Tyrimo duomenimis, 54 proc. amerikiečių palaikytų JAV karių siuntimą į Lietuvą, Latviją ar Estiją, jei į šias šalis įsiveržtų Rusijos pajėgos. 2014 m., kuomet tyrėjai pirmą kartą amerikiečiams uždavė šį klausimą, teigiamai Baltijos šalių gynybos klausimu pasisakė 44 proc. respondentų. Prieš dvejus metus, kai prie didžiausios karinės galios vairo pasaulyje stojo D. Trumpas, Baltijos šalių gynybą palaikė 52 proc. amerikiečių.

Politologo, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos manymu, augantis ryžtas siųsti JAV karius į Baltijos šalis gali būti siejamas su regiono problemomis ir JAV gyventojų ekranuose dažniau matomais mūsų šalių vadovais.

Tyrimo duomenimis, 54 proc. amerikiečių palaikytų JAV karių siuntimą į Lietuvą, Latviją ar Estiją, jei į šias šalis įsiveržtų Rusijos pajėgos.

„Matėme, kad mūsų prezidentė ir kiti regiono vadovai ne kartą kalbėjo JAV žiniasklaidoje - didžiausiose šalies žiniasklaidos priemonėse pasirodė gausybė straipsnių su mūsų problemomis. Tai leido amerikiečiams apsibrėžti skirtį - kad Ukraina nėra NATO valstybė ir ten veikimas ribotas, tuo tarpų Baltijos šalių gynyba turi būti užtikrinta“, - Eltai sakė RESC vadovas.

Pasak politologo, Lietuvos matomumas kitapus Atlanto išaugo ir dėl aktyvesnio mūsų šalies diplomatų veikimo bei pirmininkavimo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai pačiame Ukrainos konflikto įkarštyje 2014 metais. Tiesa, mažėjant įtampai regione - silpnės ir dėmesys Baltijos šalims.

„Tokio mūsų politikų matomumo JAV ilgą laiką nebuvo ir dabar dėmesys saugumo klausimais šiek tiek mažėja. Tačiau jis niekada nebus visiškai sumažėjęs, nes ir dabar kalbama apie Lenkiją, toliau bus diskutuojama apie galimus incidentus tarp JAV ir Rusijos orlaivių Baltijos jūroje“, - sakė L. Kojala.

Paklaustas, kaip reikėtų vertinti tai, kad vis dėlto 42 proc. amerikiečių teigia, kad Rusijos grėsmės atveju Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje prieštarautų JAV karių panaudojimui, politologas tikino, kad dalis gyventojų visada prieštaraus karinės galios panaudojimui tolimoje Europoje, kuri nėra gerai suprantama eiliniam amerikiečiui.

„Manau, mums svarbu didinti Baltijos šalių didinimą. Kiti tyrimai rodo, kad maža dalis JAV gyventojų žino, ar mes esame draugiškos Amerikai valstybės. Reikėtų išplėsti temų spektrą, kuriomis bendraujame su JAV, ne tik apie saugumą. Bet koks žinomumas, kad čia yra demokratinės ir palankios valstybės, mums yra naudingas“, - aiškino RESC direktorius.

Idėjų kalvės duomenimis, šiek tiek pagerėjo ir JAV gyventojų požiūris į šalies įsipareigojimus NATO. Kaip ir 2016 m., trys ketvirtadaliai amerikiečių mano, kad Vašingtonas turi išlaikyti savo įsipareigojimus Aljansui, tačiau 18 proc. respondentų teigė, kad įsipareigojimus reiktų didinti - šis rodiklis tokių aukštumų pasiekęs nebuvo per visą apklausos vykdymo laikotarpį nuo 1974 metų.

Tiesa, L. Kojala tokių apklausos duomenų nesieja su dabartinio JAV vadovo vykdoma politika. Esą dalis žmonių gali būti geriau įsisąmoninę poreikį Jungtinėms Valstijoms dirbti kartu kitomis šalimis, todėl reikia artimiau laikytis draugų Aljanse.

„Tiesa ta, kad JAV debatai apie NATO yra kur kas tolimesni nei mums. Per visą rinkimų kampaniją D. Trumpas poreikį NATO didinti išlaidas kalbėjo vos kelis kartus, nes pagrindiniai akcentai buvo dėliojami kitur. Manau, kad amerikiečių nuomonė šiuo klausimu yra pakankamai susiformavusi ir prezidento retorika didelės įtakos tam nedaro“, - tvirtino L. Kojala.

Kas dvejus metus atliekamos apklausos duomenys rodo, kad stipriai ūgtelėjo teigiamas amerikiečių požiūris į tarptautinę prekybą, kurios taisyklių kritikuoti nevengia Baltųjų rūmų administracija. Manančių, kad JAV ekonomika padeda šalies ekonomikai per pastaruosius dvejus metus padaugėjo 23 proc. iki 82 proc. respondentų.

Augantį norą aktyviau dalyvauti pasaulyje rodo 7 proc. išaugęs manančiųjų, kad Jungtinės Valstijos turėtų aktyviai dalyvauti pasaulyje (70 proc.) ir 6 proc. kritęs norinčiųjų, kad JAV užimtų pasyvią rolę tarptautiniuose santykiuose, skaičius.

JAV įsikūrusi organizacija „Chicago Council on Global Affairs“ įkurta 1922 m., o JAV gyventojų nuomonės apklausas užsienio politikos klausimais atlieka kas dvejus metus nuo 1974 metų. Maždaug pusė idėjų kalvės pajamų suneša privatūs donorai, likusią dalį - instituciniai nariai ir lėšos iš projektinės veiklos.