„Šiandienos Europa yra didelė dovana“, – sakė U. von der Leyen per paskutinį savo vadovaujamos Vokietijos centro dešinės CDU ir jos seserinės partijos Bavarijoje CSU kampanijos renginį prieš birželio 6–9 dienomis vykstančius Europos Parlamento rinkimus.

Tačiau, anot jos, Europai „kaip niekada anksčiau meta iššūkį populistai, ekstremistai ir demagogai“, turėdama omenyje Vokietijos partiją AfD, Prancūzijos „Nacionalinį sambūrį“ ir kitas kraštutinių dešiniųjų partijas.

„Šie ekstremistai turi vieną bendrą bruožą – jie nori susilpninti, sunaikinti ir sugriauti mūsų Europą“, – sakė U. von der Leyen ir pažadėjo, kad „niekada neleis, kad taip atsitiktų“.

Prognozuojama, kad per 2024 metų Europos Parlamento (EP) rinkimus daugelyje šalių įvyks ryškus poslinkis į dešinę, o populistinėmis laikomos radikalios dešiniosios partijos gaus balsų ir vietų parlamente visoje ES.

65 metų U. von der Leyen nuo 2019-ųjų eina ES vykdomosios institucijos pirmininkės pareigas, susidurdama su neramiu žemynui laikotarpiu – nuo „Brexit“ iki koronaviruso pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą.

Šie ekstremistai turi vieną bendrą bruožą – jie nori susilpninti, sunaikinti ir sugriauti mūsų Europą.

Ji laikoma pagrindine kandidate antrai kadencijai, tačiau diplomatai įspėja, kad jos kandidatūra gali būti sudėtinga.

Prognozuojama, kad U. von der Leyen centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) išliks didžiausiu bloku ES Parlamente, todėl ji turėtų gauti pirmuosius postus.

Tačiau tam, kad ji būtų paskirta, pirmiausia turės gauti 27 ES lyderių palaikymą, o paskui jį pelnyti 720 narių turinčiame ES Parlamente.

Per rinkimų kampaniją U. von der Leyen nepaneigė, kad jos vadovaujama EPP ateityje gali bendradarbiauti su kai kuriomis kraštutinių dešiniųjų partijomis, įskaitant Italijos premjerės Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) partiją, siekdama užtikrinti teisės aktų priėmimą.

Tai papiktino tradicinius pagrindinius EPP partnerius, kurių parama gali būti labai svarbi U. von der Leyen per balsavimą parlamente.

Slovakai ir kitų šalių rinkėjai eina prie balsadėžių EP rinkimuose

Trečiąją EP rinkimų dieną šeštadienį rinkėjai balsuoja Slovakijoje, prie balsavimo jungiasi ir Italija bei kitos ES šalys.

27 narių bloke į priekį siekia įsiveržti populistinėmis laikomos ir kraštutinių dešiniųjų partijos.

Slovakijoje rinkimus aptemdė gegužės 15 dieną įvykdytas pasikėsinimas nužudyti ministrą pirmininką Robertą Fico (Robertą Ficą), sukėlęs šoką 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje ir nuskambėjęs visoje Europoje. Analitikai teigia, kad šis išpuolis galėjo padidinti premjero kairiosios partijos „Smer“, vyriausiosios valdančiosios koalicijos partnerės, galimybes laimėti balsavimą.

R. Fico, kuris rudenį pradėjo eiti pareigas po prorusiška ir antiamerikietiška retorika pažymėtos kampanijos, sveiksta po daugybinių sužeidimų, kai, bendraudamas su palaikytojais Handlovos mieste, buvo pašautas.

Atsigavęs jis kreipėsi į tautą iš anksto įrašytu vaizdo įrašu – tai buvo jo pirmas viešas pareiškimas po išpuolio, padarytas trečiadienį artėjant agitacinio laikotarpio pabaigai.

