Vyresniems žmonėms šis reginys buvo pažįstamas: jie jau buvo matę tokio tipo „nesibaigiantį baletą“ ir jau spėliojo, kokia galėtų būti to priežastis. Kodėl SSRS ir posovietinėje erdvėje per televiziją ištisomis dienomis rodydavo „Gulbių ežerą“ ir kokie įvykiai slypėjo už to?
Krizės, politiniai neramumai, gedulas
SSRS per visus kanalus „Gulbių ežerą“ rodė ne tik 1991 metais. Tačiau tai beveik visada reiškė įspėjimą: įvyko kažkas rimto ir laukė sunkūs laikai. Piotro Čaikovskio baletas buvo savotiška pauzė – jis buvo transliuojamas krizių, politinių neramumų ar nacionalinio gedulo metu.
„Gulbių ežeras“ ekranuose pasirodė:
-
po generalinių sekretorių Leonido Brežnevo, Jurijaus Andropovo ir Konstantino Černenkos mirties;
-
1991 m. rugpjūtį – per bandymą įvykdyti valstybinį perversmą;
-
kartais kaip neutralus „techninis pakaitalas“ televizijos transliacijų pertraukų metu.
Pirmą kartą sovietų žiūrovams baletą „Gulbių ežeras“ teko žiūrėti 1982 m. – vietoje milicijos dienai skirto koncerto. Priežastis – mirė L. Brežnevas. Vėliau šis sprendimas buvo pakartotas dar du kartus – po J. Andropovo ir K. Černenkos mirties.
1991 m. sovietų režimas pranoko save: rugpjūčio pučo, kai komunistų vadovybė bandė nuversti Michailą Gorbačiovą ir išsaugoti Sovietų Sąjungą, metu baletas buvo transliuojamas per televiziją tris dienas iš eilės. Tačiau egzistuoja ir kita versija: neva baleto transliacija buvo suplanuota likus dviem savaitėms iki pučo ir atsitiktinai sutapo su įvykiu. Sutapimas atrodė pernelyg simboliškas, kad juo būtų lengva patikėti.
Bet kodėl buvo rodomas baletas, o ne kokia nors pramoginė programa? Pirma, bet kokios „pramogos“ gedulo dienomis buvo uždraustos per televiziją. Kita vertus, baletas buvo laikomas klasikinio meno simboliu, neutraliu ir labai kultūriniu turiniu. Kai kurie kultūros veikėjai tokias transliacijas netgi vadino edukacinėmis – jie teigė, kad milijonai žmonių, kurie niekada nebuvo teatre, turėjo galimybę pamatyti legendinį baletą.
Tačiau pagrindinė priežastis, žinoma, buvo kita. Baletas buvo ilgas, bežodis ir atitrauktas nuo realybės. Tokiu būdu valdžia nuslėpdavo naujienas nuo eterio – sumažindavo nerimo lygį, išvengdavo panikos ir nepatogių klausimų bei laimėdavo laiko.
Naujausi komentarai