Doneckas švenčia. Dveji metai nuo tada, kai niekieno nerinkti asmenys, užsibarikadavę ir paskelbę Donecko liaudies respubliką, surengė referendumą, kurį Ukrainos valdžia vadina farsu. Netrukus jos ginti Rusija pasiuntė dešimtis tūkstančių savo karių
Rusijos prezidentas savo pajėgas vadina vakarykščiais šachtininkais ir traktoristais, ir net Vakarų lyderiams rimtu veidu aiškino, kad jie pasitaisė senus tankus ir įveikė Ukrainos kariuomenę. Daugiau kaip devyni tūkstančiai žmonių žuvo, milijonai turėjo palikti namus.
Dešimt tūkstančių žmonių demonstracijoje. Daugelis, kaip visada, suvaryti prievarta, kiti entuziastingai nori atkurti Sovietų Sąjungą, piktinasi, kad dvejus metus Rusija nenori prisijungti Donbaso taip, kaip prisijungė Krymą.
Pažangos dėl politinio sureguliavimo – jokios, o Vokietija skuba. Po pusantro mėnesio Europos Sąjungos lyderiai turės apsispręsti, ar pratęsti sankcijas Maskvai. Bendrijos vienybė šlyja, nes Kijevas taip pat kaltinamas vilkinantis sprendimus: antai nepriėmė konstitucijos pataisų, užtikrinančių autonomiją regionams. Be jų separatistai nerengs vietos rinkimų, o be rinkimų Ukraina neatgaus sienos su Rusija kontrolės. Vokietijos diplomatijos vadovas perspėja, kad derybos įstrigo, ir gali atsinaujinti karas.
„Taip tęstis negali, nes kiekvienas derybų turas be rezultato pakerta Minsko proceso teisėtumą. Tai kelia pavojų, kad konfliktas vėl sustiprės. Norėčiau manyti, kad konflikto pusės šiandien suinteresuotos rimtesniais pokalbiais, kurie atvestų prie sėkmingesnių rezultatų“, – tikina Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris.
Tačiau ir šis, jau dvyliktas, Rusijos ir Ukrainos ministrų susitikimas, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai, persilaužimo neatnešė, niūriai pripažino Vokietijos užsienio reikalų ministras. Atmosfera gal ir buvo geresnė negu prieš du mėnesius Paryžiuje, bet derybos esą sudėtingos ir juda sunkiai. Rusija pranešė, kad Vakarai sutiko spausti Ukrainą vėl teikti bankų paslaugas Donbase, nors ten jau cirkuliuoja rublis. Bet Kijevo atstovas apkaltino Rusiją nesutinkant rengti Ukrainos vietos rinkimų pagal Ukrainos įstatymus. Be to, nesutariama, ar rinkimus prižiūrėtų Europos stebėtojai, ar leisti balsuoti šimtams tūkstančių palikusiųjų namus.
„Esminiai klausimai – tokie svarbūs, kad Minsko procesas pajudėtų, nebuvo išspręsti. Žinoma, dėl Rusijos pozicijos ir nenoro ar nepasirengimo pripažinti rinkimų remiantis Ukrainos standartais ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos standartai“, – sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.
Vokietija ir Rusija skelbia, kad sutarta toliau laikytis Velykų laikotarpiui numatyto ugnies nutraukimo, atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos ir sukurti demilitarizuotas zonas, be to, pagerinti komunikacijas ir atsisakyti pratybų netoliese. Bet ko verti pažadai, separatistai parodė užvakar. Nors Minsko susitarimas dar prieš pusantrų metų numatė atitraukti sunkiąją ginkluotę toli nuo fronto linijos, Donecke užvakar jie didžiuodamiesi rodė nepaisantys įsipareigojimų.
