Vyras, kurio veidą dengė motociklininko šalmas, pasivijo mažametę, bėgančią nuo jo per mokyklos kiemą, sučiupo ją už plaukų ir ramiai nušovė į galvą.

Pasak liudininkų, šį šaltakraujišką išpuolį, kurio viena aukų tapo aštuonmetė žydaitė Miriam Monsonego, įvykdęs žudikas turėjo vaizdo kamerą, kuria filmavo savo veiksmus.

Užpuoliką, kurį policijos snaiperis nušovė ketvirtadienį po 32 valandas trukusios apsiausties, persekioję pareigūnai vadino pedantišku, apskaičiuojančiu ir gerai pasiruošusiu.

Džihadistų tinklo „al Qaeda“ kovotoju pasiskelbęs Mohamedas Merah, kaip pranešama, galiausiai prisipažino dėl septynių žmonių nužudymo, kai trečiadienį buvo užspeistas policijos.

Iki to laiko, kai pirmadienį pastatė savo galingą mopedą prie žydų mokyklos „Ozar Hatorah“ Tulūzos mieste, M.Merah padarė dvi esmines klaida, padėjusias detektyvams nustatyti jo tapatybę.

24 metų jaunuolis, kuris jau buvo patekęs į Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūros DCRI akiratį, kai pernai grįžo po kelionės į Afganistaną ir Pakistaną, pasirūpino panaikinti savo pirštų atspaudus ir DNR pėdsakus nuo šovinių tūtelių, kurios buvo rastos jo antrojo iš trijų išpuolių, įvykdytų per aštuonias dienas, vietoje.

Tačiau nuo tos akimirkos, kai pasinaudojo savo motinos kompiuteriu, kad įviliotų į spąstus savo pirmąją auką - prancūzą karį, kilusį iš Šiaurės Afrikos, kaip ir jo žudikas, - N.Merah suteikė policijai itin svarbią užuominą, galiausiai padėjusią jį surasti.

Vis dėlto policija dirbo nepakankamai sparčiai, kad išgelbėtų dar dviejų karių, trijų žydų vaikų ir rabino mokytojo gyvybes, o šios nesėkmės priežastis dabar aiškinasi Prancūzijos pareigūnai.

M.Merah išsiuntė atsakymą į viršilos Imado ibn Ziateno skelbimą apie parduodamą motociklą, įkeltą portale www.boncoin.fr, ir susitarė susitikti su juo sekmadienį, kovo 11 dieną, viename ramiame Tulūzos rajone. Šioje žinutėje išlikusi unikalaus IP adreso informacija rodė, kad atsakymas buvo išsiųstas iš kompiuterio M.Merah motinos namuose.

Tačiau jis buvo tik vienas iš 575 žmonių, susidėmėjusiu skelbimu, kurį įkėlęs vartotojas „Imad“ buvo nurodęs, jog yra karys.

Viršila I.ibn Ziatenas buvo nušautas iš pistoleto, prikišto prie jo galvos, kai karys kovo 11-osios popietę pievelėje prie vienos Tulūzos gimnazijos tarėsi dėl motociklo pardavimo su jaunuoliu, atvažiavusio galingu motoroleriu. Šį nusikaltimą tiriantys pareigūnai neturėjo jokios kitos naudingos informacijos, išskyrus šimtus elektroninių kontaktų, kol tolesnės žudynės padėjo jiems nustatyti pagrindinį įtariamąjį.

PERDAŽYTAS MOTOROLERIS

Prokurorai atkreipė dėmesį, kad kruopščiai savo veiksmus apskaičiuojantis M.Merah vos neišsidavė, kai nuvežė savo motorolerį mechanikui prieš paskutines žudynes praeitą pirmadienį. Tačiau meistras tik po šio išpuolio suprato, ką reiškė M.Merah prašymas perdažyti jo „Yamaha T-Max“, kurio variklio darbinis tūris - 500 kubinių centimetrų, iš juodo į baltą.

Pareigūnai, nelinkę vadinti savo operacijos sėkminga, kol gerai ginkluotas M.Merah buvo užsibarikadavęs policijos apsiaustame bute Tulūzoje, sakė padarę viską, kad kuo greičiau surastų numanomą žudiką, taip pat užkirtę kelią tolesnėms atakoms prieš karius ir policininkus, kurias jis esą planavo.

Policijai tebenaršant po viršilos I.ibn Ziateno laiškus, žudikas smogė dar kartą - praeitą ketvirtadienį privažiavęs prie trijų jaunų uniformuotų oro desantininkų, stabtelėjusių paimti pinigų iš bankomato prie vieno prekybos centro netoli Tulūzos esančiame Montobano miestelyje, kuriame įsikūrusios jų kareivinės.

Šalmą dėvėjęs užpuolikas šovė į šiuos karius iš to paties .45 kalibro pistoleto, kurį panaudojo prieš keturias dienas, o vėliau paspruko galingu motoroleriu.

Per šį išpuolį žuvo 25 metų kapralas Abelis Chennoufas ir 23 metų vyresnysis eilinis Mohamedas Legouadas, o sunkiai sužeistą 28 metų Loicą Liberą ištiko koma.

Abu nušauti kariai taip pat buvo imigrantų iš Šiaurės Afrikos atžalos, o L.Liberas yra kilęs iš Karibų.

Policija turimą informaciją papildė naujais duomenimis: buvo rastos iššautų šovinių tūtelės ir pistoleto „Colt 45“ dėtuvė, taip pat nustatytas abu išpuolius siejantis faktas - žudiko taikiniai buvo Prancūzijos kariai, kilę iš imigrantų šeimų.

