Į šią Meksikos dalį nevažiuoja pailsėti ar susitikti su senais draugais Prezidentas Valdas Adamkus, čia iš vis sunku aptikti užsienio turistų. Mat šiame Meksikos krašte galioja tik "Laukinių Vakarų" taisyklės.
Ant stulpų iškabinti nusikaltėliams neįtikusių policijos pareigūnų nuotraukos, grobiamos ir prievartaujamos moterys, vyksta kruvini gaujų karai, o čia apsilankyti drįsta tik narkotikų pirkliai arba visiški avantiūristai. Vienas pastarųjų - kriminalinėmis temomis rašantis žurnalistas Richardas Grantas. Jis leidosi į kelionę Meksikos Siera Madrės kalnais, o savo įspūdžius aprašė birželį pasirodžiusioje knygoje "Banditų keliai".
Nusikaltėliai medžioja pareigūnus
Meksikos vakaruose esantys Siera Madrės kalnagūbriai prasideda kiek piečiau nuo JAV valstijos Arizonos sienos ir tęsiasi beveik 1440 km. Dabar šis regionas yra tapęs vienu iš didžiausių pasaulyje marihuanos, opiumo ir heroino tiekimo šaltiniu.
Gegužės viduryje nusikaltėliai iškabino plakatus su ieškomų policijos vadovų pavardėmis ir nuotraukomis. Už šių pareigūnų nužudymą karteliai pažadėjo solidžias premijas. Pasienyje su JAV esančiame Chuareso mieste ieškomų teisėsaugininkų sąrašas buvo pakabintas ant žuvusių policininkų atminimui skirtos skulptūros. Tačiau neatsirado nei vieno drąsuolio, kuris ryžtųsi šį plakatą nukabinti.
Dabar iš minėto sąrašo išbraukta mažiausiai septyniolika pavardžių - šių pareigūnų jau nėra tarp gyvųjų.
Žudomi ne tik policininkai. Pavyzdžiui, Alamo miestelio apygardoje, esančio Siera Madrės kalnuose, gyvena 23 tūkst. žmonių, o kasmet čia užregistruojama 90 žmogžudysčių, dar maždaug apie 20 nužudymų teisėsaugos niekas neinformuoja. Žmogžudysčių mastas sukrečia - šis rodiklis yra aštuonis kartus didesnis nei labiausiai žmogžudystėmis garsėjančiuose JAV miestuose.
"Niekas nepasitiki niekuo. Mes visada esame savotiškos kovinės parengties", - toks yra pagrindinis išgyvenimo Siera Madrės regione dėsnis.
Narkobaronams skiriamos dainos
Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio čia tvyro ramybė. Dažno Alamo miestelio namo tarpduryje snūduriuoja senyvo amžiaus moterys, kurių veido išraiška byloja apie abejingumą viskam, kas vyksta aplink. Įsimylėjėlių porelės neskubėdamos žingsniuoja miesto gatvėmis.
Tačiau žvilgsnis užkliūva už vyrų, vilkinčių šilkinius marškinius, kuriuos puošia gaidžių, skorpionų, automatų AK-47 ir Mergelės Gvadalupės atvaizdai. Tai narkotikų prekeiviai. Dauguma jų nuolat buriuojasi prie vietos barų. Juose skamba dainos, kurios atskleidžia, kas yra tikrasis šeimininkas.
"Esu vienas iš žaidėjų Siera Madrės kalnuose, kur auga opiumo aguonos... Man patinka rizika, man patinka gaminti kokainą, aš vaikštau ant bedugnės krašto su nuostabiomis moterimis už abiejų parankių... Aš turiu AK-47, jei kas norėtų mane išbandyti..." - maždaug tokie šių dainų žodžiai.
Jei anksčiau meksikiečiai dainuodavo apie revoliucionierius ar vietos plėšikus robinus hudus ir išnaudotojus žemvaldžius, tai dabar jų dainų herojai - narkobaronai, turintys nuostabius namus, daug gražių moterų ir ginkluotų vyrų.
Numušinėja net sraigtasparnius
Siera Madrės regione įsigyti galima ne tik narkotikų, bet ir ginklų. Užsukus į Uriko miestelio vieną iš restoranėlių sulauki siūlymo nusipirkti net granatsvaidį.
"Ar norėtum kažko nusipirkti?" - išgirdo R.Grantas klausimą iš vietinio vyruko, prisistačiusio Pancho vardu. - 100 dolerių už kilogramą (marihuanos - red. past.)."
"O ne, ačiū", - atsakė R.Grantas. "O kaip dėl granatų? Aš turiu keletą gerų granatų ir joms paleisti skirtą įtaisą", - neatlyžo prekeivis.
