Atsiimdama apdovanojimą Vokietijos Acheno mieste, ji paragino „sukurti naują XXI amžiaus „Pax Europaea“ formą, kurią formuotų ir valdytų pati Europa“.

Karolio Didžiojo premija nuo 1950 metų skiriama asmenims ar institucijoms, prisidėjusiems prie Europos ir jos žmonių suvienijimo.

„Tai, kuo kadaise rėmėmės kaip tarptautine tvarka, greitai virto tarptautine netvarka“, – atsiimdama premiją sakė EK vadovė.

Savo kalboje ji atkreipė dėmesį į jau daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, kuri, pasak U. von der Leyen, sugriovė dešimtmečiais gyvavusius įsitikinimus, atsiradusius po to, kai JAV vadovaujama NATO įkvėpė tam tikrą pasitikėjimą.

„Manėme, kad galime tikėtis taikos dividendų“, – sakė ji, kalbėdama apie laikotarpį po Šaltojo karo, kai Europa neskyrė didelio dėmesio gynybai.

„Tačiau šie laikai baigėsi“, – pridūrė EK vadovė ir perspėjo, kad „pasaulis vėl paženklintas imperinių ambicijų ir imperinių karų“.

„Mūsų atviros demokratinės visuomenės priešininkai apsiginklavo ir persiginklavo, – tęsė ji. – Nėra geresnio pavyzdžio nei (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino brutalus ir negailestingas karas prieš Ukrainą.“

Tai, kuo kadaise rėmėmės kaip tarptautine tvarka, greitai virto tarptautine netvarka.

Savo kalboje U. von der Leyen atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos (ES) narių pastangas didinti išlaidas gynybai ir pažymėjo, kad „laikai keičiasi, o Europa keičiasi kartu su jais“.

„Tai darome tam, kad padarytume viską, kad apgintume taiką, – pareiškė EK vadovė. – Šiame dešimtmetyje bus sukurta nauja tarptautinė tvarka. Jei nenorime tiesiog susitaikyti su pasekmėmis, kurias tai turės Europai ir pasauliui, privalome formuoti šią naują tvarką.“

Ji pridūrė, kad „istorija neatleidžia nei dvejojimo, nei delsimo. Mūsų misija – Europos nepriklausomybė“.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) ceremonijos metu pažadėjo, kad „Vokietija yra įsipareigojusi siekti stiprios ir vieningos Europos“.

„Mes neliksime nuošalyje, kai kalbama apie laisvės ir demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus orumo išsaugojimą ir stiprinimą mūsų žemyne“, – sakė kancleris.

Anot jo, „birželį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime vokiečiai yra pasirengę priimti svarbius sprendimus, kurie atitiktų Europos atsakomybę už savo saugumą.“

Anksčiau gegužę Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė, jog Berlynas yra pasirengęs laikytis JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) reikalavimo, kad NATO padidintų su gynyba susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tarp žymiausių Karolio Didžioje premijos laureatų yra balandžio 21 dieną miręs popiežius Pranciškus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Už indėlį siekiant visos Europos vienybės ir ekonominio stabilumo, tvirtą lyderystę įveikiant sudėtingą finansinę krizę šis apdovanojimas 2013 metais buvo įteiktas tuometinei Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei.