Turkija ketvirtadienį paragino Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą nustatyti Sirijoje saugias zonas civiliams gyventojams ir sakė, kad jai sunku priimti visus pabėgėlius, bėgančius nuo konflikto šioje šalyje.

Tačiau JT pareigūnai nepritarė šiam pasiūlymui, o Didžioji Britanija ir Prancūzija perspėjo dėl didelių diplomatinių ir teisinių kliūčių bet kokiems žingsniams nustatyti specialiąsias zonas, kurioms reiktų kariškių apsaugos.

Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu Saugumo Tarybai sakė, jog Turkijoje stovyklose glaudžiasi daugiau kaip 80 tūkst. sirų, dar 10 tūkst. laukia prie sienos, o turkų pajėgos susiduria su „rimtais sunkumais“ dėl to, kad kasdien sieną kerta 4 tūkst. žmonių.

„JT turėtų nedelsdama inicijuoti šalies viduje perkeltų asmenų stovyklų įkūrimą pačioje Sirijoje. Nereikia nė sakyti, kad šios stovyklos turėtų turėti visapusišką apsaugą“, - sakė jis.
Pasak A.Davutoglu, Turkija jau išleido daugiau kaip 300 mln. dolerių, o Libano, Jordanijos ir Irako ministrai taip pat perspėjo dėl jau metus ir penkis mėnesius Sirijoje vykstančio ir, pasak aktyvistų, daugiau kaip 25 tūkst. gyvybių pareikalavusio karo poveikio regionui.

„Tragedijos mastas taip neproporcingai didėja, kad Turkijai vis sunkiau vienai pačiai dorotis su kylančiais iššūkiais“, - pažymėjo A.Davutoglu.

Tačiau JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Eliassonas perspėjo, kad raginimai nustatyti humanitarinius koridorius „kelia rimtų klausimų ir reikalauja atidaus bei kritiško aptarimo“.

JT aukštasis įgaliotinis pabėgėlių reikalams Antonio Guterresas pridūrė: „Karti patirtis parodė, kad retai būna įmanoma tokiuose rajonuose užtikrinti veiksmingą apsaugą ir saugumą“.

JT pareigūnai nerimauja, kad kariškių saugomos zonos gali kelti grėsmę humanitarinės pagalbos darbuotojų neutralumui.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas sakė, kad esama rimtų diplomatinių, teisinių ir karinių kliūčių tokioms specialioms zonoms, bet neatmetė veiksmų ateityje galimybės.

Bendroje spaudos konferencijoje, W.Hague'as sakė, kad esama „didelių sunkumų“, bet, turėdamas omenyje, kad konfliktas nuolat blogėja, pridūrė: „Mes nieko neatmetame, planuojame ... dideliam scenarijų spektrui“.

Jis pridūrė, kad bet kokiam saugių zonų dariniui „reikia karinės intervencijos ir tai, žinoma, yra dalykas, kurį reikia labai atidžiai pasverti“.

JT Saugumo Taryba, kuri Sirijos konflikto klausimu yra labai susiskaldžiusi, tikriausiai nepritars jokiai karinei operacijai saugioms zonoms apginti, sakė abu minėti ministrai.
Rusija ir Kinija jau vetavo tris rezoliucijas, pagal kurias prezidentui Basharui al Assadui dėl konflikto būtų įvestos ekonominės sankcijos, ir absoliučiai atmetė bet kokią karinę intervenciją.

JT sako, kad šiuo metu stovyklose Turkijoje, Jordanijoje, Libane ir Irake yra užregistruota 221 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos. Visos pabėgėlius priimančios valstybės baiminasi tokio antplūdžio pasekmių saugumui.