M. Rubio dalyvaus grupės G7 užsienio reikalų ministrų derybose Charlevoix mieste, Kvebeke, jis planuoja spausti išsivysčiusios pramonės demokratinių valstybių klubą, vieningai remiantį 2022 m. Rusijos užpultą Ukrainą, kad palaikytų D. Trumpo siekį pastūmėti tiek Maskvą, tiek Kyjivą padaryti nuolaidų.

M. Rubio anksti trečiadienį išvyko iš Saudo Arabijos uostamiesčio Džidos, kur dieną anksčiau susitiko su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais aptarti ugnies nutraukimo plano.

Daugumos JAV administracijų prezidentai ir aukšto rango pareigūnai pirmiausia vyksta į Kanadą ir tie vizitai sulaukia mažai dėmesio, nes draugiškos kaimynės siekia dar kartą patvirtinti savo ilgalaikius ryšius.

Tačiau į valdžią grįžęs D. Trumpas smogė Kanadai, tyčiojosi iš mažiau gyventojų turinčios šalies ir sakė, kad ji turėtų tapti „51-ąja JAV valstija“, bei įvedė muitus.

M. Rubio atvyksta tą pačią dieną, kai Kanadai ir kitoms JAV prekybos partnerėms įsigaliojo 25 proc. mokestis visam plieno ir aliuminio importui. Antradienį D. Trumpas pagrasino padvigubinti tarifus Kanadai, bet atsitraukė, kai daugiausiai gyventojų turinti Ontarijo provincija sutiko panaikinti papildomą mokestį už elektrą trims JAV valstijoms.

M. Rubio pripažino, kad susitikęs su Kanados užsienio reikalų ministre Melanie Joly greičiausiai aptars prekybos įtampą, tačiau sakė, kad abi šalys vis dar turi „bendrų interesų“, įskaitant G7.

Kadenciją baigiantis Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sekmadienį perspėjo, kad šalis susiduria su „egzistenciniu iššūkiu“ iš savo pietinės kaimynės. Markas Carney, netrukus pakeisiantis J. Trudeau, perspėjo, kad „amerikiečiai nori mūsų išteklių, vandens, mūsų žemės, mūsų šalies“.

„The New York Times“ neseniai pranešė, kad J. Trudeau susirūpinimas padidėjo, kai D. Trumpas jam pasakė, kad nori peržiūrėti 1908 m. sudarytą sutartį, nustatančią šalių sieną.