Chinamaxx armija
41 metų Noë Bryant visą gyvenimą save laikė afroamerikiete. Tačiau šiemet ji tapo kine.
Įkvėpta populiarių vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, N. Bryant nusitempė savo vyrą ir du vaikus į vietinę azijietiškų prekių parduotuvę Ostine, Teksase. Ji paklausė „ChatGPT“, kokių tradicinių kinų maisto produktų turėtų nusipirkti, ir išleido apie 200 dolerių: apsirūpino sojų padažu, ožerškių uogomis ir kitais ingredientais. „Pasakiau „ChatGPT“: noriu tapti kieta kine“, – pareiškė namų šeimininkė N. Bryant.
Dabar ji rytus pradeda nuo šiltos žolelių arbatos. Tiršta ryžių košė (congee) – jos pagrindinis patiekalas. Namuose ji avi šlepetes ir nori išbandyti akupunktūrą.
Tai tik viena iš panašių eilinių amerikiečių istorijų, kurias neseniai aprašė „Wall Street Journal“ (WSJ). Visose Jungtinėse Valstijose ir Vakarų pasaulyje ne kinų kilmės žmonės perima kinams įprastą gyvenimo būdą. Z kartos žargonu, jie chinamaxx’ina – kiek tik įmanoma labiau stengiasi tapti kinais.
„Gerk karštą vandenį, niekada negerk šaltų gėrimų. Nevaikščiok po namus basas. Daryk ilgaamžiškumo pratimus. Naujieji chinamaxx’intojai apsėsti kasdienių įpročių, kurie daugeliui kinų yra tokie pat natūralūs kaip valyti dantis“, – WSJ rašo Hannah Miao.
Nepaisant tapimo ekonomine supergalia, dešimtmečius Kinijai trūko kultūrinio prestižo pasaulinėje arenoje. Dabar šalis išgyvena minkštosios galios pakilimą, o JAV patrauklumas pasaulyje smunka.
Gilesnės šaknys
Pamatai tokiam posūkiui buvo padėti prieš metus, kai tuo metu artėjęs tiktoko draudimas JAV paskatino amerikiečių antplūdį į kinų socialinių tinklų platformą „Xiaohongshu“, dar vadinamą „RedNote“. Ten kinų vartotojai ir tiktoko draudimo pabėgėliai mokė vieni kitus mandarinų ir anglų kalbų, keitėsi receptais ir dalijosi kasdienio gyvenimo savo šalyse patirtimi.
Populiarūs amerikiečiai įvairių platformų vaizdo transliuotojai, pavyzdžiui, Darrenas Jasonas Watkinsas Jaunesnysis, dar žinomas kaip IShowSpeed (beje, jis lankėsi ir Lietuvoje), ir Hasanas Doğanas Pikeris, socialiniuose tinkluose atpažįstamas kaip HasanAbi, praėjusiais metais keliavo po Kiniją. Milijonams žiūrovų jie rodė futuristinius miestovaizdžius. Kinų žaislų gamintojo „Pop Mart“ sukurti „Labubu“ žaislai tapo pasauline sensacija.
Chinamaxxing memai pradėjo plisti internete. „Tu sutikai mane labai kinišku mano gyvenimo laikotarpiu“, – perfrazuodami populiarią citatą iš legendinio filmo „Kovos klubas“ (angl. Fight Club) masiškai kartojo socialinių tinklų vartotojai.
Kinijos valstybinė žiniasklaida džiaugiasi tokiu susidomėjimu, pateikdama chinamaxx’inimą kaip šalies augančios įtakos pasaulyje ženklą.
Sveikatingumo mados
Sveikatingumo nuomonės formuotojai ir paprasti žmonės pradėjo taikyti tradicinės kinų medicinos praktikas. Štai 23 metų Sherry Zhu padėjo išpopuliarinti tokius įpročius kaip karšto vandens gėrimas, virtų obuolių valgymas ir šlepečių avėjimas namuose. Kinų kilmės amerikietė iš Naujojo Džersio dalijosi savo kasdienybe. Milijonus peržiūrų surinkusiuose vaizdo įrašuose Sh. Zhu žmonėms sako, kad jie tampa kinais. Ji netgi yra pareiškusi, kad tai ji išmokė Ameriką būti kinišką.
„Maniau, kad tai bus tiesiog juokinga, – sakė Sh. Zhu. – Dabar žmonės labiau susipažįsta su kinų kultūra ir nori sužinoti daugiau.“
Crissa Jewel teigia, kad Sh. Zhu vaizdo įrašai padėjo jai sugrįžti į tapsmo kine kelią. 31 metų terapeutė iš Šiaurės Karolinos buvo viena iš tiktoko pabėgėlių. Ji „RedNote“ platformą atrado pernai, tačiau vėliau nustojo tikrinti programėlę ir mokytis mandarinų kalbos „Duolingo“ platformoje. Dabar ji geria karštus gėrimus ir netgi leidžia savo šunims lakti šiltą vandenį, kuris, jos teigimu, išgydė jos šuns Coco skrandžio problemas. Arbata su ožerškių uogomis ir raudonosiomis datulėmis padėjo palengvinti jai menstruacijų simptomus. Draugai ir šeima stebisi staigiu perėjimu prie karštų gėrimų. „Jie mano, kad esu keista“, – prisipažino C. Jewel.
