Tarptautiniai donorai sekmadienį pažadėjo skirti maždaug 5,4 mlrd. JAV dolerių pagalbą nuniokotam Gazos Ruožui bei paragino Izraelį ir palestiniečius atnaujinti taikos derybas.

Kaire vykusios konferencijos metu siekta užsitikrinti finansavimą Gazos, kuri smarkiai nukentėjo per liepą ir rugpjūtį vykusį 50 dienų karinį konfliktą tarp Izraelio ir palestiniečių judėjimo „Hamas“, atstatymui.

„Dalyviai pažadėjo skirti maždaug 5,4 mlrd. JAV dolerių“, - paskelbė Norvegijos, kuri buvo viena konferencijos rengėjų, užsienio reikalų ministras Boerge Brende (Biorgė Brendė), skaitydamas baigiamąjį pareiškimą.

Naftos ir dujų turtingas Kataras palestiniečių anklavui pažadėjo skirti didžiausią sumą - 1 mlrd. dolerių.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pažymėjo, kad Gaza susiduria su „didžiuliu“ iššūkiu.

„Gazos (Ruožo) žmonėms tikrai reikia mūsų pagalbos, beviltiškai, ne rytoj, ne kitą savaitę – jiems jos reikia dabar“, – sakė J.Kerry maždaug 30-čiai pasaulio pasiuntinių ir Jungtinių Tautų (JT) vadovui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui).

Valstybės sekretorius, kuriam anksčiau šiais metais, nepaisant intensyvių diplomatinių pastangų, nepavyko įtikinti Izraelio ir palestiniečių susitarti dėl taikos, paragino atnaujinti taikos derybas, kad būtų užkirstas kelias naujam smurto proveržiui anklave.

Jis taip pat pabrėžė, kad abiem konflikto šalims reikia padaryti „sunkius pasirinkimus“ dėl ilgalaikio stabilumo.

Arabų ir Europos šalių pasiuntiniai atkartojo šį jo raginimą.

Su Egiptu ir Izraeliu besiribojantis pajūrio anklavas, kuriame gyvena 1,7 mln. žmonių ir kurį nuo 2007 metų valdo islamistų judėjimas „Hamas“, tebėra „pavojingas židinys“, sakė JT Ban Ki-moonas, paskelbdamas apie savo planus antradienį apsilankyti Gazoje.

Palestiniečiai atstatymo darbams jų anklave prašė 4 mlrd. dolerių tarptautinės pagalbos.

Vašingtonas pažadėjo skirti 212 mln. JAV dolerių, Europos Sąjungos narės - 450 mln. dolerių, o Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras - po 200 mln. dolerių.

Tarptautinė bendrija būgštauja, kad bet kokia pagalba atstatant anklavą, kurį per pastaruosius šešerius metus nusiaubė trys niokojantys konfliktai, galiausiai nueis vėjais dėl nesiliaujančio smurto.

Ban Ki-moonas išsakė daugelio jaučiamą susirūpinimą, kai konferencijoje situaciją Gazoje pavadino potencialiai labai pavojinga.

„Gaza tebėra pavojingas židinys, žmonėms žūtbūt reikia pamatyti rezultatus jų kasdieniame gyvenime“, - sakė JT vadovas.

„Tai privalo būti paskutinis kartas. Akivaizdu, jog esama tam tikros apatijos“, - vėliau sakė Ban Ki-moonas žurnalistams.

Palestiniečių vyriausybė prieš konferenciją pristatė 76 puslapių rekonstrukcijos planą, kuriame liūto dalis numatyta būstų statybai. 

„Gaza per šešerius metus iškentė tris karus. Buvo sugriauti ištisi rajonai“, - donorų konferencijoje sakė palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas (Mahmudas Abasas).

J.Kerry nurodė, jog per vienus metus Vašingtonas Gazos atstatymui, įskaitant pažadėtą naują finansinę pagalbą, skyrė daugiau nei 400 mln. dolerių.

Per šią vasarą vykusį karinį konfliktą žuvo beveik 2 200 palestiniečių, o Gazos kovotojų atakos nusinešė dar 73 žmonių, daugiausiai Izraelio karių, gyvybes.

Konfliktas, per kurį nemaža dalis Gazos Ruožo virto griuvėsiais, privertė savo namus palikti daugiau nei ketvirtadalį visų anklavo gyventojų, o 100 tūkst. žmonių paliko be pastogės.

JT palestiniečių pabėgėlių reikalų agentūra UNRWA pareiškė, kad Gazos finansiniai poreikiai „neturi precedento“.

JT jau turi planų dėl 2,1 mlrd. dolerių pažadėtų lėšų - 1,6 mlrd. dolerių teks UNRWA, o likusi dalis - kitoms agentūroms, įskaitant JT vaikų fondą UNICEF ir JT Plėtros programai UNDP.

Kol kas neaišku, kaip pagalba bus pristatoma, turint galvoje, kad Izraelis nuo 2006 metų palestiniečių anklavui taiko griežtą blokadą.

Izraelio, kuris nebuvo pakviestas į donorų konferenciją, užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Libermanas) pareiškė, kad bet kokiems pagalbos veiksmams reikės žydų valstybės sutikimo.

„Gaza negali būti atstatyta be Izraelio bendradarbiavimo ir dalyvavimo“, - sakė ministras naujienų tinklalapiui „Ynet“, pridūręs, kad žydų valstybė „atvira“ svarstyti planus dėl „civilinės infrastruktūros Gazoje atstatymo“.