nelaimė greitkelyje

Liūtys pietiniame Vokietijos greitkelyje A5 sukėlė purvo nuošliaužą. Susidarė spūstis.

Kaip skelbė Vokietijos žiniasklaida, lietuvių vairuojamas mikroautobusas sustojo spūsties gale, o netrukus į jį rėžėsi dideliu greičiu važiuojantis vilkikas. Jo vairuotojas, pasak pareigūnų, kurie tiria nelaimės priežastis, slidžiame kelyje nesuvaldė sunkiasvorės transporto priemonės.

Po susidūrimo abi transporto priemonės užsiliepsnojo, nes vilkikas gabeno chemines medžiagas.

Policijos pareigūnai pabrėžė, kad veikiausiai avariją sukėlė stiprus lietus ir nesaugus greitis.

Vokiečiai sunerimę

Vokiečius nesiliaujančios liūtys ne juokais gąsdina. Pranešta apie dvi potvynio aukas. Į kovą su stichija buvo pasiųsta kariuomenė.

Labiausiai nuo potvynių nukentėjo pietinė Vokietjos Bavarijos žemė. Vanduo užliejo nemažą dalį Pasau miesto.

Pietinėje šalies dalyje esantis miestas, kurio senamietis turi istorinę vertę, įsikūręs Dunojaus, Ino ir Ilco upių santakoje.

Šių upių vandens lygis jau pakilo aukščiau, negu jos buvo patvinusios per ankstesnius rekordinius potvynius 1954 ir 2002 m.

Herbertas Zillingeris, Pasau miesto krizių valdymo centro atstovas, pabrėžė, kad situacija ekstremali.

Pavojus taip pat buvo paskelbtas rytiniuose Tiuringijos ir Saksonijos regionuose, kur namus buvo priversti palikti tūkstančiai žmonių.

Bijo tvano sostinėje

Čekijoje padėtis dar blogesnė, bijoma didelio masto Prahos užliejimo. Pirmadienį buvo užlieta dalis sostinės senamiesčio.

Uždarytos metropoliteno stotys ir mokyklos, net garsusis Karolio tiltas. Prahoje gyvenimas tarsi sustojo. Užsidarė verslo ir mokslo įstaigos, sutriko susisiekimas ir elektros tiekimas.

Gelbėtojai pranešė, jog be žinios dingo bent keturi žmonės. Manoma, kad jie žuvo per stiprias liūtis.

Šalyje nuo savaitgalio iš viso žuvo penki žmonės. Du žmonės žuvo savaitgalį sugriuvus jų vasarnamiui į pietus nuo Prahos, o trys kiti nuskendo ištvinusiose upėse arba kanaluose.

Pastarąjį kartą didelio masto potvyniai Vidurio Europą skalavo 2002 m. Tada stichija nusinešė dešimčių žmonių gyvybę, padarė milijardų eurų žalą.

Baimindamiesi, kad potvyniai gali įgauti didelį mastą, čekai dar sekmadienį paskelbė nepaprastąją padėtį ir pasiuntė į pagalbą gelbėtojams 2 tūkst. karių.

„Tokiu metu supranti, ką gali padaryti gamta, kokie esame bejėgiai, kad ir kokių turėtume technologijų“, – sakė Prahoje gyvenanti pensininkė Helena Holubova, stebėdama kylantį vandenį nuo tilto per Vltavą Prahos centre.

Kita Čekijos sostinės gyventoja Nikol Voborilova, dirbanti viename restorane netoli upės, sakė, kad pastate vandens gylis siekia nuo 30 iki 40 cm.

Vltavos upėje, tekančioje per Prahą, vandens lygis 10 kartų viršijo įprastą. Nors upėje įrengtos kelios užtvankos, jas pareigūnams teko praverti, nes vandens rezervuaruose lygis pasiekė kritinį.

Vakariniuose Čekijos regionuose tūkstančiai žmonių buvo be elektros. Sutriko traukinių eismas, nes vėtros rovė medžius ir jie virto ant bėgių.

Buvo evakuota per 3 tūkst. žmonių. Skaičiuojama, kad potvynio žala vien Čekijoje gali siekti 20 mlrd. eurų.

Austrijoje potvyniai ir liūtys taip pat pasiglemžė kelių žmonių gyvybę. Vakarinio Zalcburgo miesto, besiribojančio su Vokietija, apylinkėse ir šalies šiaurėje kilo kelios purvo nuošliaužos.

Austrijos pareigūnai perspėjo, kad vandens lygis Dunojaus ir Ino upėse, tikėtina, pakils aukščiau užfiksuoto 2002 m.

Pavojus buvo paskelbtas ir kitose regiono šalių sostinėse, per kurias teka Dunojus.

Slovakijos premjeras Robertas Fico perspėjo, kad potvynis šalyje – realus, nes smarkiai kyla Dunojaus vandens lygis.

„Iš Vokietijos ir Austrijos kolegų sulaukiame blogų žinių. Dabar darome viską, kad apsaugotume sostinę“, – tvirtino Slovakijos vyriausybės vadovas.

Vengrijos sostinės Budapešto katastrofų valdymo centro vadovas Bakondi György taip pat tvirtino, kad apie 400 pareigūnų mieste stato užtvaras nuo vandens.

Nesutiko palikti namų

Nors žmonėms buvo nurodyta evakuotis, daugelis liko saugoti savo turto.

„Daug žmonių, kuriems jau teko grumtis su dideliais potvyniais 2002 m., atsisakė palikti savo namus“, – tvirtino Pasau meras Jürgenas Duppenas.

Tiesa, buvo ir tokių, kurie nusprendė nežaisti su likimu.

„Esame sukrėsti. Turėjome palikti namą akimirksniu“, – pasakojo viena moteris, gyvenanti rytiniame Vokietijos Dresdeno mieste. Ji kartu su savo kūdikiu naktį praleido viename bendruomenės centre, kaip ir tūkstančiai kitų evakuotų žmonių rytinėje Saksonijos žemėje.

Pasak Vokietijos pareigūnų, evakuota buvo tūkstančiai žmonių. Potvynio užkluptuose miestuose buvo uždarytos mokyklos, atidėti egzaminai, sutriko transporto eismas.

Potvynis Vidurio Europoje

Austrija. Du žmonės žuvo, dar keli paskelbti dingusiais be žinios šalies vakarinėje dalyje.

Vokietija. Saksonijoje paskelbta evakuacija, o Bavarijoje šią savaitę prognozuojamos naujos liūtys. Pranešta apie dvi potvynio aukas, kelių žmonių ieškoma. Labiausiai nukentėjo Bavarijoje esantis Pasau miestas. Jis buvo beveik visiškai užlietas.

Čekija. Pranešta apie septynis žuvusiuosius. Prahoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Į pagalbą pasitelkta kariuomenė. Vltavos upėje, tekančioje per sostinę, vandens lygis 10 kartų viršijo įprastą.

Slovakija ir Vengrija. Baiminamasi, kad smarkiai kylantis vandens lygis Dunojaus upėje sukels potvynius šalių sostinėse Bratislavoje ir Budapešte.