"Tai ne mano reikalas, bet vis dėlto kodėl kažkam gali reikėti granatsvaidžio Urikės kanjone?" - susidomėjo vyras. Pancho pažvelgė į atvykėlį gailestingu žvilgsniu. "Sraigtasparniai, - paaiškino vyras. - Kartais kariškiai atskrenda sraigtasparniais. Anksčiau mes naudodavome virves virš kanjonų norėdami juos numušti žemyn, tačiau šie ginklai veikia daug geriau".
"Ne, ačiū. Tačiau sakyk, o kaip su policija? Ar jie kelia rūpesčių?" - paklausė žurnalistas.
"Dėl to nėra jokių bėdų", - įsiterpė šalia stovėjęs José. Jis su Pancho susižvalgė is suokalbiškai išsišiepė: "Mano brolis yra policininkas. Be to, mes abu šiuo metu mokomės norėdami tapti policininkais." Vos Pancho ir José gaus ženklelius, teisę legaliai turėti ginklą ir areštuoti, jie uždirbs ne tik iš ginklų ar narkotikų prekybos.
Mėginti atskirti policijos pareigūnus nuo narkotikų prekeivių Meksikoje gali būti beprasmiška. Narkotikų prekeiviai dabar ne tik "nusiperka" apsaugą nuo galimų areštų, bet samdo valstybės ir federalinius policininkus, kad šie atgabentų jiems krovinių ir nužudytų reikiamus asmenis. O ir patys policininkai savarankiškai dalyvauja narkotikų ir ginklų prekyboje.
Laikai keičiasi?
Meksikos valdžia bando kovoti tiek su narkobaronais, tiek su korumpuotais policininkais. Ir kai kur, su armijos pagalba, jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų.
"Mes turėjome gerą derlių, augusį kalvose ir jau planavome jį nuimti, kai pasirodė kariškiai su lėktuvais ir sraigtasparniais. Kartu buvo ir jų vadas, su kuriuo nebuvo galima susitarti, - liejo apmaudą R.Grantui vienas meksikietis. - Tai tie nauji koledže išsilavinimą įgiję armijos pareigūnai, kurių neišeina papirkti".
"Jie neprotingi žmonės. Anksčiau mes užaugindavome daug opiumo. Armijos pareigūnai gaudavo savo dalį, politikai gaudavo savo, svetimšaliai galėdavo įsigyti narkotikų, o čia gyvenantys žmonės - užsidirbti pinigų pragyvenimui. Tai buvo gera sistema kiekvienam ir dabar ji sužlugdyta", - pridūrė jis.
Vis dėlto narkomafija nenuleidžia rankų ir sugeba įbauginti net drąsiausius teisėsaugos atstovus. Keleto Meksikos policijos departamentų pareigūnai neseniai atsistatydino dėl nuolatinio teroro, o trys aukštas pareigas ėję policijos vadovai išskrido į Jungtines Valstijas ir ten pasiprašė prieglobsčio.
Augina prievartautojų vaikus
Kita R.Granto stotelė - Baborigamis. Tai liūdnai atrodantis miestelis slėnyje, kurį supa kalnai. Viena jo gyventojų - Chana. Kai jai buvo 15 metų, merginą išprievartavo, o tapusi nėščia ji turėjo ištekėti už prievartautojo, kad šis padėtų užauginti vaiką. Vėliau mergina susilaukė antro vaiko, bet netrukus vyras buvo nužudytas. Dabar Chanai tenka vienai auginti abu prievartautojo vaikus.
Kiekvienais metais panašios istorijos nutinka tūkstančiams moterų. Mat Siera Madrės regione grobti ir prievartauti merginas, o vėliau priversti jas tekėti - įprasta praktika.
Kvaišalai - ekonomikos pagrindas
Niūriai atrodo ne tik Baborigamis ar kiti Siera Madrės miesteliai. Dar liūdnesnis vaizdas - kaimuose. Dauguma namų pastatyti iš pintų šakų ir sauso purvo. Bet beveik ant kiekvienos lūšnos stogo - palydovinė televizijos antena, o kieme - didelis amerikietiškas pikapas.
"Už pirmo opiumo derliaus gautus pinigus jie nusiperka drabužių, brangenybių ir ginklų, - narkotikų augintojų psichologiją atskleidė R.Granto gidas Gustavo. - Aš galiu užtikrinti, kad kiekvienoje iš šių lūšnų yra mažiausiai po vieną pistoletą ir bent po vieną šautuvą".
"Nusiperki mašiną, palydovinę anteną ir televizorių. Paskutinis dalykas, į kurį investuoji pinigus, yra namas", - pridūrė jis.
Narkotikai - ne tik Siera Madrės regiono gyventojų pajamų šaltinis. Didžiąją dalį visos Meksikos ekonomikos dabar sudaro prekyba kvaišalais. Ji siekia apie 50 mlrd. JAV dolerių (110 mlrd. litų).
Pasak žiniasklaidai nutekėjusio Meksikos vidaus saugumo tarnybos CISEN atlikto tyrimo, jeigu žlugtų narkotikų verslas, šalies ekonomika smuktų 63 proc.
Naujausi komentarai