Daugeliui toks susidomėjimas labiau susijęs su sveiko gyvenimo būdo praktikų paieškomis, o ne su politika. Vaizdo įrašai išpopuliarėjo apie Naujuosius metus, kai žmonės ieškojo būdų, kaip pagerinti savo sveikatą 2026-aisiais.
24 metų Alexia Torres metų pradžioje pradėjo gerti karštą vandenį ir valgyti virtus obuolius. Įkvėpta qigong – kinų judesio praktikos – ji kiekvieną rytą šokinėja, o tai, jos teigimu, padeda limfinei sistemai. Ji svarsto pradėti praktikuoti taiči kovos meną. Gyvendama Los Andžele, ji dažnai mato vyresnio amžiaus žmones, kurie atrodo puikios fizinės formos ir parke atlieka lėtus judesius. „Galbūt jie ką nors atrado“, – svartė ji.
Už algoritmo ribų
Kinijos valstybinė žiniasklaida džiaugiasi tokiu susidomėjimu, pateikdama chinamaxx’inimą kaip šalies augančios įtakos pasaulyje ženklą.
Kita vertus, daugelis kinų kilmės amerikiečių prisipažįsta esantys sutrikę. Tie, kurie vaikystėje patyrė patyčių dėl savo kitoniškumo arba susidūrė su antikinišku priešiškumu pandemijos metu, jaučia prieštaringus jausmus dėl to, kad dabar staiga žmonės sako norintys tapti kinais.
Iš pradžių Karen Lin džiaugėsi matydama, kaip žmonės priima kinų kultūrą. „Staiga būti kine tapo madinga“, – pasakojo Niujorko kinų kvartale gimusi ir augusi 32 metų K. Lin.
Vėliau viskas pradėjo atrodyti keistai. Atrodė, kad žmonės jos kultūrą paverčia kažkuo, kas primena kostiumą. „Jei valgau meksikietišką maistą, nesakau, kad dabar esu meksikietė“, – atkreipė dėmesį ji.
Chinamaxx tendencija patraukė ir įvairių sociologijos bei kitų mokslų ekspertų dėmesį. Štai Australijos Southern Cross universiteto Edukologijos fakulteto dėstytoja Justine Popli „The Conversation“ leidinyje atviravo, kad ši nauja tendencija ją paskatino užduoti svarbų klausimą: ar liudijame kultūrinį pripažinimą, ar pasisavinimą, o gal ką nors tarpinio tarp abiejų?
„Daugelis vartotojų pritaiko ir permaišo praktikas, kad jos atitiktų jų gyvenimo būdą, ir tai darydami gali pamesti svarbų kontekstą ar istorijas. Tiktoko ir instagramo platformose tradicinė kinų medicina gali būti susiaurinta iki įpročių sąrašo: venkite šaltų gėrimų, virkite imbierą, pirmenybę teikite poilsiui. Toks supaprastinimas kelia pavojų, kad praktikos bus atskirtos nuo svarbių jas pagrindžiančių filosofijų“, – sako J. Popli.
Vis dėlto tikriausiai būtų per daug neutralu visą šią tendenciją atmesti kaip paprastą kultūros pasisavinimą. Daugelis turinio kūrėjų nurodo savo šaltinius, dalijasi šeimos istorijomis. Be to, daugelis jų patys yra Vakaruose gyvenančios kinų diasporos nariai.
„Veikiau šią tendenciją galėtume vertinti kaip savotišką transkultūrinį renesansą, kurį skatina algoritmai, – siūlo edukologė. – Tokio turinio populiarumas kalba apie keletą šiuolaikinių Vakarų pasaulio nerimo šaltinių. Perdegimo kultūra, klimato neapibrėžtumas ir ekonominis nestabilumas Vakarų hiperoptimistinei savęs priežiūros kultūrai suteikė tuštumos įspūdį.“
„Iššūkis – išlikti refleksyviam. Įsitraukimas gali pagilinti tarpkultūrinį supratimą, bet tik tuo atveju, jei smalsumas neapsiriboja memais. Gerti karštą vandenį gali būti paprasta, tačiau norint suprasti už jo slypinčią pasaulėžiūrą reikia ilgalaikio tyrimo, – teigia J. Popli. – Skaitmeniniam vartotojų kuriamam turiniui ir toliau naikinant atstumus tarp kultūrų, mūsų visų kolektyvinis interesas yra užmegzti ryšį vieniems su kitais už algoritmo ribų.“
(be temos)
(be temos)