Žana Nemcova, Marija Gaidar ir Ksenija Sobčak – trys kadaise įtakingų Rusijos politikų dukterys. Ką jos dabar veikia? Kovoja su Kremliumi. Tiesa, užsienyje, mat, sako, tėvynėje nesaugu.

Pasmerktųjų sąrašas?

Prieš metus Rusijos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų apie neva egzistuojantį nušauti pasmerktų žurnalistų ir politikų sąrašą, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikai suskubo arba stiprinti savo apsaugą, arba krautis lagaminus.

Pranešta, kad iš Rusijos spruko radijo stoties "Echo Moskvy" vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas, nušautojo Kremliaus kritiko duktė Ž.Nemcova, velionio Rusijos ekonomikos ministro Jagoro Gaidaro duktė Marija ir, regis, K.Sobčak – buvusio Sankt Peterburgo miesto mero Anatolijaus Sobčako duktė.

Tiesa, ši iš pradžių aiškino, kad neketina palikti tėvynės, esą neturi nei turto užsienyje, nei svetimos šalies pilietybės. Vis dėlto, rusų spauda tvirtino, kad ir K.Sobčak išvyko. Kur? Neaišku. Kada grįš? Taip pat neaišku...

Bijo dėl saugumo

31 metų Ž.Nemcova šiuo metu gyvena Vokietijoje. Tiksliau sakant, buvusioje Vokietijos Federacinės Respublikos sostinėje Bonoje.

Čia ji turi biurą; tiksliai neskelbiama, kur jis yra, mat B.Nemcovo duktė, kaip ji tvirtino, taip pat sulaukė grasinimų susidoroti. Iš Rusijos sostinės Maskvos Žana išvyko prieš devynis mėnesius. Ji nuogąstavo, kad tėvynėje ją gali ištikti panašus likimas, koks ištiko jos tėvą Borisą.

Be to, ji netiki, kad Rusijos teisėsauga nuoširdžiai stengiasi išaiškinti visas jos tėvo žmogžudystės aplinkybes, todėl Vokietijoje ieško palaikymo.

"Manau, kad galiu daugiau nuveikti būdama čia nei Rusijoje. Kalbu apie spaudimą rusų pareigūnams, kad jie iki galo ištirtų, kas kaltas dėl mano tėvo nužudymo", – aiškino ji. Ką tik Vokietijoje buvo išleista jos parašyta knyga "Supurtyti Rusiją" (Shaking Up Russia). Be to, ji darbuojasi reportere "Deutsche Welle" ir daro viską, kad į jos tėvo žmogžudystę dėmesį atkreiptų Europos institucijos.

B.Nemcovas buvo nužudytas 2015 m. vasario 27 d. visai šalia Raudonosios aukštės. Tas išpuolis sukėlė baimę tarp Kremliaus oponentų ir pasipiktinimo bangą Vakaruose.

Spėliota, kad dėl to kaltas Kremlius, nors V.Putino atstovai tokius gandus kategoriškai paneigė.

Vėliau rusų tyrėjai išsiaiškino, kad išpuolį surengė čečėnai. Ta operacija buvo labai gerai suplanuota. Žudikai buvo apkaltinti ir pasodinti į belangę.

Tačiau ėmė sklisti kalbos, esą su Rusijos opozicija bando susidoroti senas varžovas Kremliaus koviniu šunimi vadinamas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas. Tiesa, šis, nors ne sykį grasino kai kuriems Kremliaus kritikams, atrėžė, kad B.Nemcovas jam nerūpėjo ir nerūpi.

Vis dėlto Ž.Nemcova nelaukė, kol, kaip sakė, ir ji taps taikiniu. Kai Rusijos žiniasklaida ėmė kalbėti apie vadinamąjį pasmerktųjų sąrašą, ji susikrovė lagaminą.

"Kita būsite jūs"

K.Sobčak – buvusio Sankt Peterburgo mero A.Sobčako duktė.

Šis politikas kadaise buvo paties V.Putino globėjas – dabartinis Rusijos vadovas buvo jo pavaduotojas Sankt Peterburgo merijoje, o iš čia patraukė į nacionalinę politiką.

