Naujosiomis taisyklėmis dar labiau suvaržomos ir taip ne pačios plačiausios šalies žiniasklaidos galimybės likus aštuoniems mėnesiams iki parlamento rinkimų, apklausoms rodant, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) atsilieka nuo savo varžovų.

Europos Taryba pareiškė, kad miglotas „dezinformacijos“ apibrėžimas naujajame teisės akte kartu su įkalinimo grėsme gali turėti „slopinantį poveikį ir padidinti savicenzūrą, ypač atsižvelgiant į artėjančius rinkimus, įvyksiančius 2023 metų birželį“.

Įstatymo projektą, sudarytą iš 40 pataisų, kurių kiekvienai buvo rengiami atskiri balsavimai, dar gegužės mėnesį pateikė R. T. Erdogano islamiškų šaknų turinti Teisingumo ir plėtros partija (AKP), o jam įnirtingai priešinosi pagrindinės Turkijos opozicinės grupės.

Vienas įstatymų leidėjas iš pasaulietiškos Respublikonų liaudies partijos (CHP) parlamente plaktuku sudaužė savo mobilųjį telefoną, taip norėdamas pademonstruoti, kad naikinama saviraiškos laisvė, ypač jaunimo.

„Norėčiau kreiptis į savo brolius, kuriems yra 15, 16, 17 metų ir kurie 2023 metais nulems Turkijos likimą“, – prieš išsitraukdamas plaktuką pasakė parlamentaras Burakas Erbay (Burakas Erbėjus).

„Jums liko tik viena laisvė – telefonas kišenėje. Yra „Instagram“, „YouTube“, „Facebook“. Ten bendraujat, – pareiškė jis prieš balsavimą. – Jei šis įstatymas bus priimtas, galite štai taip sudaužyti savo telefonus.“

„Karas su tiesa“

Dauguma Turkijos laikraščių ir televizijos kanalų pateko į vyriausybės pareigūnų ir jų sąjungininkų verslo pasaulyje kontrolę per plataus masto represijas po nepavykusio valstybės perversmo 2016 metais.

Tačiau socialiniai tinklai ir internetinė žiniasklaida iš esmės liko be griežtos priežiūros ir tai labai nepatiko R. T. Erdoganui.

Pokyčiai prasidėjo, kai Turkija pagąsdino didelėmis baudomis, kad priverstų tokias milžines kaip „Facebook“ ir „Twitter“ paskirti vietos atstovus, vykdančius vietos teismų įsakymus pašalinti ginčijamus įrašus.

Turkijos prezidentas maždaug tuo pat metu pradėjo įrodinėti, kad labai poliarizuota Turkijos visuomenė yra ypač pažeidžiama netikrų ir klaidinančių naujienų.

Naujasis įstatymas numato bausmes asmenims, pripažintiems kaltais dėl melagingos ar klaidinančios informacijos platinimo. Teismai už „atvirai skleidžiamą klaidinančią informaciją“ akredituotus žurnalistus ir nuolatinius socialinės žiniasklaidos naudotojus gali nuteisti kalėti nuo vienerių iki trejų metų.

Taip pat reikalaujama, kad socialiniai tinklai ir interneto svetainės pateiktų asmeninius vartotojų, įtariamų „klaidinančios informacijos platinimu“, duomenis.

Vyriausybė taip pat pradėjo leisti savaitinę „dezinformacijos suvestinę“, kurios tikslas – demaskuoti tai, ką ji vadina melagienomis, pateikiant „tikslią ir teisingą informaciją“.

Prieš balsavimą parlamentarai atmetė opozicijos bandymus sušvelninti įstatymo projektą.

„Šis įstatymas skelbia karą tiesai“, – sakė prokurdiškos opozicinės Liaudies demokratų partijos (HDP) narė Meral Danis Bektas (Meral Daniš Bektaš).

Anksčiau šiais metais organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) paskelbtame metiniame žiniasklaidos laisvės indekse Turkija tarp 180 šalių užėmė 149 vietą.

„Turkijoje įsigali autoritarizmas, metantis iššūkį žiniasklaidos pliuralizmui, – komentavo RSF. – Naudojamos visos įmanomos priemonės siekiant atsikratyti kritikų.“

Apdovanojimų turintis žiniasklaidos teisių gynėjas Veyselas Okas (Veiselas Okas) sakė, kad dabar visi Turkijoje gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo nuomonę.

„Opozicijos nariai, nevyriausybinės organizacijos, advokatų asociacijos, profesinės asociacijos, žurnalistai ir paprasti piliečiai... Dabar visi bus teisiškai puldinėjami“, – tviteryje rašė jis.