Jungtinėms Tautoms (JT) pareiškus, kad viltis pasiekti taiką trejus metus trunkančiame kare „vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, Jungtinės Valstijos vėl perspėjo, kad gali baigti savo tarpininkavimą ir įvesti sankcijas Rusijai.
Rusija savo ruožtu ketvirtadienį teigė vis dar laukianti, kad Ukraina įsipareigotų pirmadienį Stambule surengti naujas derybas.
„Ukraina yra pasirengusi dalyvauti kitame susitikime, tačiau norime dalyvauti konstruktyvioje diskusijoje. Tai reiškia, kad svarbu gauti Rusijos pasiūlymą“, – atsakydamas į Rusijos reikalavimus pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Kol kas neaišku, ar šiame pareiškime buvo nustatyta oficiali dalyvavimo derybose sąlyga.
Nors pastaraisiais mėnesiais paspartėjo diplomatinės pastangos nutraukti karą, Rusija toliau intensyviai bombarduoja Ukrainą ir atmeta raginimus nedelsiant sudaryti paliaubas.
Maskva pasiūlė surengti antrą tiesioginių derybų raundą Stambule birželio 2-ąją, kai, jos teigimu, ji pateiks memorandumą, kuriame išdėstys savo sąlygas dėl ilgalaikio taikos susitarimo.
Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad susitikimas neduos rezultatų, jei ji iš anksto negaus memorandumo kopijos.
Ragindamas Ukrainą atsakyti, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį teigė, kad Kyjivo reikalavimas perduoti memorandumą yra nekonstruktyvus.
Ukraina pareiškė, kad jau pateikė Rusijai savo taikos susitarimo viziją ir pareikalavo, kad Maskva padarytų tą patį.
V. Zelenskis sakė, kad Rusija „daro viską, kas įmanoma, kad susitikimai būtų beprasmiai. Ir tai yra dar viena priežastis, kodėl būtina taikyti pakankamas sankcijas ir daryti pakankamą spaudimą Rusijai“.
Maskvos atsisakymas atsiųsti dokumentą „rodo, kad jis greičiausiai yra pilnas nerealių ultimatumų“, teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
„Neuždaryti durų“
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kuris rengtų naujas derybas, paragino Rusiją ir Ukrainą „neuždaryti durų“ dialogui.
Ukraina yra pasirengusi dalyvauti kitame susitikime, tačiau norime dalyvauti konstruktyvioje diskusijoje.
Gegužės 16 dieną Stambule įvyko pirmosios per trejus metus tiesioginės Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos, tačiau proveržio per jas nepavyko pasiekti – apsikeista tik kaliniais ir pažadėta palaikyti ryšius.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova valstybinei televizijai sakė, kad Kremlius planuoja siųsti tą pačią derybų grupę, kuri dalyvavo ankstesnėse derybose. Joms vadovavo Kremliaus patarėjas Vladimiras Medinskis.
Po gegužės 16-ąją vykusių derybų Ukraina apkaltino Rusiją, kad ji pateikė nerealius reikalavimus, įskaitant raginimus atiduoti Ukrainos tebekontroliuojamą teritoriją.
Rusijos pajėgos žengia į priekį mūšio lauke ir tuo pat metu kelia taikos reikalavimus, pagal kuriuos Ukraina turi atsisakyti NATO ambicijų ir atiduoti maždaug penktadalį savo teritorijos.
Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad užėmė tris kaimus Donecko ir Charkivo srityse.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) siekė taikos susitarimo, tačiau išreiškė vis didesnį nusivylimą Rusijos pozicija. Trečiadienį jis pareiškė, kad „maždaug per dvi savaites“ nuspręs, ar Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra rimtai nusiteikęs nutraukti kovas.
Ketvirtadienį JT Saugumo Tarybos posėdyje JAV diplomatas Johnas Kelley (Džonas Kelis) dar kartą patvirtino, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš taikos pastangų.
„Jei Rusija priims neteisingą sprendimą tęsti šį katastrofišką karą, Jungtinės Valstijos turės apsvarstyti galimybę pasitraukti iš mūsų derybų pastangų, kuriomis siekiama užbaigti šį konfliktą“, – susitikime, kuriame dalyvavo Rusijos ir Ukrainos ambasadoriai, sakė J. Kelley.
Jis pridūrė, kad Rusijai gali būti taikomos papildomos sankcijos.
„Viltis, kad šalys galės susėsti ir derėtis, vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, – susitikime sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo).
Vietos institucijos Ukrainoje ketvirtadienį pranešė, kad Rusija naktį paleido 90 dronų, o per dronų, raketų ir artilerijos smūgius penkiose Ukrainos srityse palei frontą žuvo mažiausiai septyni žmonės, teigė pareigūnai.
Rusija nurodė, kad naktį atrėmė 48 ukrainiečių dronus, įskaitant tris netoli Maskvos.
V. Zelenskis anksčiau šią savaitę teigė, kad Rusija sutelkė daugiau kaip 50 tūkst. karių prie fronto linijos šiaurės rytų Sumų pasienio regione, kur Kremliaus kariai užėmė eilę gyvenviečių, siekdami įkurti tai, ką V. Putinas vadina buferine zona Ukrainos teritorijoje.
