Turkija spalį pradėjo karinę operaciją prieš Sirijos kurdų pajėgas. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano teigimu, taikytasi į kurdų Liaudies savigynos būrių (YPG) ir „Islamo valstybės“ (ISIS) teroristus.

Toks Ankaros žingsnis susilaukė kritikos, esą Turkija savo karine operacija prieš YPG, kurie yra pagrindiniai Vakarų sąjungininkai kovoje su ISIS, trukdo kovai su džihadistų grupuotės likučiais.

E. Macronas, jau anksčiau kritikavęs Turkijos įsiveržimą į Siriją, ketvirtadienį pareiškė, kad Ankara sąjungininkams nedavė laiko apsvarstyti karinės operacijos, o tiesiog ją pradėjo, todėl tai sukėlė grėsmę koalicijos prieš ISIS veiklai.

E. Macrono komentaras sulaukė aštrios Ankaros reakcijos, kuri kaltina Paryžių siekiant sukurti kurdų valstybę Sirijoje.

„Bet kuriuo atveju, jis (E. Macronas) remia teroristinę organizaciją, jis juos reguliariai priima Eliziejuje (Prancūzijos prezidento rūmuose)“, – Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutą Cavusoglu cituoja valstybinė Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“.

Ankara YPG laiko teroristine Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka. PKK pastaruosius 35 metus Turkijoje vykdo išpuolius, ši organizacija Ankaros ir Vakarų sąjungininkų yra laikoma teroristine.

„Tegul E. Macronas neužmiršta... Turkija taip pat yra NATO narė. Ji palaiko savo sąjungininkus“, – pridūrė M. Cavusoglu.

Anksčiau ketvirtadienį, po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, E. Macronas sukritikavo Turkiją dėl jos sprendimo nepasitarus pradėti YPG puolimą.

„Gerbiu mūsų sąjungininkės Turkijos, kuri patyrė daug išpuolių savo žemėje, saugumo interesus, – sakė Prancūzijos prezidentas. – Bet negalima sakyti, kad esame sąjungininkai ir reikalauti solidarumo, ir tuo pačiu sąjungininkams pateikti jau įvykusį karinės operacijos faktą, kuris kelia grėsmę koalicijai prieš ISIS, kurios narė NATO taip pat yra.“