Nors R. Fico tiesiogiai nekalbėjo apie rinkimus, jis užsipuolė ES ir užsiminė, kad tapo auka dėl savo pažiūrų, kurios smarkiai skiriasi nuo vyraujančių žemyne.

R. Fico griežtai prieštarauja paramai Ukrainai jos kare prieš Rusijos invaziją. Jis nutraukė Slovakijos karinę pagalbą Ukrainai po to, kai spalio 25 dieną buvo prisaikdinta jo koalicinė vyriausybė. Jis taip pat nepritaria ES sankcijoms Rusijai ir nori užkirsti kelią Ukrainos stojimui į NATO.

Anot premjero, dėl pasikėsinimo nužudyti taip pat kalta pagrindinė žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos ir liberalioji opozicija; šį kaltinimą pakartojo ir jo valdančiosios koalicijos politikai.

Sona Szomolanyi (Sonja Somolani), Bratislavoje įsikūrusio Komenskio universiteto politikos mokslų profesorė, teigė, kad toks R. Fico pranešimo laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai.

„Tai tik patvirtina, kad valdančioji koalicija tikslingai ir, matyt, efektyviai pasinaudojo“ pasikėsinimu nužudyti, sakė S. Szomolanyi. Dėl to „galima tikėtis „Smer“ palaikytojų mobilizacijos“ per rinkimus, teigė ji.

Italijoje dvi dienas truksiantis balsavimas dėl 76 vietų EP prasidėjo šeštadienį.

Prognozuojama, kad premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) taps didžiąja nugalėtoja, atspindėdama savo kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ augimą, daugiausia jos koalicijos partnerių – populistinės, prieš imigrantus nusistačiusios „Lygos“ ir centro dešiniųjų „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia)– sąskaita.

Nors nesitikima, kad balsavimas turės įtakos pusiausvyrai valdančiojoje koalicijoje, rezultatas gali padidinti G. Meloni įtaką ES, o EK pirmininkė U. von der Leyen neatmetė galimybės sudaryti koaliciją su jos frakcija.

Pasinaudodama savo populiarumu, G. Meloni prisistato kaip sąrašo lyderė, nors neketina užimti vietos EP.

Rezultatai – sekmadienį

Šeštadienį taip pat balsuoja Latvijos, Maltos ir Čekijos rinkėjai. Galutiniai rezultatai bus paskelbti tik sekmadienio vakarą, kai balsus bus pateikusios visos šalys.

Pagrindinė balsavimo diena – sekmadienis, kai 20 Europos šalių, įskaitant Lietuvą, Vokietiją, Prancūziją ir Lenkiją, piliečiai balsuoja dėl 720 vietų EP.

Vietos skirstomos atsižvelgiant į gyventojų skaičių – nuo šešių vietų Maltoje ar Liuksemburge iki 96 vietų Vokietijoje.

Slovakijoje, kurioje balsuojama dėl 15 vietų EP, R. Fico partija „Smer“ varžosi su pagrindine opozicine provakarietiška liberalia partija „Progresyvioji Slovakija“.

R. Fico vyriausybė stengėsi iš esmės pertvarkyti visuomeninį transliuotoją, o kritikai teigė, kad vyriausybė taip galės visiškai kontroliuoti visuomeninę televiziją ir radiją.

Ši priemonė ir jo planai iš dalies pakeisti baudžiamąjį kodeksą, kad būtų panaikintas specialus kovos su korupcija prokuroras, privertė oponentus nerimauti, kad jis ves Slovakiją link autokratijos ir seks kaimyninės Vengrijos populisto ministro pirmininko Viktoro Orbano pavyzdžiu.

Tūkstančiai žmonių ne kartą mitingavo sostinėje ir visoje Slovakijoje, protestuodami prieš R. Fico politiką.

Komenskio universiteto analitikė Aneta Vilagi sakė, kad galimą „Smer“ pergalę „koalicijos partijos interpretuos kaip įrodymą, kad dauguma rinkėjų vis dar sutinka su jų siūloma šalies kryptimi“.