Vietos policijos duomenimis, į renginį susirinko apie 2 tūkst. žmonių. Jie surengė eiseną nedideliame kalvotame Predapijaus miestelyje, kuriame gimė ir buvo palaidotas diktatorius.

B. Mussolini kapas kasmet reguliariai pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio.

Sekmadienio susirinkimas skyrėsi nuo ankstesnių – fašizmo simpatikai taip pat išreiškė paramą naujajai Italijos vyriausybei, kuriai vadovauja Giorgia Meloni (Džordža Meloni), dešiniausia premjerė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Būčiau balsavęs ir už Liuciferį, jei jis tik būtų nugalėjęs kairiuosius Italijoje. Taigi džiaugiuosi, kad turime Meloni vyriausybę“, – Italijos naujienų agentūrai ANSA sakė žygio organizatorius Mirco Santarelli (Mirkas Santarelis).

Nešini transparantais ir didžiule Italijos vėliava, daugelis minioje vilkėjo juodus drabužius, primindami liūdnai pagarsėjusius B. Mussolini Juodmarškinius.

Apie incidentus renginyje nepranešta.

Kai kurie iš dalyvių kėlė dešines rankas, norėdami pasveikinti fašistus, nepaisant organizatorių nurodymų to nedaryti.

„Jei po 100 metų vis dar esame čia, tai tik tam, kad atiduotume pagarbą žmogui, kurio ši valstybė norėjo ir kuriuo niekada nenustosime žavėtis“, – sakė Orsola Mussolini (Ursula Musolini), buvusio lyderio proanūkė, kartu su seserimi Vittoria (Viktorija) dalyvavusi eisenoje.

1922-ųjų spalio 28 dieną B. Mussolini sukarintos pajėgos įžengė į Italijos sostinę, perėmė valdžią ir pradėjo iki 1943-ųjų trukusį režimą, pasižymėjusį dideliu autoritarizmu ir nacionalizmu. Šis valdžios perversmas įprastai vadinamas „Žygiu į Romą“.

1945-ųjų balandį, paskutinėmis karo valandomis, partizanai nušovė B. Mussolini, o vėliau jo kūną Milano aikštėje minia pakorė ir išniekino.

Nors dabar Italijos įstatymai draudžia atsiprašinėti už fašizmą ar jį pateisinti, jų retai laikomasi.

B. Mussolini, kuris prisiskyrė sau titulą „Dučė“ („Vadas“), pėdsakai iki šiol matomi visoje Italijoje: jo vardas užrašytas ant pastatų, o diktatoriaus portretai vis dar puošia kai kurių ministerijų sienas.

Šių metų „Žygio į Romą“ šimtmetis sutampa su naujos vyriausybės, kuriai vadovauja G. Meloni, suformavimu. Rugsėjį jos vadovaujama neofašistinių šaknų turinti partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) laimėjo parlamento rinkimus.

G. Meloni stengėsi atsiriboti nuo šio palikimo, tačiau visiškai jo neatsisakė. Ji tvirtino, kad niekada nejautė simpatijų „nedemokratiniams režimams“, o fašizmo rasinius įstatymus, kurie 1938 metais pradėjo atimti teises iš žydų, pavadino „žemiausiu tašku Italijos istorijoje“.

Be kita ko, penktadienį Predapijuje taip pat vyko antifašistinis susirinkimas, skirtas miesto išlaisvinimui iš nacių ir fašistų pajėgų 1944 metais paminėti.