Tiesa, vėliau judviejų keliai išsiskyrė. Galiausiai A.Sobčakas mirė Kaliningrade. Iki šiol sklinda kalbos, esą savo mentoriumi galėjo atsikratyti pats V.Putinas, nenorėdamas, kad šis atskleistų kompromituojančių detalių iš šalies vadovo praeities.

Kita vertus, tokių gandų Rusijoje – lyg su vežimu vešk.

K.Sobčak 2010–2011 m. tapo viena opozicinio judėjimo prieš V.Putiną ikonų. Ypač ji pasižymėjo kritikuodama Rusijos politinę sistemą dėl korupcijos bei Valstybės Dūmos rinkimų rezultatų klastojimo.

Ir dabar ji priklauso vienam su Kremliumi kovojančiam judėjimui, tiesa, jau būdama užsienyje. Ji dažnai lankosi įvairiose televizjos laidose, kur toliau kritikuoja Kremlių.

Pasak rusų opozicijos, K.Sobčak pavardė tikrai galėjo būti pasmerktųjų sąraše. Ten esą dar įrašytas ir buvęs "Jukos" vadovas Michailas Chodorkovskis.

"Ne Putinas nužudė Nemcovą, bet Putinas sukūrė sistemą, kurios pats nebesuvaldo", – sakė K.Sobčak vienoje pokalbių laidoje, surengtoje Ukrainoje. Regis, ji tikrai įtikėjo, kad toks sąrašas egzistuoja, nors pats Kremlius tikino, kad tai – absurdas.

Opozicionierė socialiniame tinkle pareiškė, kad per B.Nemcovo laidotuves prie jos neva priėjo žmogus ir pasakė: "Jūs būsite kita."

Be to, ji pridūrė, kad išvykti iš Rusijos jai patarė ir šalies specialiosios tarnybos.

Nemėgo tėvo, nemėgsta dukters

M.Gaidar prie grasinimų pripratusi. Moteris šiuo metu gyvena Ukrainos uostamiestyje Odesoje. Ji sako, kad į tėvynę grįš tik tuomet, kai ten įsivyraus demokratija.

M.Gaidar dabar dirba Odesos apskrities administracijoje, kuriai vadovauja buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Ji – jo pavaduotoja.

Šis gruzinas, ko gero, yra pats nemėgstamiausias žmogus Kremliuje. M.Gaidar nuolatos sulaukia piktų žodžių iš Rusijos.

Štai, Eduardas Limonovas, vienas rusų novelistas, sykį pareiškė, kad "visą Gaidarų šeimą reikėtų sušaudyti, nes jie – tėvynės išdavikai".

Žodžio kišenėje nestokojantis Vladimiras Žirinovskis ragino M.Gaidar uždrausti visam gyvenimui įkelti koją į Rusiją.

"Mano šeima nuolatos sulaukia panašių grasinimų", – patvirtino M.Gaidar, kurios tėvo netrukus po SSRS žlugimo inicijuotos nesėkmingos neoliberalios reformos Rusijoje sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą.

J.Gaidaras – iki šiol vienas nemėgstamiausių Rusijos politikų.

Tiesa, kai M.Saakašvilis pasikvietė M.Gaidar prisijungti prie jo komandos, ne tik Rusijoje kilo pasipiktinimo banga.

Kai kurie ukrainiečiai priminė, kad sykį moteris yra sakiusi, jog "Krymas – tai Rusijos dalis".

Ukrainiečių žurnalistai paviešino vieną M.Gaidar interviu, kuriame ji sako, kad "Krymas de facto priklauso mums... ir neįmanoma jo grąžinti" Ukrainai. M.Gaidar taip pat neskubėjo smerkti konflikto Rytų Ukrainoje.

Tiesa, vėliau M.Gaidar gynėsi, kad remia Ukrainos teritorinį vientisumą. Nors po šių komentarų sulaukė ypač aršaus Rusijos žiniasklaidos puolimo.