Tiriant vieną iš versijų, dėmesys buvo sutelktas į Montobane dislokuotą 17-ąjį Parašiutininkų pulką, iš kurio 2008 metais trys kariai buvo pašalinti dėl dalyvavimo neonacių veikloje.

Tačiau žudikas pasirūpino, kad ant šovinių dėtuvės ir tūtelių neliktų jo pirštų atspaudų arba DNR.

„Tuo metu sutelkėme didžiules pajėgas - beveik 200 tyrėjų“, - trečiadienį sakė gynybos ministras Gerard’as Longuet. Tačiau detektyvams teko patikrinti daugiau nei 20 tūkst. asmens bylų ir tarnybos įrašų, siekiant nustatyti asmenį, kuris turėjo „nesuvestų sąskaitų; galbūt jautė pagiežą“.

Šis procesas ir Tulūzoje nušauto kario kompiuteryje esančios informacijos tikrinimas tebebuvo vykdomas, kai M.Merah, kaip manoma, sėdo ant balto motorolerio ir išvažiavo prie žydų mokyklos, esančios už kelių minučių kelio nuo jo namų, prie kurios prieš pamokas būriavosi tėvai ir vaikai.

Faktas, kad jo taikiniu tapo žydai, paneigė prielaidą, kad žudikas yra nusitaikęs į armiją, nors policijai liko dvi prieštaringos versijos: kad išpuoliai vykdomi ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto, nusistačiusio prieš imigrantus, arba kad žudikas galimai priklauso islamistų grupuotei.

ELEKTRONINIŲ LAIŠKŲ GIJA

Įvykiai klostėsi sparčiai, nors užpuoliko gaudynės buvo dar labiau suintensyvintos, šalyje padidėjus politinei įtampai dėl prezidento rinkimų kampanijos, per kurią vienomis iš svarbiausių temų tapo imigracijos ir radikalaus islamizmo keliamos problemos.

Ieškant apsimetėlio, norėjusio pirkti viršilos I.ibn Ziateno motociklą, buvo prisikasta iki M.Merah kompiuterio, kai kryžminės patikros parodė, jog Tulūzoje gyvenanti šio kompiuterio savininkė turi du sūnus, įtrauktus į kovos su terorizmu tarnybų sąrašus kaip musulmonų fundamentalistų grupuočių nariai, nors nei vienas iš jų nebuvo įtariamas ketinimais vykdyti smurto išpuolius.

Po žudynių žydų mokykloje praėjus kelioms valandoms, teismas davė leidimą klausytis šios šeimos narių telefoninių pokalbių.

Užpuoliko motorolerio paieškose taip pat įvyko lemiamas posūkis, kai vienas motociklų meistras iš Tulūzos savo galvoje pagaliau susiejo tai, ką M.Merah pasakė ir padarė tuojau po žudynių Montobane.

Apsilankęs bendrovės „Yamaha“ atstovybėje, kurioje M.Merah vardas figūravo klientų sąrašuose jau apie dešimt metų, jaunuolis paklausė darbuotojų, ar įmanoma išjungi jo motoroleryje, kuris kainuoja apie 10 tūkst. JAV dolerių, esančio palydovinio sekiklio, turinčio apsaugoti transporto priemonę nuo vagystės.

Policija vėliau pranešė nustačiusi, jog šis motoroleris iš tiesų buvo pavogtas pernai gegužę.

Mechanikas atsakė M.Merah, kuris atrodė visai ramus ir niekuo neišsiskiriantis, jog sekiklio pašalinti neįmanoma, o per šį pokalbį jaunuolis paminėjo, kad neseniai perdažė motorolerį, kuris anksčiau buvo juodas, balta spalva.

Juodo motorolerio buvo ieškoma po išpuolių prieš karius, tačiau tokių motorolerių Tulūzoje važinėja tūkstančiai.

Kai po žudynių mokykloje detektyvai paminėjo, jog užpuolikas važiavo baltu motoroleriu, motociklų remonto dirbtuvių savininkas Christianas Dellacherie staiga suvedė šiuos faktus ir paskambino policijai.

„Esu sukrėstas“, - jis sakė trečiadienį, kaip ir daugelis pažinojusių arba draugavusių su M.Merah, neįstengiančių patikėti, kad iš pažiūros ne itin religingas jaunuolis, mėgęs žaisti futbolą, lankydavęsis naktiniuose klubuose ir šiaip neišsiskirdavęs iš Tulūzos priemiesčių gyventojų, kurių daugelis kilę iš imigrantų šeimų, galėjo įvykdyti šiuos žiaurius išpuolius.

„Jis atrodė visiškai normalus klientas - mes jį pažinojome. Būtų buvę sunku patikėti, kad jis staiga pasikeistų ir galėtų padaryti kažką tokio“, - aiškino Ch.Dellacherie.

M.Merah butas pirmame namo aukšte, kuriame policija jį užspeitė trečiadienį paryčiais ir galiausiai nukovė šturmuodama po beveik 30 valandų trukusios apsiausties, taip pat atrodė niekuo neišsiskiriantis.

Tačiau policija nurodė, jog duomenys, surinkti pasiklausius telefoninių pokalbių, suteikė pagrindą pradėti sulaikymo operaciją. M.Merah brolis, kurio automobilyje buvo rasta sprogmenų, buvo suimtas, o prokurorų įsitikinimas, kad jie aptiko ieškomą asmenį, dar labiau sustiprėjo.

Paklausus, ar tyrimas galėjo būti vykdomas sparčiau, kad būtų užkirstas kelias žudynėms prie „Ozar Hatorah“, ministro G. Longuet atsakymas buvo tvirtas: „Nemanau. Nebent Prancūzija būtų paversta policine valstybe.“