Popiežius Pranciškus penktadienį vyksta į Turkiją, kur savo betarpiško bendravimo maniera sieks atstatyti tiltus į islamo pasaulį, kuriems pakenkė jo pirmtakas Benediktas XVI.

Tai bus pirmasis popiežiškasis vizitas Turkijoje nuo 2006 metų, kai šioje šalyje lankėsi dabar emeritas Benediktas XVI, didelėje musulmoniško pasaulio dalyje tvyrant pykčiui dėl komentarų, kuriais, kaip atrodė, pranašas Muhammadas (Muhamadas) buvo susietas su smurtu.

Prieš tą kelionę dominavo karštligiška atmosfera, bet paskui Benediktas XVI, regis, tyliai meldėsi šalia Stambulo didžiojo muftijaus garsiojoje šio miesto Žydrojoje mečetėje ir tai buvo laikoma susitaikymo gestu.

Popiežiaus atstovas Federico Lombardi (Federikas Lombardis) sakė, kad Pranciškus gali pademonstruoti panašų pagarbos ženklą.

„Žinoma, negalima kalbėti apie oficialią krikščionio maldą mečetėje“, – sakė F.Lombardi.

„Šventasis Tėvas parodys savo pagarbą ir kontempliacinę dvasią, išoriškai neparodydamas, žodžiais ar kuo kitu, kad priklauso kitai religijai. Tai atrodo tik kaip normalus sveikas protas“, – sakė jis.

Trijų dienų vizitu Turkijoje, kurioje 99 proc. gyventojų yra musulmonai ir kuri oficialiai yra pasaulietiška valstybė, taip pat siekiama paremti santykius tarp Katalikų Bažnyčios ir ortodoksų Bažnyčių, kurių dvasinis lyderis yra Konstantinopolio (Stambulo) ekumeninis patriarchas Baltramiejus. Tai daroma tokiu metu, kai konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos sukūrė potencialą įtampai tarp krikščionybės atšakų.

Su pabėgėliais nesusitiks

Pontifikas susitiks su Turkijos mažytės katalikų bendruomenės nariais, bet jo darbotvarkėje nėra skirta konkretaus laiko susitikimui su krikščionių pabėgėliais, kurie pabėgo nuo islamistų kovotojų Irake ir Sirijoje.

Turint omenyje aiškų popiežiaus suinteresuotumą pabėgėlių visame pasaulyje likimu, toks dalykas nustebino ir sukėlė įtarimų, kad Turkija nenorėjo jokių renginių, kurie galėtų akcentuoti krikščionių persekiojimą regione – vis didesnį Bažnyčios susirūpinimą keliantį klausimą.

Tokį susirūpinimą Vatikanas stengėsi išsklaidyti; popiežiaus atstovas sakė, kad visi katalikai, norintys susitikti su popiežiumi, tikriausiai bus priėmime, kurį jis sekmadienį turi surengti savo atstovo Stambule rezidencijoje.

Kalbant apie religinį vizito aspektą, popiežius sekmadienį dalyvaus Šv. Andriejaus dienos pamaldose. Jėzaus Kristaus apaštalas Andriejus yra laikomas Rytų Bažnyčios steigėju.

Itin sustiprintas saugumas

Kaip ir per Benedikto XVI vizitą lygiai prieš aštuonerius metus, saugumas turėtų būti itin sustiprintas. Nebuvo jokių užuominų apie tai, kad 77 metų Pranciškus kur nors eis per minią, o jo „papamobilis“ paliekamas Romoje.

Pirmasis vizito etapas vyks Turkijos sostinėje Ankaroje. Argentiniečių popiežius čia atvyks penktadienį per pietus ir iškart nuvyks mandagumo vizito į šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Kemalio Ataturko (Kemalio Atatiurko) mauzoliejų. Po to Pranciškų savo prieštaringai vertinamuose ekstravagantiškuose naujuose rūmuose priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

Pagrindinė vizito dalis nuo šeštadienio vyks Stambule, kur Pranciškus apsilankys architektūros šedevru laikomoje Švč. Išminties bazilikoje, kuri kažkada buvo Ortodoksų Bažnyčios karūnos brangakmenis, vėliau buvo paversta mečete, o dabar yra muziejus.

Vėliau šeštadienį popiežius apsilankys šalimais esančioje Žydrojoje mečetėje, o dienos pabaigoje dalyvaus mišiose nedidelėje Stambulo katedroje ir ekumeninėse maldose su patriarchu Baltramiejumi.

Sekmadienį pontifikas stebės liturgiją patriarchalinėje Šv.Jurgio bažnyčioje, bet joje nedalyvaus. Abu dvasiniai lyderiai turi paskelbti bendrą deklaraciją, o paskui Pranciškus savo atstovo rezidencijoje susitiks su vietos katalikais ir išskris atgal į Romą.