Prezidentas tai pareiškė po susitikimo su Nacionalinio saugumo taryba, surengto praėjus kelioms valandoms po virtualaus parlamento plenarinio posėdžio, kuriame įstatymų leidėjai nubalsavo už teisės aktą, atmetantį K. Saiedo pernai paskelbtas „ypatingąsias priemones“.

„Šiandien, šią istorinę akimirką, skelbiu apie Liaudies atstovų susirinkimo paleidimą, kad būtų išsaugota valstybė ir jos institucijos“, – sakė prezidentas per valstybinę televiziją.

Jis pasmerkė parlamento žingsnį kaip „bandymą įvykdyti perversmą“ ir sakė, kad už tai atsakingi asmenys „išdavė“ tautą.

„Jie bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė K. Saiedas.

Buvęs teisės profesorius, prezidentu išrinktas 2019 metais, visuomenėje kunkuliuojant nepasitenkinimui politine klase, pernai liepos 25 dieną atleido vyriausybę, sustabdė parlamento darbą ir perėmė daug įgaliojimų.

Vėliau jis suteikė sau įgaliojimus valdyti šalį dekretais ir perėmė teismų kontrolę. K. Saiedo oponentai kaltino jį šiais veiksmais sudavus triuškinamą smūgį Tuniso, 2011 metų Arabų pavasario sukilimų lopšio, demokratijai.

Iš pradžių daugelis tunisiečių, pavargusių nuo dažno politinės sistemos, susiformavusios po ilgamečio diktatoriaus Zine'o El Abidine'o Ben Ali (Zino Abidino Ben Ali) nuvertimo per  2011 metų sukilimą, paralyžiaus, palankiai vertino šiuos K. Saiedo veiksmus.

Tačiau ilgainiui daugėjo kritikų, tvirtinančių, kad K. Saiedas kreipia šalį, taip pat išgyvenančią ir gilią ekonominę krizę, pavojingu keliu atgal link autokratijos.

K. Saiedas teigia, kad 2014 metais priimta šios Šiaurės Afrikos šalies Konstitucija leido jam imtis „ypatingųjų priemonių“.

„Naujas faraonas“

Tuniso parlamento pastatas šalies sostinėje pastaruosius aštuonis mėnesius buvo uždarytas ir saugomas saugumo pajėgų.

Tačiau trečiadienį 120 iš 217 įstatymų leidėjų dalyvavo virtualiame posėdyje – pirmajame nuo tada, kai parlamento darbas buvo sustabdytas.

Parlamentarai priėmė teisės aktą, atšaukiantį K. Saiedo įvestas priemones. Jie argumentavo, kad šios priemonės blokuoja demokratinį procesą ir kelia grėsmę, kad šalyje gali būti atkurta autokratinė sistema.

Įstatymų leidėjai taip pat paragino surengti parlamento ir prezidento rinkimus, taip pat pradėti nacionalinį dialogą politinei aklavietei įveikti.

„Mes ne įšaldytas ar suspenduotas parlamentas,.. bet esame naujo faraono valdžioje“, – sakė nepriklausomas parlamentaras ir buvęs kandidatas į prezidento postą Safi Saidas (Safis Saidas).

Visgi vėliau S. Saidas, pacituodamas Konstituciją, sakė, kad jis yra „valstybės prezidentas, jos vienybės simbolis ir nepriklausomybės garantas“.

Jis keliskart pakartojo, kad Tuniso sunkiai iškovotos laisvės yra „garantuotos“.

Tačiau teisių gynimo grupės atkreipia dėmesį į opozicijos protestų malšinimą jėga, civilių teismo procesus kariniuose teismuose ir žurnalistų areštus. Anot jų, tai liudija, kad šalis grįžta prie autoritarizmo.

K. Saiedas pernai pristatė naujos Konstitucijos rengimo gaires. Liepą dėl jos turėtų įvykti referendumas, o baigiantis metams turėtų būti organizuoti rinkimai.

K. Saiedas 2019 metais laimėjo rinkimus surinkęs 73 proc. balsų.

Tačiau analitikai įspėja, kad jo populiarumas gali sumenkti gilėjant ekonomikos krizei ir po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugus naftos bei kviečių kainoms.