„Mes neturime teigiamos nuomonės. Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroristinėms organizacijoms“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams po penktadienio maldų Stambule.

R. T. Erdoganas sakė, kad buvę Turkijos vadovai „padarė klaidą“, 1952 metais uždegę žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti dėl šio klausimo“, – sakė jis.

Turkijos vadovas apkaltino Skandinavijos šalis, kad jos teikia prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir kraštutinių kairiųjų Revoliucinio liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį Berlyne susitikti su Turkijos diplomatijos vadovu ir aptarti su juo Stokholmo ir Suomijos potencialų siekį įstoti į NATO.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde (An Lindės) pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) penktadienį išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kaimyninės Suomijos politinė ir viešoji nuomonė smarkiai pakrypo už narystę NATO kaip atgrasymo nuo Rusijos agresijos priemonę.

Suomija ir Švedija jau seniai bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad jos galės greitai prisijungti prie aljanso.

NATO narė Turkija aprūpino Ukrainą koviniais bepiločiais lėktuvais, tačiau vengia kartu su Vakarų sąjungininkais taikyti sankcijas Rusijai.

Tačiau kadangi Ankara palaiko gerus santykius su ir su Kyjivu, ir su Maskva, ji tarpininkavo siekiant užbaigti konfliktą ir pasiūlė surengti vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.