Paryžiuje gimusiam filantropui ir verslininkui O. Kavalai pareikšta virtinė kaltinimų, susijusių su 2013 metų antivyriausybiniais protestais ir nesėkmingu 2016 metų puču.

Žmogaus teisių grupės ir kai kurios Vakarų vyriausybės jo sulaikymą vertina kaip prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) augančio nepakantumo kitamaniams ženklą.

2020 metų vasarį O. Kavala buvo išteisintas byloje, susijusioje su 2013-ųjų protestais, daugelio nuomone, metusiais pirmą rimtą iššūkį beveik du dešimtmečius trunkančiam R. T. Erdogano valdymui. Tačiau jis buvo iškart vėl suimtas ir apkaltintas dalyvavimu nesėkmingame bandyme 2016 metais įvykdyti perversmą.  

Sausakimšoje teismo salėje vykusiame bylos nagrinėjime buvo diplomatų iš JAV ir aštuonių Europos valstybių. Šioje byloje teisiami 52 įtariamieji, tarp jų futbolo sirgalių grupė, įtariama dalyvavusi 2013 metų neramumuose.

64 metų O. Kavalai gresia nuo 20 metų nelaisvės iki įkalinimo iki gyvos galvos bausmė, jeigu jis bus pripažintas kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, įskaitant bandymą sugriauti konstitucinę tvarką ir šnipinėjimą.

„Man pareikšti kaltinimai stebina tuo, kad jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais“, – teisme sakė O. Kavala.

„Tai fantastiško pobūdžio kaltinimai, pagrįsti sąmokslo teorijomis, peržengiančiomis proto ribas“, – pareiškė jis.

Europos Taryba praėjusį mėnesį pagarsino pradėti drausminę procedūrą prieš Turkiją „tuo atveju, jei (O. Kavala) nebus paleistas“ iki kito žmogaus teises ginančios organizacijos susitikimo lapkričio 30–gruodžio 2 dienomis.

Kitą teismo posėdį Stambulo teismas paskyrė lapkričio 26 dieną.

2019 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat nurodė paleisti O. Kavalą ir nuo to laiko ne kartą vis primygtiniau kartojo šį savo reikalavimą pareiškimuose.